Žurnalo „Tarp knygų“ 2026 m. 10-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Jau pusę metų gyvuoja skaitmeninė „E. kultūros“ erdvė. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ėmusis telkti šalies kultūros sektoriaus įstaigas, buvo sukurta naujoviška platforma ekultura.lt. Kokį kelią reikėjo nueiti, kol buvo įgyvendintas sumanymas sukurti nacionalinę skaitmeninę kultūros infrastruktūrą, pasakoja projekto vadovas, Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Aidas Sinkevičius, o kokių pastangų naujoji platforma reikalauja dabar, komentuoja jos kuratorius, Nacionalinės bibliotekos Skaitmeninio turinio centro vadovas Donatas Snarskis.

Įvykis. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su dviem dešimtimis partnerių sukurta platforma ekultura.lt nugalėjo Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros organizuojamo „Skaitmeninio knygnešio“ konkurso kultūros ir paveldo kategorijoje ir įgijo teisę drauge su kitų kategorijų nugalėtojais atstovauti Lietuvai Jungtinių Tautų globojamame „World Summit Awards“ renginyje. Silvija Stankevičiūtė pristato šį konkursą ir jo naudą – tiek projekto įgyvendintojams, tiek vartotojams.

Tema: knygos be sienų. Asmenims, turintiems vienokią ar kitokią fizinę negalią, taip pat patiriantiems sunkumų dėl disleksijos, reikalingi kitokie leidinių formatai: knygos yra įgarsinamos, rengiamos Brailio raštu ar prieinamais skaitmeniniais formatais. Kaip užtikrinamas leidinių prieinamumas, kokios šiuo atveju taikomos autorių teisių išimtys, kokią naudą negalintiems skaityti įprastai asmenims suteikia vadinamoji Marakešo sutartis, pasakoja Milda Lipavičiūtė.

Projektai. Atminties institucijoms tenka svarbi pareiga padėti suprasti, patirti ir perduoti jose saugomą kultūros paveldą. Kai istorinis pasakojimas susiejamas su šiandienos žmogaus patirtimi, suprasti jį tampa lengviau. Tokia nuostata vadovavosi Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Dusetų Kazimiero Būgos biblioteka, įgyvendindama su knygnešyste susijusį projektą. Miglė Gaižiūtė atskleidžia pasirinktas paveldo pažinimo formas ir perspektyvas, iš kurių pažvelgta į šį unikalų Lietuvos XIX a. reiškinį.

Susitikimai. Tėvynės meilė ir pasiryžimas ją ginti – šiais neramiais laikais apie šiuos dalykus susimąsto dažnas europietis. Apie šiuos dalykus kalbėta ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistos knygos „Vladas Putvinskis. Gyvenimas ir parinktieji raštai“ sutiktuvėse. Loreta Jastramskienė apžvelgia pristatymo dalyvių svarbiausias įžvalgas: kodėl Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo tekstai šiais laikais kaip niekad aktualūs? kas vienijo valstybę kūrusius žmones ir kaip pakelti lietuvius ant kojų šiandien?

Sukaktys. Prieš 150 metų spalio 31 d. gimė lietuvių dailininkas, kolekcininkas, visuomenininkas, rašytojas Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966). Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomas gausus dailininko dokumentų archyvas, kurį perdavė jo giminės. Giedrė Žukauskaitė, tyrinėdama šį fondą, dėlioja spalvingą šios įvairiapusės asmenybės paveikslą.

Kraštotyra. Laimutė Cibulskienė pasakoja apie iš Varėnos krašto kilusio žurnalisto, knygų autoriaus Vytauto Valentino Česnulio (1936–2022) kraštotyrinius darbus, kurie skirti Varėnos rajono kaimų, bažnyčių, laisvės kovų istorijai, Varėnos miesto pradžiai. 

Tarptautinis bendradarbiavimas. Bibliotekų darbuotojai ir informacijos specialistai vis dažniau diskutuoja, koks turi būti bibliotekos vaidmuo, keičiantis visuomenės informaciniams įpročiams. Tai taip pat rūpi Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų profesionalams, kasmet susitinkantiems konferencijoje „Nordic Libraries Together“. Osle vykusiame renginyje dalyvavo ir nemažas būrys Lietuvos bibliotekų specialistų. Rasa Antanavičiūtė dalijasi labiausiai įstrigusiomis pagrindinių konferencijos pranešėjų mintimis.

Užsienyje. Milžiniškos knygų lentynos prekybos centre, biblioteka miesto rotušėje, skaityklos po atviru dangumi centrinėse aikštėse, biblioteka, kurioje nematyti nė vienos knygos. Kur šiandien prasideda ir baigiasi biblioteka – klausia Greta Kėvelaitienė, Pietų Korėjoje vykusio 90-ojo IFLA pasaulio bibliotekų ir informacijos kongreso dienomis turėjusi galimybę susipažinti su skirtingais bibliotekų modeliais Seulo ir Busano miestuose.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.

Naujausią (praėjus 5 dienoms po elektroninės versijos paskelbimo) ir kitus spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

„Tarp knygų“ numerį kviečiame skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

Biblioteka „Starfield“ – šių dienų realybės pavyzdys, kai stengiamasi būti kuo arčiau žmonių. Viename Seulo prekybos centrų veikianti biblioteka, atrodytų, yra tikra tokios įstaigos priešingybė: atviroje erdvėje vyksta nuolatinis žmonių judėjimas, aplink – parduotuvės, restoranai, eskalatoriai. Kuo dar gali nustebinti Pietų Korėjos bibliotekos – skaitykite p. 24–27. Gretos Kėvelaitienės nuotr.