Palangos vasaros skaitykla – vienas unikaliausių Lietuvos modernizmo architektūros objektų, kasmet tampantis gyva kurorto kultūros erdve. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka jau 60 metų, nuo pat skaityklos veiklos pradžios, saugo pirminę skaityklos, kaip vasaros paviljono, paskirtį, autentišką eksterjerą ir interjerą, o kartu – ir pastato paveldosauginę vertę. Šiandien pastatui reikalingi skubūs remonto darbai, kad jubiliejiniu sezonu durys būtų atvertos tūkstančiams lankytojų.

Mieli lankytojai,

primename, kad Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, taigi kovo 11 d. biblioteka skaitytojų neaptarnaus.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia skaitytojus susipažinti su gausiu prenumeruojamų šaltinių sąrašu ir atrasti naujas galimybes savo mokslui, darbui ir laisvalaikiui. Nesvarbu, ar rašote baigiamąjį darbą, vykdote rinkos tyrimą, ar tiesiog domitės pasaulio naujienomis – geriausi įrankiai jums prieinami akimirksniu.

Skaitytojų patogumui žurnalo „Tarp knygų“ archyvą, skelbiamą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tinklalapyje, papildėme 2025 m. numeriais. Visus numerius rasite čia.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Juozapo Jaroševičiaus tritomio veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ trečiąją dalį „Tolesnės pastabos apie Lietuvą per pirmuosius tris šimtmečius po krikščionybės įvedimo“.

Primename, kad Nacionalinė biblioteka siūlo išbandyti duomenų bazę „Britannica Library“ iki kovo 31 dienos, todėl siūlome nedelsti ir susipažinti su joje esančia vertinga informacija.

Lietuvos kultūros paveldas sparčiai keliasi į skaitmeninę erdvę. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka šiais metais tęsia ir plečia reikšmingų XVI–XX a. leidinių, archyvų bei vizualinio paveldo kolekcijų skaitmeninimą – visuomenei bus atverti išskirtiniai Europos leidybos pavyzdžiai, tarpukario dokumentai ir istoriniai Lietuvos miestų vaizdai.

Pavasarį kviečiame pasitikti prasmingai – rytus ir popietes praleisti įgyjant vertingų ir naudingų žinių. Nuo Centrinės Europos ritmų iki dirbtinio intelekto subtilybių – išsirinkite temą, kuri praturtins jūsų kasdienybę ar profesinį kelią. Prisijunkite prie bibliotekos organizuojamų nuotolinių mokymų!

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Ketvirtųjų karo Ukrainoje metinių išvakarėse, vasario 23 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras ir VU TSPMI Studentų mokslinė draugija Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo erdvėje suorganizavo renginį ,,Kaip veikia propaganda? Jaunieji tyrėjai apie Rusijos įtaką Ukrainai ir Vakarų visuomenėms“. Renginio metu jaunieji specialistai skaitė pranešimus ir diskutavo apie visuomenės santykį su informacine erdve. Pokalbį moderavo kibernetinio saugumo ir gynybos tyrėja Rugilė Katinaitė.

Gyvas žodis. Pristatydamos originalius sumanymus, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus gimtinės direktorė Rūta Vasiliauskienė ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkė Simona Gagilaitė pasakoja, kaip šiuolaikiškai galima minėti iškilių praeities asmenybių – Jono Basanavičiaus ir Motiejaus Valančiaus – gimimo sukaktis.

Vasario 25 d., artėjant 35-osioms Danijos Karalystės de facto Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pripažinimo metinėms, Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje surengta atvira diskusija apie Danijos ir Lietuvos santykius. Kartu su diskusija uždaryta paroda „Draugą laisvėje pažinsi. Danija ir Lietuva po 1990 m.“, kurioje eksponuoti šalių ryšį liudijantys dokumentai, fotografijos, liudijimai.

Vasario 26-ąją Vilniaus knygų mugėje paskelbti nacionalinės akcijos „Metų knygos rinkimai 2025“ nominantai. Dabar svarbiausia užduotis atiteko skaitytojams, kurie kviečiami skaityti ir rinkti jiems labiausiai patikusius kūrinius iš komisijos pasiūlytų penketukų vaikų, paauglių, prozos, poezijos ir negrožinių knygų kategorijose.

Šiemet minimos žymaus fotografo, Vilniaus metraštininko Jano Bulhako (1876–1950), 150-osios gimimo metinės. Vienas ryškiausių XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotomenininkų, fotografijos teoretikas ir pedagogas savo kūryba formavo miesto vizualinę tapatybę. Fotografuoti pradėjo 1905 m., o 1912 m., po studijų Dresdene ir Miunchene, apsigyveno Vilniuje, su kuriuo susiejo brandžiausią gyvenimo ir kūrybos laikotarpį. 

Vasario 16–kovo 11 dienomis Lietuvoje ir užsienyje rengiamos Lietuvių kalbos dienos – puiki proga pradėti ar tęsti lietuvių kalbos mokymąsi. 

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido prof. dr. Jolantos Zabarskaitės knygą „Kalbos klubas. Pokalbiai apie kalbą XXI amžiuje“.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido vieno žymiausių šiuolaikinių knygos istorijos tyrinėtojų, britų mokslininko prof. Jameso Raveno knygą „Kas yra knygos istorija?“ (versta iš James Raven, „What is the history of the book?“ „Polity Press“, 2018). Knygą iš anglų kalbos vertė dr. Armandas Rumšas, redaktorė Rasa Lajienė, dailininkas Saulius Bajorinas.

Lietuvos kultūros programa Italijoje 2025–2026 m. įgauna pagreitį. Vasario 23–25 dienomis Lietuvoje vieši žurnalistų delegacija iš įtakingų Italijos kultūros ir meno leidinių. Pažintis su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, kuri atlieka reikšmingą vaidmenį puoselėjant abiejų šalių kultūrinį dialogą, buvo viena šio žurnalistų vizito sudedamųjų dalių.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka Lietuvių kalbos dienų metu Muzikos ir vizualiųjų menų skyriuje kviečia pasiklausyti 1967 ir 1971 m. JAV lietuvių išleistų lietuvių kalbos mokymosi plokštelių.

Minint vieno ryškiausių XX amžiaus Lietuvos rezistencijos simbolių šimtąsias gimimo metines, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerijos teikimu, 2026-uosius paskelbė Balio Gajausko metais.