Lapkričio 26 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko susitikimas „Saugoti, kad išliktų: dokumentinio paveldo saugumo patirtys“, subūręs dokumentinio paveldo tyrėjus ir saugotojus iš trijų didžiųjų bibliotekų – Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių ir Nacionalinės. Tai jau antras tokio pobūdžio susitikimas, skirtas kolekcijų saugos klausimams aptarti. Pirmasis įvyko pavasarį VU bibliotekoje.

Išlydėkime metus ir praleiskime gruodį prasmingai, mokydamiesi su Nacionalinės bibliotekos specialistais! Kviečiame dalyvauti nuotoliniuose mokymuose. Jie padės atrasti naujas sritis, tobulinti savo kompetencijas ir įgyti praktinių žinių, kurios bus naudingos ne tik profesinėje veikloje, bet ir padės augti bei tobulėti kasdieninėse veiklose.

Kviečiame susipažinti su naujausiais visateksčiais informacijos ir komunikacijos mokslo leidiniais, prieinamais per „EBSCOPublishing“ duomenų bazę. Kaip prisijungti prie šios duomenų bazės, skaitykite čia.

Gyvas žodis. Prie pastarojo meto kultūros bendruomenės protesto iniciatyvų prisidėjo ir šalies bibliotekos. Kodėl jos neliko nuošalyje, mintimis dalijasi Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Kultūros vadybos skyriaus vedėja Monika Balsevičienė ir Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorė Žaneta Maziliauskienė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido Pauliaus Andriuškevičiaus knygą „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom. Vytautas Klova“.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka savo veiklos istoriją skaičiuoja nuo 1919 metų. Koks buvo pirmasis Nacionalinės bibliotekos pavadinimas? Kokiame mieste veikė biblioteka tarpukario laikotarpiu? Kelintais metais Nacionalinė biblioteka pradėjo veiklą dabartiniame pastate? Kokia yra seniausia Nacionalinėje bibliotekoje saugoma knyga lietuvių kalba? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinosite ekskursijos po Nacionalinę biblioteką metu.

Latvių knygininkystė mini įspūdingą sukaktį – 500 metų nuo pirmosios spausdintos knygos. Lapkričio 24 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatyta latvių knygininkystės 500 metų sukakčiai skirta plakatų paroda „Nuo pirmosios knygos iki Šviesos pilies“. Parodoje pasakojama dingusios pirmosios latviškos knygos istorija ir pristatomos svarbiausios asmenybės, padariusios įtaką latvių kalbai, nacionalinei savimonei ir tautinei tapatybei nuo 1525 m.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama projektą „Knygų startas“, įrengia naujus ankstyvojo skaitymo kampelius mažiesiems skaitytojams. Spalio mėnesį atvertos septynios jaukios erdvės specialiojo ugdymo centruose įvairiuose Lietuvos miestuose. Nuo 2026 m. planuojama plėsti iniciatyvos apimtis, įstaigos kviečiamos teikti paraiškas. 

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lapkričio 24–28 dienomis Lietuvoje vyks jau septintąjį kartą rengiama akcija „Senjorų dienos internete 2025“, skirta skatinti vyresniojo amžiaus žmones drąsiau naudotis skaitmeninėmis technologijomis ir atrasti, kaip viešosios elektroninės paslaugos, išmaniosios programėlės gali palengvinti kasdienį gyvenimą ar paįvairinti laisvalaikį.

Mieli lankytojai,

dėl lapkričio 21 d. Nepriklausomybės aikštėje vykstančio mitingo gali būti sudėtinga patekti į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką ar iš jos išeiti pro pagrindinį įėjimą. Lankytojams primename, kad galite naudotis šoniniu įėjimu į biblioteką per Vaikų ir jaunimo literatūros centrą (iš LR Seimo pusės).

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ieško naujojo (-osios) nacionalinio (-ės) Skaitymo ambasadoriaus (-ės) 2026–2027 metams ir kviečia savanorius iki gruodžio 4 d. teikti paraiškas. Ši pozicija skirta asmeniui, kuris tiki literatūros galia įkvėpti, pagerinti ir praskaidrinti gyvenimą, o savo veikla ir įtaka gali prisidėti prie skaitymo kultūros skatinimo ir puoselėjimo šalyje.

Kaip atrasti tinkamiausią knygą, kuri įkvėptų, praturtintų ir panardintų į pasakojimą? Ką skaityti šiuo nenuspėjamu, kupinu baugulio ir įtampos laiku? Ar skaitymas gali įkvėpti, gydyti sielą, keisti gyvenimus? Kokios knygos gali tai padaryti?

Spalio pradžioje Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kaip ir didžioji dauguma Lietuvos kultūros įstaigų ir organizacijų, prisidėjo prie įspėjamojo streiko „Tai gali būti paskutinis kartas“. Be to, bibliotekos specialistai parengė knygų kolekciją „Protesto biblioteka: mąstyk kritiškai“, kviesdami savo lankytojus pasitelkti kritinį mąstymą.

Lapkričio 17 d. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai įteikti Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos liudijimai, kad bibliotekoje saugomi dokumentinio paveldo objektai. Mišių giesmių natų rankraštis „Dangaus raktas“ (Clavis coeli) ir lietuviškų ritinėlių kolekcija, pripažinti nacionalinės reikšmės dokumentinio paveldo objektais ir įtraukti į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Nacionalinį registrą. Iškilmingas UNESCO komisijos posėdis vyko Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ galerijoje. Liudijimų įteikime dalyvavo Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, generalinės direktorės pavaduotoja administracijai ir paslaugoms Janina Marcinkevičienė, Paslaugų departamento direktorė Renata Lygienė, Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vadovė Živilė Časaitė.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos elektroninių išteklių vartotojai gali testuoti EBSCO platformos duomenų bazę „LitBase“. Ji prieinama iki ateinančių Naujųjų metų.

Sustokite akimirkai. Atėjo laikas įkvėpti naujos gyvybės kasdienybei! Lietuvos nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje (V a., 508 kab.) Jūsų laukia įspūdinga ekspozicija, skirta Lietuvos portreto meistrui – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui Algimantui Aleksandravičiui.

Kviečiame į unikalų projektą, kur filmai virsta prasmingais pokalbiais. Nuo rugpjūčio mėnesio Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vilniaus žydų viešoji biblioteka atvėrė duris „Kino vakarams“ – renginių ciklui, kuris jau spėjo užkariauti lankytojų širdis.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos fondas pasipildė naujomis knygomis lenkų kalba. Tarp leidinių naujienų galima rasti studijas apie Lietuvos politinę raidą, publikacijas apie Medininkų ir Rudaminos istoriją, daugiakultūrį Vilnių bei unikalų 1803 m. Vilniaus švietimo apygardos mokyklų vizitacijos raportą su vertimu į lietuvių kalbą. Leidiniai yra skirti tiems, kurie domisi Lietuvos politika, istorija, kultūra ir vietovardžiais. Keletą knygų pristatome išsamiau.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai: