Minėdama Juozapo Albino Herbačiausko (1876–1944) 150-ąsias gimimo metines, Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skaitykla kviečia susipažinti su viena ryškiausių ir prieštaringiausių XX a. pradžios Lietuvos kultūros asmenybių. 

Tarptautinis valiutos fondas (TVF), vienijantis 190 šalių narių, teikia autoritetingas įžvalgas apie pasaulio ekonomikos raidą, tarptautinius santykius, finansinį stabilumą bei socialines rizikas. Nacionalinė biblioteka primena galimybę nemokamai naudotis TVF elektroninės bibliotekos „IMF eLibrary“ fondais, kuriuose pateikiama daugiau nei 23 000 publikacijų: knygų, periodinių leidinių, statistinių duomenų rinkinių ir t. t. TVF leidinius rasite Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos interneto svetainėje pasirinkę nuorodą Ištekliai › Duomenų bazės › Užsienio › Tarptautinių organizacijų leidiniai › IMF eLIBRARY. Susipažinti su rekomenduojamų visateksčių leidinių sąrašu galite čia.

Kaip išsaugoti ir šiuolaikinei kultūros veiklai pritaikyti unikalią Palangos vasaros skaityklą, vieną ryškiausių Lietuvos medinio modernizmo pavyzdžių, šiemet mininčią 60-metį? Atsakymų į šį klausimą rugsėjo 10–11 d. Palangoje ieškos architektūros, paveldosaugos ir kraštovaizdžio architektūros ekspertai iš Lietuvos, Danijos ir Latvijos.

Baigdami vasarą, kviečiame švęsti spalvingą rudens sezoną ir pradėti jį dalyvaujant mokymuose, kuriuose sužinosite naujų bei dar negirdėtų dalykų ir atnaujinsite pamirštus įgūdžius, reikalingus kasdienybėje. Nuo sąmokslo teorijų iki duomenų bazių subtilybių – išsirinkite temą, kuri bus vertinga tiek asmeniškai, tiek siekiant profesinio tobulėjimo.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka baigė įgyvendinti projektą „Nacionalinė kūrinių, kuriais nebeprekiaujama, duomenų bazė“. Jo metu sukurtas Nacionalinės bibliotekos, kaip atsakingos nacionalinės įstaigos, administravimo ir informavimo veiklos modelis bei numatytos jo įgyvendinimui reikalingos technologinės priemonės.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka savo veiklos istoriją skaičiuoja nuo 1919 metų. Koks buvo pirmasis Nacionalinės bibliotekos pavadinimas? Kokiame mieste veikė biblioteka tarpukario laikotarpiu? Kelintais metais Nacionalinė biblioteka pradėjo veiklą dabartiniame pastate? Kokia yra seniausia Nacionalinėje bibliotekoje saugoma knyga lietuvių kalba? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus sužinosite ekskursijos po Nacionalinę biblioteką metu.

Mieli lankytojai, informuojame, kad nuo rugsėjo 1 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka dirbs įprastu laiku.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atveria mažai žinomus Kovo 11-osios signatarų tekstus ir kviečia iš naujo pažinti žmones, atkūrusius valstybę. Bibliotekos Valstybingumo centras siūlo ieškoti atsakymų pačių signatarų rašytuose  tekstuose. Tam skirtas seminarų ciklas „Kovo 11-osios signatarų skaitymai“, kviečiantis visuomenę pažinti Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarus per jų mintis, idėjas ir autentiškus liudijimus.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Ar mėgstate skaityti ir dalytis mintimis apie perskaitytas knygas? O gal norite literatūrą patirti ne tik kaip istoriją, bet ir kaip progą geriau pažinti save, išgirsti kitus ir atrasti netikėtų prasmių? Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Skaitytojų klubas pradeda jau devintąjį skaitymo sezoną ir kviečia jungtis senus ir naujus narius.

Aštuntajame 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeryje nagrinėjama žydams būdingų vardų vartosena vertimuose į lietuvių kalbą, domimasi, kaip kalbotyros studentų moksliniuose darbuose pateikiamos literatūros nuorodos, prisimenami senieji Žuvinto palių, jų dalių ir apylinkių vietų vardai, pristatoma etnolingvistės Birutės Jasiūnaitės monografija „Gyvūnų samprata etninėje kultūroje“.

Pasauliui vis labiau primenant XIX amžiaus geopolitinę sceną, kurioje taisykles diktuoja kelios galingiausios supervalstybės, mažos ir vidutinės šalys vėl atsiduria padidėjusios rizikos zonoje. Ar izoliuotos ir pažeidžiamos šalys gali tapti ne tik svetimų žaidimų figūromis, bet ir pačios kurti tarptautinę darbotvarkę?

Baltijos kelias parodė, ką gali žmonių vienybė siekiant laisvės. Šiandien Baltijos šalių nacionalinės bibliotekos padeda saugoti tai, dėl ko milijonai žmonių anuomet susikibo rankomis – bendrą atmintį, kultūrinę tapatybę ir pasitikėjimą informacija. Tai viena svarbiausių nacionalinių bibliotekų misijų šiandien.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Naujos knygos, kviečiančios pažvelgti į meną ir kultūrą kaip į nuolat kintantį pasakojimą, kuriame susitinka kūryba, istorija, žmogaus patirtis ir kasdienybė. Leidiniuose atsiveria netikėtos temos – nuo meno kūrinio gyvavimo ir simbolinės „mirties“, Lietuvos karikatūros bei operos istorijos iki kasdienių daiktų dizaino, karinės aprangos ir moderniojo šokio. Skirtingų sričių autoriai atskleidžia, kaip meninė raiška reaguoja į politinius ir visuomeninius virsmus, formuoja kultūrinę atmintį ir tapatybę, o kartais slypi visai šalia – daiktuose, kuriuos naudojame nė nesusimąstydami. Šios knygos leidžia ne tik pažinti atskiras meno ir kultūros sritis, bet ir atrasti jas jungiančius ryšius, skatinančius kitaip pažvelgti į kūrybą, istoriją ir mus supantį pasaulį.

Gavusi Lietuvos kultūros tarybos finansavimą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2026 m. įsigijo du vertingus leidinius – XVI a. Vilniuje išleistą religinę knygą ir XX a. išeivijos meno albumą. Jie pristatomi dviejose vieno eksponato parodose. 

Atliktas naujas tyrimas priminė, kad žymiojo modernizmo paviljono – Lietuvos nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaityklos – istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei prieš 60 metų. Architektūros istorikės prof. dr. Marijos Drėmaitės sudarytu leidiniu-tyrimu „Vasaros skaitykla Palangoje“ ir jubiliejaus proga atidengta memorialinė lenta atskleista mažiau žinoma šio paveldosauginio statinio istorija.   

Rugsėjo 4 d., 17 val., vyks parodos „Tanchumas Kaplanas. Nuo žodžių iki vaizdų“ atidarymas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (atrijus, III a.). Šiuo renginiu paminėsime Europos žydų kultūros dienas.

Pokyčių ir neapibrėžtumo laikais laimi tie, kurie nenustoja mokytis. Pristatome Nacionalinės bibliotekos Socialinių mokslų skaityklos atvirojo fondo naujienas, siūlančias unikalų žinių bagažą: nuo praktinių pasaulinio garso strategų veiksmų planų startuoliams iki akademinių vadovėlių apie žmogiškąjį kapitalą, projektų valdymą bei darnųjį vystymąsi. Nesvarbu, ar dar tik puoselėjate pirmąją verslo idėją, ar jau valdote didelius megaprojektus – šios knygos padės pakelti jūsų veiklą į naują lygį. 

Kiekviena karta turi savo technologinį lūžį. Vieniems juo tapo spauda ar radijas, kitiems – televizija ar internetas. Šiandien tokį lūžį kuria dirbtinis intelektas. Tačiau svarbiausias klausimas išlieka tas pats: kaip užtikrinti, kad naujos galimybės būtų prieinamos visiems, ne tik tiems, kurie prie pokyčių prisitaiko greičiausiai?