Rugpjūčio 24–27 dienomis Vilniuje jubiliejinį 10-ąjį kartą vyks Lietuvos kino centro organizuojamos „Baltijos kino dienos“. Šių metų programoje – išskirtiniai kino klasikos kūriniai ir ryškiausi pastarųjų metų filmai, kuriuos sieja tos pačios brandos, laisvės paieškos, tapatybės formavimosi ir moralinio pasirinkimo temos.
Gerbiami lankytojai,
primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau.
Ne visi turi vienodas galimybes pasiekti informaciją, mokytis ar naudotis kultūros ištekliais. Jaunimas su negalia, skaitmeninę atskirtį patiriančios bendruomenės ir žmonės, gyvenantys konfliktų paveiktuose regionuose, su šiais iššūkiais susiduria kasdien.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, siekdama skatinti Lietuvos bibliotekų tarptautiškumą ir aktyvesnį įsitraukimą į Europos kultūros programas, dalijasi kvietimu dalyvauti programos „Kūrybiška Europa“ partnerių paieškos sesijoje. Renginys skirtas tarptautiniams bendradarbiavimo projektams, kuriuose svarbus vaidmuo tenka bibliotekoms.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos fondas pasipildė naujomis knygomis. Šie leidiniai skaitytojams suteiks galimybę giliau pažinti Lietuvos kultūros paveldą, istorinę atmintį bei lietuviškos tapatybės raišką pasaulyje: nuo užsienio lietuvių pėdsakų ir išeivijos politinės veiklos iki baltų mitologijos simbolikos, tautosakos lobyno bei kulinarinio paveldo ištakų.
Rugpjūčio 3–lapkričio 30 d. Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje (Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje, V a.) eksponuojama meno kolektyvo „Postvisible“ sukurtas meno projektas-knyga „Dispersed Images“, tyrinėjančiu internetą kaip archyvą ir kultūrinės atminties erdvę.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido istoriko dr. Mindaugo Nefo sudarytą knygą „Vladas Putvinskis. Gyvenimas ir parinktieji raštai“.
Gerbiami lankytojai,
informuojame, kad šiandien, liepos 29 d., nuo 20 val. numatomi laikini techniniai trikdžiai, dėl kurių:
Paverskite savo močiutės, tėčio ar prosenelių užrašų knygelės receptą saugomu valstybės kultūros paveldu. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia visus šalies gyventojus prisidėti prie išskirtinės akcijos – iki spalio 31 d. pasidalyti savo šeimos rauginimo, konservavimo bei marinavimo paslaptimis, kurios nuguls į oficialius bibliotekos fondus ateities kartoms.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla, švenčianti 60-metį, rugpjūčio mėnesį tęsia pajūrio kultūrinių renginių sezoną. Šviesius vasaros vakarus ir dienas užpildys išskirtinė programa: nuo iki šiol niekur nepublikuoto Vasario 16-osios Akto signataro Petro Klimo filosofinio paveldo pristatymo iki jautraus Romualdo Rakausko kūrybos minėjimo, nuo vienos dienos literatūros festivalio iki diplomato Jurgio Savickio šeimai skirtos atminimo lentos atidengimo, nuo humoro šou iki animacijos herojų kostiumais pasipuošusio trio koncerto.
Gyvas žodis. Siekiant geriau atliepti skirtingą skaitymo ir suvokimo patirtį turinčių skaitytojų poreikius, Lietuvoje populiarėja lengvai suprantama kalba parašyti tekstai. Su kokiais iššūkiais susiduria jų rengėjai ir leidėjai? Patirtimi dalijasi Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyriausioji projektų vadovė Greta Bacevičiūtė ir knygų iliustruotoja Greta Alice.
Minėdama 35 metų nuo Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę sukaktį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje organizuoja renginių ciklą „Metai su Danija“, kurio dalis – vieno eksponato paroda „Žemėlapiuose atgimstanti Danija“.
Septintasis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris kviečia pasidomėti, kaip šiuolaikinėje lietuvių prozoje apibūdinami raudonos spalvos vainiklapiai, kokius tarpasmeninio santykio žymiklius renkasi studentai – lingvistikos bakalauro darbų autoriai, kurie šių metų konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ darbai labiausiai įsiminė vertinimo komisijai.
Rugpjūčio 7 d. Palangos vasaros skaitykla kviečia į vieną dieną truksiantį literatūros festivalį „Banguojančios istorijos“. Pasakojimų galima klausytis, juos skaityti, nupiešti, suvaidinti ir įdainuoti. Festivalyje lankytojų lauks kūrybinės dirbtuvės, menininkų pasirodymai, radijo teatro spektaklio perklausa ir susitikimai su žinomais literatūros kūrėjais.
Kultūros paveldo skaitmeninimas 3D formatu tampa viena svarbiausių Europos kultūros paveldo plėtros krypčių. Trimatės technologijos leidžia ne tik išsamiau pažinti kultūros vertybes, bet ir atveria naujas jų panaudojimo galimybes – moksliniuose tyrimuose, švietime, virtualiosios ir papildytosios realybės projektuose bei kūrybinėse industrijose. Todėl 3D kultūros paveldas šiandien laikomas viena iš bendros Europos kultūros paveldo duomenų erdvės prioritetinių sričių. Šią kryptį atspindi ir šiemet atnaujinta Europos kultūros paveldo duomenų erdvė (angl. Common European data space for cultural heritage) svetainė (https://www.dataspace-culturalheritage.eu/en), kurioje pristatoma jos strategija, partnerystės, projektai ir įrankiai, padedantys kultūros institucijoms skaitmeninti, valdyti ir viešinti kultūros paveldą pagal bendrus Europos standartus.
Dėmesio, mieli lankytojai, registracija į ekskursijas baigta, visos vietos užpildytos.
Pirmą kartą naktį atveriama Palangos vasaros skaitykla – vienintelis išlikęs medinio modernizmo paviljonas Lietuvos pajūryje, pritraukiantis daugiau nei 13 tūkst. lankytojų šiltuoju metų laiku. Jubiliejinio 60-ojo sezono proga ši perregimo stiklo ir „banguojančio“ medžio konstrukcijos skaitykla buvo nušviesta parodos instaliacijomis, todėl naktį modernizmo formos išryškėja taip, kaip jų dar nėra matę net nuolatiniai pajūrio gyventojai ar svečiai.