Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka paskelbė 2020 m. socialinės atsakomybės ataskaitą. Joje pristatomi praėjusių metų Nacionalinės bibliotekos darbai ir pasiekimai socialinės atsakomybės srityje, susijusioje su organizacijos valdymu, aplinkosauga, santykiais su darbuotojais ir visuomene. Ataskaitoje aprašomos Nacionalinės bibliotekos socialinės atsakomybės kryptys, veiksmai ir pasiekimai.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko iškilminga žiniasklaidos atstovų apdovanojimų ceremonija.

Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius, kasmet teikiantis premijas už geriausias knygas vaikams ir paaugliams bei vaikų literatūros tyrimus ir sklaidą, skelbia 2020 m. premijų nominantų sąrašą. Taip norima atkreipti dėmesį į pačias vertingiausias metų knygas bei padėti skaitytojams nepasiklysti jų gausybėje. Skelbiami geriausiųjų sąrašai gali tapti kelrodžiu ieškantiems gerų ir specialistų pripažintų knygų vaikams ir paaugliams.

Šiandien minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Gegužės 6 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Leidėjų forumas. Surengtuose pokalbiuose su Lietuvos leidėjais aptartos šiandien aktualios temos. Leidėjų forumas – pirmą kartą vykstantis renginys.

Nacionalinį UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą Lietuva pradėjo kurti dar 2005-aisiais. Nacionalinis „Pasaulio atminties“ komitetas, laikydamasis tarptautinės programos rekomendacijų, parengė ir patvirtino Nacionalinio registro nuostatus, išsiuntė kvietimą teikti paraiškas, kurias įvertino ekspertai, – taip 2006 m. į Nacionalinį registrą buvo įtraukti pirmieji 12 dokumentinio paveldo objektų (6 regioninės reikšmės – svarbūs ne tik Lietuvai, bet ir Europai, ir 6 nacionalinės reikšmės). Šiuo metu Nacionaliniame registre iš viso įrašyti 74 dokumentai: 36 iš jų pripažinti regioninės ir 38 – nacionalinės reikšmės dokumentais. Plačiau – UNESCO interneto svetainėje.

Europos dieną, minimą gegužės 9-ąją, rengiama kasmetinė tarptautinė šventė, simbolizuojanti Europos taiką ir vienybę. Šią dieną minimas istorinis įvykis – 1950 m. gegužės 9 d. Roberto Schumano pristatytas pasiūlymas dėl Europos organizacijos. Šis pasiūlymas laikomas Europos Sąjungos (ES) pradžia. Lietuvai svarbi dar viena data – gegužės 1-oji. Šiemet šią dieną minėjome 17 metų narystę Europos Sąjungoje.

„Meilė, protas, dora, paprastumas, talentas, menas, / Ištikimybė dievams ilsisi po akmeniu šiuo“ – tai epitafija ant Albrechto Dürerio (1471–1528) antkapio, kurią parašė ištikimas jo draugas Wilibaldas Pirkheimeris. A. Düreris buvo paprastas, doras, dievobaimingas – idealus XVI a. žmogus, tačiau įžūliai ir ambicingai taręs, kad tuoj po Dievo einąs dailininkas.

Nuo šių metų pradžios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Kultūros ministerija ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendinamas Kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo projektas kuriamas naudojant blokų grandinės (angl. blockchain) technologiją. Šią technologiją galima apibrėžti taip: bendra duomenų bazė, skaitmeninis registras, finansinių operacijų, išsaugotų keliuose kompiuteriuose skirtingose vietose, archyvas. Šios technologijos vystymą Lietuva kartu su kitomis suinteresuotomis Europos Sąjungos valstybėmis sustiprino 2018 m., prisijungdama prie Europos Komisijos iniciatyvų ir pasirašydamą bendradarbiavimo deklaracijas trijose srityse, viena jų – „blockchain“ technologijos.

Lietuvą pasaulyje garsina įvairiausių sričių asmenybės – menininkai, sportininkai, keliautojai. O kokių aukštųjų technologijų pastaraisiais metais sukūrė vienos prioritetinių Lietuvos industrijų – gyvybės mokslų – atstovai?

Gegužės 3 d. prasidėjo keturias dienas truksianti Šiaurės ir Baltijos šalių švietimo konferencija. Joje aptariamas Šiaurės šalių švietimo modelis, mokytojo profesija, nuotolinis mokymasis ir inovacijos švietimo sektoriuje. Šis renginys – tai galimybė diskutuoti akademinei bendruomenei, politikams, švietimo lyderiams, taip pat keistis gerąja patirtimi, ieškoti naujų partnerysčių ir tolesnio bendradarbiavimo.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Prieš 165 metus Rokiškio rajone, Roblių kaime, gimė pirmoji Lietuvos publicistė, pirmosios lietuviškos patarimų šeimininkėms knygos autorė Liudvika Didžiulienė (1856–1925). Ištekėjusi už senos lietuvių bajorų giminės palikuonio, bibliografo, knygnešio, tautosakos rinkėjo, lietuvių visuomenės veikėjo Stanislovo Didžiulio, užaugino aštuonis vaikus. Didžiulių namuose lankydavęsi Antanas Baranauskas, Jonas Jablonskis ir kiti to meto šviesuoliai paskatino L. Didžiulienę imtis plunksnos, nors ji manė, kad svarbiausia jos gyvenime – moters, žmonos, motinos pašaukimas. Tai matyti ir iš jos pasirinkto paprasto slapyvardžio – Žmona.

Mieli lankytojai, primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, taigi gegužės 1 ir 2 d., Tarptautinę darbininkų dieną ir Motinos dieną, biblioteka bus uždaryta. Prieššventinę dieną biblioteka dirba viena valanda trumpiau, todėl balandžio 30 d. dirbsime iki 20 valandos.

Kviečiame registruotis į nuotolinius mokymus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Išmoksite užsisakyti ir skaityti el. knygas, naudotis prenumeruojamomis užsienio duomenų bazėmis, sužinosite, kas yra informacinis raštingumas, elektroninės paslaugos ir kaip jomis naudotis, kuriomis svetainėmis rekomenduojame naudotis. Susipažinsite su įvairių epochų drabužių mada, sužinosite apie sutartinių žanrą ir jų kilmės teorijas.

Projektas „Prisijungusi Lietuva: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia registruotis į nemokamus nuotolinius skaitmeninio raštingumo mokymus suaugusiesiems. Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas balandžio 29 d. dalyvavo nuotoliniu būdu vykusioje Europos humanitarinių mokslų konferencijoje, kurios tema „Ar gali universitetai gyvuoti be humanitarinių mokslų? Humanitariniai mokslai kaip pagrindas kuriant universitetus“.

Gyvas žodis. Apžvelgdami bibliotekininkų metų metais puoselėjamas tradicijas, rašome apie 21-osios Nacionalinės bibliotekų savaitės atidarymą, kuris jau antrą kartą vyko karantino sąlygomis.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, minėdama pirmojo archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje šimtmetį, šių metų gruodžio 1–2 dienomis kviečia dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Theatrum libri: spauda, skaitymas ir sklaida ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje" (Martyno Mažvydo skaitymai).