2026 m. birželio 12 d.

Kultūrinė atmintis kaip tautos atsparumo pagrindas: Baltijos nacionalinės bibliotekos susitiko Lietuvoje

Birželio 10–12 dienomis Lietuvoje susitiko Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinių bibliotekų bendruomenės. Čia vyko ilgametis Baltijos šalių seminaras „LiLaEst 2026“. Šių metų susitikimas buvo skirtas paveldo ir identiteto temoms, ypač svarbioms šių dienų geopolitiniame kontekste. Seminaras dar kartą patvirtino, kad nacionalinės bibliotekos yra svarbi mūsų regiono tautiškumo ir demokratinio atsparumo dalis.

„Baltijos šalių nacionalinės bibliotekos tęsia ilgametę bendrystę, kuri padeda dalytis patirtimi, kartu stiprinti kultūrinę tapatybę ir atsparumą. Bibliotekos šiandien yra ne tik bendruomenių centrai, žinių ir kritinio mąstymo erdvės. Jos saugo dokumentinį paveldą – mūsų kultūrinę atmintį, svarbią demokratiniam atsparumui. Tokiuose susitikimuose kaip „LiLaEst 2026“ kartu ieškome, kaip šį paveldą išlaikyti artimą, aktualų ir suprantamą žmonėms“, – sakė Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė.

58 metus tęsiama Baltijos kultūrinė bendrystė

„LiLaEst“ seminarai prasidėjo prieš 58 metus dar sovietmečiu. Per kelis dešimtmečius seminarai tapo reikšminga vieta, kurioje kas dvejus metus vis kitoje Baltijos šalyje aptariamos bendros profesinės kryptys, dalijamasi patirtimi ir stiprinamas regioninis kultūrinis ryšys bei atsparumas.

Šiemet Latvijos delegacijai vadovavo Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Dagnija Baltiņa, o Estijos delegacijai – Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius Martinas Öövelas.

Seminare nacionalinių bibliotekų atstovai akcentavo kultūros paveldo prieinamumą, skaitmeninimo pažangą, informacinį atsparumą ir bendrus projektus, kurie padeda kurti atviresnę ir įtraukesnę kultūrą visame regione.

Kodėl ryšys su istorija šiandien svarbesnis nei bet kada

Savo pranešime kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas kalbėjo, kad dėl nuolatinio skubėjimo ir prezentizmo – kai dabartis užgožia ir praeitį, ir ateitį – žmonėms tampa sunku suprasti, kaip šios trys laiko dalys siejasi tarpusavyje. Būtent šis ryšys yra reikalingas norint suvokti savo tapatybę ir vietą pasaulyje. Pasak docento, šioje laiko sumaištyje istorija, atmintis ir paveldas vis dažniau tampa politikos, žiniasklaidos ir net verslo įrankiais – praeitis pasirenkama, perrašoma ar interpretuojama taip, kaip patogu. Tai sudaro terpę manipuliacijoms ir supaprastintiems atsakymams, kurie visuomenę dar labiau tolina nuo tikrojo istorinio konteksto.

Doc. dr. A. Švedo teigimu, tokioje situacijoje ypač svarbu iš naujo kurti ryšius su praeitimi ir ateitimi, ugdyti gebėjimą atsispirti paviršutiniškoms interpretacijoms ir matyti ateitį ne tik per grėsmių, bet ir per galimybių prizmę. Čia išskirtinį vaidmenį atlieka nacionalinės bibliotekos: jos saugo autentišką paveldą, padeda žmonėms suprasti istorijos vertę, stiprina kritinį mąstymą ir suteikia visuomenei stabilumo jausmą pasaulyje.

Estijos nacionalinės bibliotekos skaitmeninio kultūros paveldo kuratorė Greete Veesalu priminė, kad literatūra gali tapti galingu tapatybės formavimo įrankiu. Tai iliustravo pristatydama vieno Estijos literatūrinio herojaus istoriją, kuri per skirtingus politinius režimus buvo naudota ir kultūrai, ir rinkodarai, o ilgainiui įsitvirtino kaip nacionalinio identiteto simbolis.

Paveldas ir jo tyrimai – kaip sudominti visuomenę

Lietuvos nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė dr. Jolanta Budriūnienė savo pranešime atkreipė dėmesį, kad bibliotekose, muziejuose ir archyvuose saugomi artefaktai patys savaime prasmės nesukuria. Juos būtina prikelti naujam gyvenimui – šiuolaikiškai ir patraukliai pristatyti žmonėms. Paliestas ir įtraukus paveldo akademinių tyrimų pateikimas plačiajai visuomenei. Šiuo geopolitinio nestabilumo laiku tokie tyrimai gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant tautinį identitetą, ugdant visuomenės atsparumą dezinformacijai.

Šią mintį tęsė Latvijos nacionalinės bibliotekos Skaitmeninių tyrimų paslaugų vadovė Anda Baklāne, kalbėdama apie kultūros paveldo duomenų interpretavimo reikšmę. Pasak pranešėjos, vien duomenų sukaupimas nėra pakankamas – bibliotekos turi padėti žmonėms juos suprasti. Kaip veiksmingiausią sprendimą ji išskyrė kuruotas parodas ir temines ekspozicijas, kurios leidžia lankytojams atrasti ryšius tarp skirtingų šaltinių ir kurti naujus kultūrinius pasakojimus.

Šis susitikimas dar kartą parodė, kad bendradarbiaudami galime kurti tvirtesnį, atviresnį ir atsparų Baltijos regioną. Bendrystę tęsiame ir toliau, kad paveldas ir kultūrinė tapatybė būtų ne tik saugomi, bet ir prasmingai perduodami ateities kartoms.

Nuotraukų autorius – Arūnas Sartanavičius.