Žurnalo „Tarp knygų“ 2026 m. 9-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Lietuvos bibliotekos aktyviai vykdo projektinę veiklą. Kokiais finansavimo šaltiniais jos naudojasi? Projektams vykdyti skirtą savo bibliotekos portfelį apžvelgia Povilo Višinskio bibliotekos Bibliotekų plėtros skyriaus kultūros projektų vadovė Urtė Šulskienė ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos kultūrinių veiklų vyriausioji vadybininkė Klementina Gečaitė.

Karštas klausimas. Lietuvos kultūros tarybai paskelbus apie finansavimo pokyčius, pagal kuriuos ribojamas iš vienos organizacijos priimamų paraiškų skaičius, tokio sprendimo poveikį komentuoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Projektų valdymo skyriaus vadovė Giedrė Čistovienė ir bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro vadovas Arturas Mickevičius. Kuo remiantis priimtas minėtas sprendimas, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės Kristinos Mažeikaitės klausia Asta Stirbytė.

Įvykis. Rugsėjį įvykusioje Kauno knygų mugėje pirmą kartą dalyvavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Loreta Jastramskienė pasakoja, kokias naujienas renginyje pristatė Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, kokios centro išleistos knygos ir kurie autoriai buvo populiariausi.

Tema: mokslinių bibliotekų transformacijos. Kaip užtikrinti, kad mokslinių bibliotekų veikla išliktų aktuali, neprarastų institucijos identiteto? Europos mokslinių bibliotekų asociacija pakvietė šio susivienijimo narių įstaigų vadovus į Kopenhagos universiteto ir Danijos karališkąją biblioteką, kurioje surengti minėtai tematikai skirti mokymai. Gintarė Tautkevičienė apžvelgia renginyje aptartą problematiką, mokslinių bibliotekų lyderystės vaidmenį, jų strateginės transformacijos svarbą.

Šiandien aktualu. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kuria nuoseklią profesinio tobulėjimo sistemą, suteiksiančią galimybę bibliotekų sektoriaus specialistams sistemingai stiprinti kompetencijas, dalytis patirtimi ir lengviau orientuotis kintančiame profesiniame lauke. Agnė Grinevičiūtė pristato Nacionalinės bibliotekos specialistų išgrynintas aktualias profesinių kompetencijų tobulinimo kryptis, į kurias bus orientuojamasi 2026–2027 metais.

Nauji leidiniai. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, leisdama seriją „Iš Nacionalinės bibliotekos archyvų“, toliau supažindina su savo fonduose saugomais egodokumentais. Šiais metais atskiru leidiniu išleisti rašytojo, vertėjo, diplomato Karolio Račkausko-Vairo (1882–1970) atsiminimai apie dramatišką Lietuvai 1939–1944 m. laikotarpį. Silvija Stankevičiūtė atkreipia dėmesį į dienoraščio autoriaus prieštaringą asmenybę ir siūlo pasitelkti kritinį požiūrį skaitant jo liudijimus.

Bibliotekų turtai. Senosios raštijos tyrėja Eleonora Terleckienė pristato Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įsigytą retą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir kultūros veikėjo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) piligriminės kelionės į Šventąją Žemę lotynišką leidimą „Kelionė į Jeruzalę“. Kuo šis 1756 m. Košicėje išleistas leidinys gali būti įdomus tyrėjams? Kodėl jis sietinas su viena nepaprastai įdomia XVIII a. Vengrijos karalystės akademinės kultūros tradicija?

Tyrėjui įdomu. Akstinu patyrinėti šioje publikacijoje aprašomą pažintį tapo dedikacija, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės įrašyta savo knygos „Karo meto dienoraštis“ (1925) pirmoje dalyje. Deimantė Blusevičiūtė analizuoja Panevėžio apskrities viešosios bibliotekos Retų spaudinių fonde saugomoje knygoje G. Petkevičaitės-Bitės 1927 m. darytą autografinį įrašą. Kas buvo ta Ona Leonaitė-Kairienė, kuriai dėkoja rašytoja, kaip, per kokius asmenis užsimezgė ši pažintis? 

Biblioteka ir jos vardas. Ar visi žinome, kokių su Lazdynų Pelėda siejamų atminimo ženklų galima rasti Vievyje? Kaip su šiuo Elektrėnų pašonėje esančiu miestu susijusi viena iš šiuo literatūriniu slapyvardžiu pasirašinėjusių seserų – rašytoja Sofija Pšibiliauskienė, kaip, Lietuvoje puoselėjant Lazdynų Pelėdos atminimą, prisideda Vievio biblioteka, pasakoja Irena Senulienė.

Užsienyje. Rugpjūtį Pietų Korėjoje, Busane, įvyko vienas svarbiausių Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos renginių – Pasaulio bibliotekų ir informacijos kongresas. Laura Šimkevičė apžvelgia 90-ajame kongrese keltas temas (pradedant informacijos specialistų aktualijomis ir baigiant bibliotekų vaidmeniu stiprinant demokratiją ar prisidedant prie atsparumo klimato kaitai), pagrindinių pranešėjų išsakytas bibliotekų ateities vizijas.

Užsienyje. Džiuljeta Maskuliūnienė apibendrina Otavoje (Kanada) vykusiame 40-ajame Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos kongrese diskutuotas temas, pasaulines tendencijas. IBBY renginyje dalyvavusios Lietuvos atstovės galėjo ne tik susipažinti su pasaulinės vaikų literatūros naujienomis, bet ir pristatyti lietuvių autorius, jų knygas. Kurie vaikų literatūros kūrėjai (trijose kategorijose) pateko į IBBY garbės sąrašą (IBBY Honour List) – sužinosite skaitydami šią publikaciją.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.

Naujausią (praėjus 5 dienoms po elektroninės versijos paskelbimo) ir kitus spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

„Tarp knygų“ numerį kviečiame skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje 
Šį rugsėjį Laikinojoje sostinėje buvo surengta antroji Kauno knygų mugė. Šiemet ji buvo didesnė: sudomino daugiau leidėjų, vyko gausiau renginių. Pirmą kartą šioje mugėje dalyvavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Kokias knygas, kokius susitikimus su autoriais ji pasiūlė – skaitykite p. 5–6. Vygaudo Juozaičio nuotr.