2026 m. birželio 25 d.

Vieno eksponato paroda „Danijos senieji tikėjimai ir jų pėdsakai“

Švenčiant 35-erius metus nuo Danijos sprendimo pripažinti atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos nacionalinė biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu Estijoje, Latvijoje bei Lietuvoje organizuoja renginių ciklą „Metai su Danija“, kurio dalis – vieno eksponato paroda „Danijos senieji tikėjimai ir jų pėdsakai“.

XVII a. Europoje augo susidomėjimas tautų kilme ir senosiomis religijomis. Šiame kontekste liuteronų pastorius Troelsas Arnkielis (1638–1712) 1691 m. išleido veikalą „Cimbrische Heyden Religion“ (Kimbrų pagonių religija), kuriame mėgino atkurti ikikrikščionišką germanų tikėjimą. Didžiausią dėmesį jis skyrė kimbrams – senovės Jutlandijos gyventojams, laikytiems viena ankstyviausių germanų genčių. Remdamasis kronikomis, liaudies tradicijomis ir lygindamas skirtingų Europos tautų mitologijas, autorius kūrė pasakojimą apie senųjų dievų pasaulį. 

Arnkielio darbas atspindi laikotarpį, kai istorija, mitologija ir ankstyvoji archeologija buvo glaudžiai susijusios. Jis ne tik aprašė dievus ir jų funkcijas, bet ir bandė paaiškinti, kaip senieji tikėjimai išliko kasdienėje kultūroje – pavyzdžiui, savaitės dienų pavadinimuose, susijusiuose su tokiais dievais kaip Odinas ar Toras (onsdag – trečiadienis, torsdag – ketvirtadienis).  

Vienas įspūdingiausių knygos vaizdų – Auksinis Galehuso ragas. Tai V a. datuojamas Danijoje rastas aukso dirbinys, dekoruotas sudėtingomis figūrinėmis scenomis: žmonėmis, gyvūnais ir fantastinėmis būtybėmis. Šie vaizdiniai susiję su ankstyvąja germanų mitologija ir ritualais, tačiau iki šiol kelia daug klausimų dėl tikslių savo reikšmių. Iš viso buvo rasti du Galehuso ragai, knygoje vaizduojamas pirmasis, rastas 1639 m., o antrasis buvo rastas 1734 m., jau po Arnkielio knygos pasirodymo. 

Deja, XIX a. pradžioje abu originalai buvo pavogti ir išlydyti, todėl jų forma ir ikonografija išliko tik piešiniuose ir ankstyvuose leidiniuose. Dėl to tokios knygos kaip „Cimbrische Heyden Religion“ tampa ne tik religijos ar mitologijos tyrimo šaltiniu, bet ir neįkainojamu liudijimu apie prarastus Europos kultūros artefaktus. 

Šis leidinys supažindina su senaisiais Danijos gyventojais – kimbrais – ir jų mitologija, kartu primindamas, kad dalis šios praeities išliko tik tokiuose ankstyvuose šaltiniuose. Kviečiame pažvelgti į šį pasakojimą iš arčiau vieno eksponato parodoje Nacionalinės bibliotekos III a. atrijuje prie Martyno Mažvydo skulptūros. 

Eksponatą apžiūrėti lankytojai galės birželio 29–rugpjūčio 2 d. 

Parodos rengėjas Kasparas Svitojus, parodos dailininkas Jokūbas Zovė.