Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai iki šių metų kovo 31 d. suteikta laikina prieiga prie „EBSCO Publishing“ duomenų bazės „Anthropology Plus“. Duomenų bazė prieinama per „EBSCOhost Web“ sąsają.
Kaip surasti mylimąją ar mylimąjį? Kaip laimėti ir išsaugoti jos ar jo širdį? Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galėsite atrasti atsakymus į šiuos klausimus romėnų poeto Publijaus Ovidijaus Nazono (43 m. pr. Kr. – 17 m.) „Meilės meno“ knygose.
#GyvasŽodis. Visus metus rubrikos svečiai dalinsis mintimis ir prisiminimais apie Nacionalinę biblioteką, šiemet mininčią šimtmetį. Šiame numeryje prof. habil. dr. Domas Kaunas tikina, kad Nacionalinė biblioteka yra pirmoji neformali jo akademija – mokslo, kultūros, pasaulio ir savęs pažinimo, dvasinio bendravimo.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje bus pristatyta knyga „Karalaitė ant stiklo kalno: dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“. Išskirtinį lietuviškų pasakų rinkinį iliustravo Marius Jonutis, jo stebinantys paveikslai ir drožiniai papuoš Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skaityklos erdves.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka išleido naują mokslo darbų žurnalo „Parlamento studijos“ numerį. Kviečiame skaityti žurnalo autorių publikacijas istorijos ir sociologijos temomis.
Kino režisierius Gytis Lukšas išvertė niekada anksčiau į lietuvių kalbą neverstus vėlyvuosius Ivano Turgenevo kūrinius, tuometinių leidėjų pavadintus eilėraščiais proza. Pats rusų rašytojas šiuos mažai kam žinomus tekstus vadino „Senilia“ (išvertus iš lotynų k. – „Senatviškos“). Trumpus kūrinius I. Turgenevas rašė ant paskirų popieriaus skiaučių paskutiniais gyvenimo metais, ligos prikaustytas prie lovos, nelabai ir norėjo juos publikuoti. Pasak G. Lukšo, I. Turgenevo kūrybą žinantys skaitytojai pastebės, kad rusų klasiko vėlyvieji tekstai labai skiriasi nuo ankstyvųjų kūrėjo – dar sveiko, stipraus ir gražaus žmogaus – darbų.
Šių metų pradžioje sulaukėme geros žinios: lietuvių rašytojo, publicisto, ilgamečio „Moksleivio“ žurnalo redaktoriaus Algimanto Zurbos (1942–2018) žmona ir pirmoji jo knygų skaitytoja bei vertintoja Laimutė Zurbienė pranešė apie ketinimą Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai padovanoti savo vyro rankraščių archyvą. Rašytojo artimųjų dėka bibliotekos fondai bus papildyti vertingais A. Zurbos dokumentais: jo romanų, apysakų, apsakymų rankraščiais ir jų variantais, įvairiais sumanymų užrašais, eskizais, straipsnių ir recenzijų juodraščiais, susirašinėjimo dokumentais, nuotraukomis.
Trumpiausią metų mėnesį, kurį pusiau dalija Vasario 16-oji, Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka siūlo vaidybinių bei dokumentinių filmų rinkinį. Visi jie skirti Lietuvos istorijai ir kultūrai.
Lietuvos šimtmečiui skirto projekto „Šimtmečio Prezidentai“ autorė – kūrybinė agentūra EZCO – maloniai kviečia dalyvauti finaliniame renginyje „Prezidentų protų mūšis“, kuris vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Šis projektas ir renginys skirtas priminti apie žmones, kurie darė įtaką ir kūrė Lietuvos istoriją pastaruosius šimtą metų.
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite susipažinti su Retų knygų ir rankraščių skyriaus parengta paroda „De horribilibus monstris: fantastiniai gyvūnai bibliotekoje“.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, siekdama skatinti visuomenės politinį įsitraukimą ir diskusijas, organizuoja Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų kampanijos dalyvių debatų seriją. Debatai vyks Valstybingumo erdvėje.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia skaitytojus susipažinti ir bičiuliautis. Laukiame jūsų svečiuose, pasirengę aprodyti knygų namus, paruošę įdomių pasakojimų ir norėdami pasidalyti brangiausiu sukauptu turtu – žiniomis.
Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sausio 16 d. pristatytas dokumentinis rinkinys, nušviečiantis valstybės kūrimą prieš gerą šimtmetį. Profesorių dr. Alfonso Eidinto ir dr. Raimundo Lopatos parengta knyga „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“ atskleidžia, kaip nuo nulio realiai buvo kuriama Lietuvos valstybė.
Minint Tarptautinę Holokausto aukų dieną (sausio 27 d.), Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje bus eksponuojama Švedijos instituto parengta paroda „Aš neturiu kito pasirinkimo“, skirta Pasaulio tautų teisuoliui Raouliui Gustafui Wallenbergui. Šis Švedijos diplomatas 1944 m. dirbo nacių okupuotoje Vengrijoje, išgelbėjo tūkstančius Vengrijos žydų išduodamas apsaugančius dokumentus ir suteikdamas prieglobstį Švedijos jurisdikcijoje esančiuose pastatuose. 1945 m., Raudonajai armijai užėmus Budapeštą, R. Wallenbergas buvo sulaikytas KGB ir dingo be žinios. Spėjama, kad jis mirė KGB kalėjime Maskvoje 1947 m.
Sausio 25–27 dienomis Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija sukvietė pageidaujančius į pasaulinės iniciatyvos „Global Game Jam“ renginį Lietuvoje – „LT Game Jam 2019“. Šiemet kompiuterinių žaidimų kūrėjų žaidynės organizuotas trijuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Nacionalinėje bibliotekoje vykusiame renginyje susirinko daugiau 300 kompiuterinių žaidimų kūrimo entuziastų, tiesioginę transliaciją internetu stebėjo apie 4000 žiūrovų. Žaidynių organizatorius nudžiugino statistika: Vilnius pagal dalyvavusiųjų skaičių buvo dešimtas pasaulyje ir trečias Europoje (po didžiausių Italijos ir Prancūzijos lokacijų).
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir vėl laukiame kompiuterinių žaidimų kūrimo entuziastų. Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija kartu su partneriais kviečia visus pageidaujančius į pasaulinį renginį „LT Game Jam 2019“.
Kartą baisi princesė jojo ant mažo mielo drakono, o žirgas ant riterio šuoliavo po laukus, nes juos vijosi didžiulės šukos. Ar gali taip būti? Žinoma, kad gali, jeigu visi žodžiai pasakoje susimaišė! O kodėl taip nutiko, sužinosite knygos vaikams „Princesė“ pristatyme Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Išleistas jau antras elektroninis leidinys apie mūsų šalies bibliotekų statistinius duomenis – „Lietuvos bibliotekų 2017 m. statistika“. Interaktyviame leidinyje publikuojami bibliotekų veiklos rezultatai ir pagrindiniai veiklos rodikliai, vaizdinė medžiaga, iliustruojanti šalies bibliotekų veiklą 2017 metais. Skelbiami išsamūs kiekvieno bibliotekų tinklo statistiniai duomenys apie bibliotekų vartotojus, lankytojus, darbuotojus, dokumentų fondo sudėtį ir judėjimą, elektronines paslaugas, lėšas ir kt. Lyginami dvejų metų statistikos duomenys. Leidinys skirtas ne tik bibliotekų specialistams, bet ir visiems, besidomintiems bibliotekų padėtimi šalyje.
Sausio 24 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje apdovanoti kūrybinio konkurso „Europos Sąjungos investicijų efektyvumas Lietuvos ekonomikai ir visuomenei“, kurį organizavo Finansų ministerija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, laureatai.
2019 m. vasario 21 d. Konferencija „Berašant XX a. Europos istoriją: kasdienybės istorijos perspektyvos“ |
2019 m. vasario 21 d. Nacionalinės bibliotekos renginiai Vilniaus knygų mugėje |
2019 m. vasario 21 d. 15:00 Mokymai „Mokslo darbams: paieškos mokslinėse duomenų bazėse pagrindai“ |
2019 m. vasario 22 d. Konferencija „Berašant XX a. Europos istoriją: kasdienybės istorijos perspektyvos“ |
2019 m. vasario 22 d. Nacionalinės bibliotekos renginiai Vilniaus knygų mugėje |
2019 m. vasario 18 d. – kovo 15 d. Fotografijų paroda „Maidanas, 2014-ųjų vasaris“ |
2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d. Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“ |
2019 m. sausio 23 d. – kovo 17 d. Paroda „De horribilibus monstris: fantastiniai gyvūnai bibliotekoje“ |
2019 m. sausio 15 d. – kovo 15 d. Paroda „Sutikti. NYLA portretai“ |
2019 m. vasario 18 d. – kovo 24 d. Paroda „Žygiui pasiruošę: JAV lietuvių organizacijos 1905–1939“ |
2019 m. sausio 7 d. – rugpjūčio 7 d. Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje paskelbtos „Lietuvių chartijos“ paroda |
2019 m. vasario 9 d. – vasario 28 d. Paveikslų ir drožinių paroda „Karalaitė ant stiklo kalno“ |
