2026 m. rugpjūčio 21 d.
Naujos knygos, kviečiančios pažvelgti į meną ir kultūrą kaip į nuolat kintantį pasakojimą, kuriame susitinka kūryba, istorija, žmogaus patirtis ir kasdienybė. Leidiniuose atsiveria netikėtos temos – nuo meno kūrinio gyvavimo ir simbolinės „mirties“, Lietuvos karikatūros bei operos istorijos iki kasdienių daiktų dizaino, karinės aprangos ir moderniojo šokio. Skirtingų sričių autoriai atskleidžia, kaip meninė raiška reaguoja į politinius ir visuomeninius virsmus, formuoja kultūrinę atmintį ir tapatybę, o kartais slypi visai šalia – daiktuose, kuriuos naudojame nė nesusimąstydami. Šios knygos leidžia ne tik pažinti atskiras meno ir kultūros sritis, bet ir atrasti jas jungiančius ryšius, skatinančius kitaip pažvelgti į kūrybą, istoriją ir mus supantį pasaulį.
Leidinyje pristatomas unikalus konceptualiojo meno projektas „Meno kūrinių kapinės“, nuo 2015 m. permąstantis meno kūrinio gyvavimo, pabaigos ir „pomirtinio“ laikotarpio sampratas. Knygoje dokumentuojamos per dešimtmetį susiformavusios kūrinių laidojimo taisyklės, ritualinės praktikos ir simbolinė sistema, kurioje kūrinio mirtis suvokiama kaip prasminga kūrybinio ciklo dalis. Projektas, jungiantis konceptualųjį meną, institucijų kritiką ir ritualo praktikas, kelia klausimus apie meno išsaugojimą, laikinumą, užmarštį ir autonomiją ir kartu siūlo kultūrinę atmintį suvokti ne tik kaip siekį išsaugoti, bet ir kaip galimybę sąmoningai atsisveikinti.
Leidinyje pirmą kartą išsamiai pristatoma Lietuvos karikatūros raida ir svarbiausi jos kūrėjai, formavę šalies satyros bei humoro tradiciją. Antologijoje pateikiama 112 dailininkų ir apie 600 jų darbų – nuo žymiausių prieškario menininkų iki XX ir XXI a. karikatūros klasikų. Knyga atskleidžia, kaip laikui bėgant keitėsi karikatūros, komikso ir šaržo meninė kalba, temos bei raiškos būdai, o skirtingų kartų autorių kūryba leidžia pažinti Lietuvos karikatūrą kaip savitą, nuolat besikeičiančią vizualinės kultūros ir visuomenės kritikos formą.
Knygoje iš tarpdalykinės perspektyvos nagrinėjama, kaip Lietuvos istorija ir mitologija daugiau nei tris šimtmečius buvo interpretuojama operos scenoje – nuo XVIII a. pradžios kūrinių iki XXI a. operų. Leidinyje aptariamos Lietuvoje, Lenkijoje, JAV ir kitose šalyse sukurtos bei pastatytos lituanistinės operos, jų atsiradimo aplinkybės, siužetai ir recepcija. Politinių bei kultūrinių virsmų kontekste atsiskleidžia skirtingos Lietuvos praeities, mitologijos ir tautinės tapatybės interpretacijos, o operos žanras parodomas kaip erdvė, kurioje susitinka muzika, istorija, ideologija, literatūra ir visuomenės santykis su savo kultūrine atmintimi.
Knygoje dizaineris ir kognityvinių mokslų profesorius Donas Normanas atskleidžia, kiek daug psichologijos slypi už iš pirmo žvilgsnio paprastų kasdienių daiktų. Analizuodamas durų, buities prietaisų, telefonų, automobilių ir kitų objektų pavyzdžius, autorius aiškina, kuo skiriasi geras dizainas nuo klaidinančio ir kodėl kuriant daiktus būtina atsižvelgti į žmogaus elgseną bei poreikius. Viena įtakingiausių dizaino srities knygų skatina į įprastą aplinką pažvelgti naujai ir parodo, kad patogus naudojimas nėra atsitiktinumas, o kruopštaus planavimo ir žmogaus pažinimo rezultatas.
Leidinyje pristatoma Lietuvos karinės aprangos ir uniformų raida nuo senųjų baltų karių iki XX a. vidurio, pasitelkiant Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorinių uniformų rekonstrukcijas. Archeologiniais radiniais, ikonografija, rašytiniais šaltiniais ir fotografijomis paremtas albumas atskleidžia skirtingų laikotarpių karių išvaizdą, aprangą ir ekipuotę. Nuosekliai apžvelgiamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, XIX a. sukilimų, Pirmosios Lietuvos Respublikos ir antisovietinio pasipriešinimo uniformos, jų formų, spalvų bei simbolikos kaita. Karinė apranga čia tampa ne tik karybos istorijos liudijimu, bet ir valstybingumo, tapatybės bei kovos už laisvę ženklu.
Knygoje pasakojama išskirtinė moderniojo šokio kūrėjos Danutės Nasvytytės gyvenimo istorija, neatsiejama nuo dramatiškų XX a. Lietuvos ir Europos įvykių. Po studijų Berlyne 1939 m. į Lietuvą grįžusi menininkė publiką stebino novatorišku šokiu, tačiau jos kūrybinį kelią netrukus paženklino karas, sovietų ir nacių okupacijos bei emigracija. Remdamasi kruopščiai surinktais istoriniais šaltiniais, Emilija Tumė atkuria D. Nasvytytės kelią nuo tarpukario Lietuvos ir karo niokojamos Europos iki gyvenimo Australijoje, kartu atskleisdama atkaklų menininkės siekį kurti ir išsaugoti kūrybinę laisvę istorinių sukrėtimų akivaizdoje.
Šias ir kitas naujas knygas rasite Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje, V a., 508 kab.