Ar galima pasaulį keisti nuo knygos puslapio? Mes tikime, kad taip. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Laisvalaikio skaitinių erdvėje (III aukšte) rasite teminę knygų lentyną viena svarbiausių šiandienos temų – mūsų santykį su planeta.

Nacionalinės bibliotekos parodų erdvėje rengiamos šiuolaikinio meno parodos, pristatomi dokumentinį paveldą ir archyvinius tyrimus aktualizuojantys projektai. 

Gyvas žodis. Viena ryškiausių Lietuvos bibliotekininkų draugijos pavasario veiklų – Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, į septynių balandžio dienų veiklas įtraukianti ne tik visų tipų šalies bibliotekų bendruomenes, bet ir turtinga kultūrine programa atkreipianti visuomenės dėmesį. Kaip prieš 25 metus, 2001-aisiais, užgimė šis sumanymas, pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos direktorė Rima Gražienė, o kokios formavosi tradicijos – Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) vienai dienai virs didžiule kultūros scena. Jau šeštadienį, balandžio 25-ąją, čia vyks nemokamas festivalis „Kultūra arčiau“, kurio metu bus pristatyta gegužę startuosianti didžiausia skaitmeninė šalies kultūros turinio platforma „ekultūra“.

Lietuvoje pristatoma unikali galimybė ne tik pamatyti, bet ir gyvai išgirsti vieną įdomiausių XX amžiaus pradžios muzikos instrumentų – pianolą. Vienintelė visiškai funkcionuojanti mūsų šalyje, unikali muzikos istorijos dalelė į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką (LNB) atkeliauja projekto „platformos „ekultūra“ sukūrimas“ iniciatyva.  

Balandžio 23 d., kurią UNESCO yra paskelbusi Pasauline knygos ir autorinių teisių diena, prasidėjo 26-oji nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Ta proga Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo ceremonija, kurioje Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė apdovanojo geriausius 2025 m. šalies bibliotekininkus. 

Ar pamenate tą ypatingą knygų ir pušų sakų kvapą? Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla šį birželį skaičiuos jau 60-ąjį sezoną. Tai ne tik pastatas – tai gyvas kurorto simbolis, po savo banguotu stogu priglaudęs ištisas skaitytojų kartas.

Literatūrologijos mokslas nuolat pasipildo naujais tyrimais, kurie leidžia giliau pažinti literatūros procesų raidą, kelia nepatogius klausimus apie tapatybę, literatūros vietą triukšmingame medijų amžiuje. 

Kviečiame susipažinti su naujausiais tarptautiniais leidiniais, skirtais aktualiems komunikacijos ir informacijos mokslų klausimams aptarti. Šiose knygose analizuojamos medijų transformacijos, skaitmeninės kultūros procesai ir informacinės aplinkos iššūkiai, formuojantys viešąją erdvę. Kaip prisijungti prie šios duomenų bazės, skaitykite čia. Toliau pateikiamos trumpos atrinktų leidinių anotacijos.

Šiandien, kai knygas vis dažniau keičia ekranai, vaikų skaitymo skatinimas tampa ypač svarbia kultūrine užduotimi. Skaitymas ne tik lavina vaizduotę ir kalbinę raišką, bet ir formuoja kritinį mąstymą bei emocinį jautrumą. Būtent todėl Skaitymo ambasadoriaus vaidmuo tampa itin reikšmingas – tai žmogus, įkvepiantis atsiversti knygą, dalintis skaitymo džiaugsmu ir buriantis bendruomenę, kurioje istorijos suartina skirtingas patirtis ir kartas.

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Metų knygos rinkimai – ilgametes tradicijas puoselėjanti kasmetė kultūrinė akcija, kviečianti skaitytojus atrasti ir įvertinti šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Tapusi simboliniu skaitymo kultūros barometru, ši iniciatyva skatina dialogą tarp skaitytojų, autorių ir literatūros ekspertų bei siekia didinti vertingų lietuviškų knygų (taip pat ir lietuvių kalba užsienyje išleistų leidinių) sklaidą.

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame dėmesį nuolat blaško ekranai ir informacijos perteklius, skaitymas tampa ne tik svarbiu įgūdžiu, bet ir galimybe sustoti, susikaupti ir pažinti save. Vis dažniau keliant klausimą, kaip sudominti vaikus ir jaunimą knygomis, atsiranda iniciatyvų, kviečiančių į skaitymą pažvelgti kitaip – be spaudimo, be privalomų sąrašų ar atsiskaitymų, o su laisve rinktis.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė specialų leidinį – 2024–2025 metų veiklos ataskaitą. Šis laikotarpis sutampa su generalinės direktorės Aušrinės Žilinskienės dvejų metų darbo sukaktimi (balandžio 15 d.) ir žymi institucijos transformaciją į modernų, duomenimis grįstą, bendruomenišką žinių centrą.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas pasipildė naujais Lietuvos archeologijos, istorijos, kraštotyros leidiniais. Kviečiame apsilankyti, atrasti įdomiausias praeities istorijas. 

Pasirodė nauji valstybinės bibliografijos leidiniai:

Balandžio 23 d. 14 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (atrijus, prie vitražo, III a.) vyks iškilmingas Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymas ir Geriausių metų bibliotekininkų apdovanojimai. Renginys bus transliuojamas ir nuotoliniu būdu.

Balandžio 15 d. 18 val. kviečiame į Daivos Ložytės keramikos parodos „Mirę žodžiai“ atidarymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Keramikos darbais konceptualiai plėtojama žmogaus būties tema – kūriniuose slypi „mirę“ senieji lietuvių kalbos žodžiai, saugantys tautos istorinę, kultūrinę patirtį.

Šiandien visuomenė gyvena paradokso laikais: dar niekada žmonės tiek daug nerašė, tačiau skaitymui skiriamas laikas, regis, nuolat menksta. Greito turinio srautai – nuo socialinių tinklų įrašų iki pavienių naujienų antraščių – keičia mūsų santykį su tekstu, o kartu ir su pačiu pasaulio suvokimu. Ar tokioje chaotiškoje aplinkoje dar gebame įsigilinti, analizuoti, kelti klausimus? Įžvalgomis apie tai dalinasi „Metų knygos rinkimų 2025“ negrožinės literatūros komisijos nariai, kurių kasdienybėje gausu tekstų, nuomonių ir vis sudėtingesnių jų vertinimo kriterijų.