Kas padeda išsaugoti vidinę pusiausvyrą, kai gyvenimas keičiasi? Kur ieškoti prasmės? Kaip atrasti savyje jėgų? Literatūra ne visada pateikia aiškius atsakymus, tačiau gali padėti pažvelgti į save ir kitus nauju žvilgsniu, atrasti netikėtų minčių ar tiesiog akimirkai atsikvėpti. Skaitydami atpažįstame savo patirtis veikėjų istorijose, mokomės suprasti skirtingus gyvenimo pasirinkimus, atrandame žodžių tam, ką patys kartais sunkiai nusakome. Būtent tokią galimybę atveria biblioterapija – prasmingas susitikimas su tekstu, galintis tapti savęs pažinimo, emocinio stiprėjimo ir vidinių atradimų šaltiniu. Kartais užtenka reikiamu metu perskaitytos tinkamos knygos, kad suprastume – nesame vieni su savo išgyvenimais, abejonėmis ir pasirinkimais.

Biblija per ilgą žmonijos istoriją išlieka viena skaitomiausių ir populiariausių knygų pasaulyje. Nė vienas kitas kūrinys neprilygsta Šventajam Raštui savo išminties gelme, poetinės kalbos grožiu, istorinių įvykių tikslumu ir pranašiška įžvalga. Šventasis Raštas per amžius buvo paguodos, stiprybės ir išminties šaltinis. Jo tekstuose atsiveria žmogaus santykis su gyvenimu, tikėjimu ir amžinybės klausimais.

Gerbiami lankytojai,

primename, kad Nacionalinė biblioteka nedirba valstybinių švenčių dienomis, o prieššventinę dieną dirba viena valanda trumpiau.

• Spalio 31 d. biblioteka dirbs viena valanda trumpiau – iki 17 val.

Minėdama pasaulinės literatūros klasika tapusio herojaus „Mikė Pūkuotukas“ (Winnie-the-Pooh) šimtmetį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pirmą kartą visuomenei pristato Judaikos kolekcijai priklausančius unikalius šios knygos leidimus originalo kalba iš Abelio (Abos) Balošerio (1869–1944) bibliotekos rinkinio.

Gyvas žodis. Jau pusę metų gyvuoja skaitmeninė „E. kultūros“ erdvė. Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ėmusis telkti šalies kultūros sektoriaus įstaigas, buvo sukurta naujoviška platforma ekultura.lt. Kokį kelią reikėjo nueiti, kol buvo įgyvendintas sumanymas sukurti nacionalinę skaitmeninę kultūros infrastruktūrą, pasakoja projekto vadovas, Nacionalinės bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Aidas Sinkevičius, o kokių pastangų naujoji platforma reikalauja dabar, komentuoja jos kuratorius, Nacionalinės bibliotekos Skaitmeninio turinio centro vadovas Donatas Snarskis.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido knygas „Vasario 16-oji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena“ ir „Kovo 11-oji yra Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena“ lengvai suprantama kalba. Knygos skirtos skaitymo ir suvokimo problemų turintiems žmonėms.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas pasipildė naujais laisvės, atminties ir istorijos ženklus įprasminančiais leidiniais. Kviečiame susipažinti.

Pasirodė naujas valstybinės bibliografijos leidinys:

Dešimtajame 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeryje skelbiamas straipsnis apie jaunimo komplimentų sampratos ir vartojimo pokyčius, pokalbis apie pirmojo Biblijos vertėjo į lietuvių kalbą Jono Bretkūno darbus, jų svarbą šiandien ir galimas tyrimų kryptis, pristatoma šiemet išleista serijos „Iš Nacionalinės bibliotekos archyvų“ knyga „Ignoto Grubinsko dienoraštis“, spausdinama 31-osios tarptautinės mokslinės Jono Jablonskio konferencijos apžvalga ir konkurso „Lietuviškos istorijos: pasakojimai apie kalbą“ mokinių grupės II vietos laimėtojų darbai.

Retų knygų ir rankraščių skyriuje parengta paroda apie tarpukario Lietuvos profesijas. Joje dėmesys sutelkiamas ne tiek į pačias profesijas, kiek į už jų slypinčius žmonių pasirinkimus, atspindinčius skirtingus gyvenimo kelius, pomėgius, vertybes, lūkesčius ir laikotarpio aplinkybes. 

Nuo kruopščiai nutapytų mažiausių detalių iki ryškių, emocijų kupinų potėpių – Nyderlandų tapyba jau kelis šimtmečius žavi gebėjimu paprastuose dalykuose atrasti nepaprastą grožį. Kviečiame susipažinti su istorinių Nyderlandų žemių dailės tradicijos istorija ir penkiais iškiliais jos kūrėjais, kurių meno albumai eksponuojami Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje. 

Kaip Lietuvos kultūrai būti matomai pasaulyje? Kodėl tarptautinės partnerystės svarbios ne vien kultūros sektoriaus augimui, bet ir valstybės reputaciniam saugumui? Kaip nuo idėjos pereiti prie sėkmingo tarptautinio projekto? Šiuos ir kitus klausimus Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotame tarptautiškumo forume „Kultūra plačiau: tarptautinės kryptys“ nagrinėjo kultūros politikos formuotojai, ekspertai ir kultūros organizacijų atstovai iš įvairių Lietuvos miestų bei regionų. Renginys tapo pirmuoju Lietuvos nacionalinės bibliotekos su Lietuvos kultūros institutu kuriamos Tarptautiškumo kompetencijų ugdymo programos žingsniu, kuriuo siekiama stiprinti mūsų šalies kultūros sektoriaus gebėjimus veikti tarptautinėje erdvėje.

Tradicinei žurnalistikai šiandien tenka vis sudėtingesnė užduotis – padėti visuomenei orientuotis informacijos gausoje ir atskirti patikimus faktus nuo klaidinančio ar manipuliatyvaus turinio. Dezinformacijos plitimas, algoritmų įtaka informacijos srautams, mažėjantis pasitikėjimas žiniasklaida ir sparčiai augantis vizualinio turinio kiekis keičia ne tik tai, kaip gauname naujienas, bet ir tai, kaip vertiname jų patikimumą bei sprendžiame, kuo galima pasitikėti. Šie pokyčiai kelia svarbių klausimų: kaip keičiasi žurnalistikos vaidmuo informacinėje visuomenėje? Kaip atpažinti patikimą informaciją, kai ją vis dažniau lydi manipuliatyvus ar klaidinantis turinys? Ir kaip išsaugoti pasitikėjimą žiniasklaida, kai tiesos paieška tampa vis sudėtingesnė?

Nuo šio rudens Lietuvos diplomatinėse atstovybėse užsienyje gyvenančioms šeimoms dovanojama ir antroji nacionalinio ankstyvojo skaitymo skatinimo projekto „Knygų startas“ Evelinos Daciūtės ir Ingos Dagilės knyga „Drambliai ėjo į svečius“. Iki šiol diasporos lietuviams buvo dalijami lauknešėliai su pirmąja knyga, skirta vaikams iki trejų metų, o dabar iniciatyva pasieks ir šeimas, auginančias vaikus iki penkerių. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, įgyvendindama šį projektą, siekia nuosekliai ugdyti užsienyje augančių vaikų ryšį su lietuviška knyga ir šiuolaikine Lietuvos kultūra nuo pirmųjų gyvenimo metų.

2026 metais minimos prancūzų filosofo, istoriko, socialinės minties tyrinėtojo Michelio Foucault (1926 10 15–1984 06 25) 100-osios gimimo metinės. Tai vienas įtakingiausių XX amžiaus antrosios pusės prancūzų filosofų, analizavęs galios, žinių, visuomenės kontrolės ir laisvės temas. Jo darbai peržengė vienos akademinės disciplinos ribas – filosofas tyrinėjo psichiatrijos, medicinos, kalėjimų, seksualumo, mokslo ir politinės galios istoriją.

Spalio 19–25 dienomis visame pasaulyje jau tradiciškai minima Tarptautinė atvirosios prieigos savaitė (angl. International Open Access Week). Šių metų iniciatyva kviečia atsigręžti į itin aktualią temą – „Mokslo kaina“ (angl. The Cost of Knowledge). Jos tikslas yra paskatinti visuomenę, tyrėjus bei institucijas diskutuoti apie augančius kaštus siekiant gauti ir dalintis žiniomis bei ieškoti sprendimų, kaip užtikrinti mokslo prieinamumą, kuris yra viena pamatinių žmogaus teisių.

Gerbiami lankytojai,   

spalio 21 d. Retų knygų ir rankraščių skaitykla bus uždaryta.

Skaitymo procesas dažniausiai nepalieka tiesioginių liudijimų. Todėl tyrėjams tenka remtis įvairiais jo pėdsakais: paraštinėmis pastabomis, pabraukymais, išrašais, laiškais, katalogais, apskaitos dokumentais, teisinių bylų medžiaga, citatomis ir kitais materialiais naudojimo ženklais. Tokie fragmentiški šaltiniai kelia klausimą, kaip rekonstruoti konkrečių tekstų skaitymo patirtis, kokiais būdais ir kokiose vietose buvo skaitoma, kokią reikšmę skaitymo praktikoms turėjo socialinė aplinka. Knygose palikti skaitymo pėdsakai taip pat skatina klausti, ką galime sužinoti apie skaitytojus, nepalikusius savo vardų ar asmeninių liudijimų.

Nacionalinės bibliotekos Muzikos ir vizualiųjų menų skyriaus vinilinių plokštelių fondas pasipildė tiek puikiai žinomų populiariosios, roko, klasikos, elektronikos atlikėjų, tiek naujais nišinės „indie“, „world“ ir kitų žanrų muzikos albumais. Norime pristatyti keletą jų:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia atrasti naują kultūrinę tradiciją – Atvirojo Kino klubo susitikimus Nacionalinėje bibliotekoje. Kartą per mėnesį biblioteka virs jaukia kino  sale, kurioje lankytojų lauks nemokami kokybiško kino seansai, prasmingi pokalbiai ir galimybė susitikti su bendraminčiais. Pirmasis ciklo renginys vyks 2026 m. spalio 25 d.