Nauji atvirosios prieigos leidiniai apie šiuolaikinių medijų iššūkius duomenų bazėje „EBSCO Publishing“

Kooijman, Jaap. Fabricating the Absolute Fake – Revised Edition. London : Routledge, 2025. – 1 e. knyga (230 p.).

XX–XXI a. vizualioji kultūra ir populiariosios medijos ne tik atspindi tikrovę, bet ir aktyviai konstruoja kolektyvines iliuzijas. Šioje monografijoje autorius, pasitelkdamas J. Baudrillard’o hiperrealybės ir U. Eco „absoliutaus falsifikato“ koncepcijas, tiria, kaip medijuoti vaizdiniai tampa savarankiška, „originalą“ pakeičiančia realybe.

Jo tyrimo ašimi tampa „Amerika“, kuri yra analizuojama ne kaip geopolitinis subjektas, o kaip globaliai cirkuliuojantis amerikietiškasis mitas, plačiai transliuojamas per kiną, muziką ir įžymybių kultūrą ir pamažu tampantis universaliu vartojimo objektu. Šiame kontekste „Amerika“ funkcionuoja kaip kultūrinė simuliacija – globaliai atpažįstamas, tačiau nuo konkrečios istorinės ar politinės tikrovės atsietas konstruktas.

Knygoje plėtojamas originalus „karaoke amerikanizmo“ konceptas, nusakantis procesus, kai už JAV ribų kuriama popkultūra ne tik imituoja, bet ir savitai perkuria amerikietiškuosius simbolius, stilių bei naratyvus. Autorius pabrėžia, kad tai nėra pasyvus kopijavimas – tai selektyvi apropriacija ir hibridizacija, rodanti, kaip globalūs kultūriniai modeliai transformuojami vietiniuose kontekstuose. Ši analizė išplečiama įtraukiant šiuolaikinių įžymybių fenomeną bei popkultūros studijų pedagoginę refleksiją. Leidinys skirtas humanitarinių ir socialinių mokslų bendruomenei bei tiems, kurie domisi mediatizacijos, simbolinės galios ir šiuolaikinės vizualinės kultūros transformacijomis.

Vasterman, Peter (ed.). From Media Hype to Twitter Storm: News Explosions and Their Impact on Issues, Crises and Public Opinion. London : Routledge, 2025. – 1 e. knyga (402 p.).

Mokslo darbų rinkinyje yra pateikiama pirmoji išsami teorinė ir empirinė medijų ažiotažo (angl. „media hype“) tyrimų apžvalga, kuri analizuoja informacinių protrūkių ir socialiniuose tinkluose kylančių „reakcingų audrų“ dinamiką: nuo staigaus žiniasklaidos dėmesio koncentracijos į konkretų įvykį iki šio reiškinio sukeliamų pokyčių įtakos politiniams procesams, viešajai nuomonei bei sociokultūrinei komunikacijai. Autoriai pristato teorines prieigas ir empirinių tyrimų metodus, leidžiančius dekonstruoti naujienų bangų formavimosi mechanizmus, jų virsmą masiniais socialiniais reiškiniais bei įtaką viešosios darbotvarkės konstravimui.

Nors medijų ažiotažo (angl. „media hype“) sąvoka viešajame diskurse neretai pasitelkiama kaip retorinis argumentas siekiant sumenkinti intensyvių informacinių srautų įtaką, knygoje bandoma įrodyti, kad šie reiškiniai yra fundamentalus šiuolaikinės komunikacijos procesų pamatas. Leidinio autoriai atskleidžia, kaip medijų ažiotažas ir socialinių tinklų (pvz., X / Twitter) reakcijų bangos tampa lemiamais veiksniais valdant krizes, eskaluojant skandalus ar per trumpą laiką transformuojant institucinę reputaciją.

Jie atskleidžia ir konceptualizuoja įvairius šio fenomeno aspektus: naujienų bangas, informacijos kaskadas, rizikos amplifikaciją bei medijų spirales. Analizės metu yra pateikiama komunikacinė grandinė, kurioje pirminis įvykis inicijuoja sąveikų seką, suformuojančią intensyvią dėmesio koncentraciją arba, kitaip tariant, sparčiai plintančią skaitmeninę „epidemiją“. Tyrime vertinama, kaip ši dinamika koreguoja politinę darbotvarkę, institucinę sprendimų priėmimo logiką ir visuomeninį rizikos suvokimą.

Tai itin vertingas ir aktualus informacijos šaltinis skirtas medijų, žurnalistikos bei politinės komunikacijos tyrėjams, taip pat viešųjų ryšių, krizių komunikacijos ir reputacijos valdymo praktikams.

Polak, Sara; Trottier, Daniel (eds.). Violence and Trolling on Social Media: History, Affect, and Effects of Online Vitriol. London : Routledge, 2025. – 1 e. knyga (266 p.).

Kolektyvinė mokslo studija yra skirta sisteminei internetinių patyčių (angl. „trolling“) ir smurto reiškinių skaitmeninėje aplinkoje analizei. Publikacijoje nagrinėjami istoriniai kontekstai, emociniai veiksniai ir socialinės pasekmės, atskleidžiančios, kaip anonimiškumas, platformų architektūra ir kultūrinė dinamika lemia smurto genezę bei jos sklaidą virtualiojoje erdvėje.

Socialinių medijų diskursas – nuo virtualių seksualinio smurto formų iki dezinformacijos („fake news“) kampanijų – tapo galinga, tačiau sunkiai apibrėžiama politine jėga. Autoriai kelia fundamentalius klausimus: kas generuoja internetinį įniršį ir neapykantos retoriką? Kaip medijuoti naratyvai veikia fizinę realybę, kartais turėdami lemiamą poveikį gyvybei ir mirčiai? Kaip posttiesos sąlygomis atpažinti ir dekonstruoti dehumanizacijos procesus bei neapykantos kalbą?

Leidinyje, pasitelkiant įrėminimo teorijos mechanizmų ir komunikacinių strategijų analizę, konceptualiai paaiškinama trolių kultūros dinamika. Teorinės medijų studijų prieigos čia derinamos su empirinėmis tiriamojo lauko analizėmis, taip atskleidžiant sudėtingą ir konfliktišką šiuolaikinę komunikacinę erdvę.

Monografija skirta kultūros ir medijų tyrėjams, politikos filosofams, skaitmeninės komunikacijos specialistams bei pilietinės visuomenės aktyvistams, siekiantiems kritiškai įvertinti internetinio įniršio kultūros (angl. „online rage“) poveikį demokratiniams procesams.

Hågvar, Yngve Benestad; Hornmoen, Harald; Alnæs, Jørgen (red.). Narrative Theory in Journalistic Practice: Understanding Emerging Digital Genres.Narrative Theory in Journalistic Practice: Understanding Emerging Digital GenresHågvar, Yngve Benestad; Hornmoen, Harald; Alnæs, Jørgen (red.). Narrative Theory in Journalistic Practice: Understanding Emerging Digital Genres. London : Routledge, 2025. – 1 e. knyga (138 p.).

Leidinyje plėtojama inovatyvi analitinė metodologinė prieiga, skirta tirti žurnalistinių naratyvų transformacijoms šiuolaikinėje skaitmeninėje ir multimodalinėje medijų ekosistemoje. Knygoje yra peržengiamos tradicinės linijinio teksto analizės ribos ir nagrinėjami įvairiose platformose plėtojami formatai: nuo įtraukiančių ilgųjų reportažų (angl. „long-form journalism“) bei tiesioginių transliacijų iki socialinių tinklų turinio, tinklalaidžių ir vizualinių pasakojimo formų.

Remdamiesi empiriniais tyrimais, autoriai atskleidžia dvejopą žurnalistinių naratyvų funkciją. Viena vertus, jie įtraukia auditoriją į kasdienių ir sudėtingų socialinių problemų suvokimą. Kita vertus, pasitelkiant specifinius rėminimo mechanizmus, naratyvai formuoja kryptingas realybės interpretacijas – išryškindami pasirinktus aspektus ir marginalizuodami kitus.

Leidinyje žurnalistikos raiška analizuojama per kritinę ir konstruktyvistinę naratyvų sampratą, pabrėžiančią, kad žurnalistinis pasakojimo stilius ne tik reflektuoja, bet ir aktyviai konstruoja socialinę tikrovę, o medijų vartotojai tampa lygiaverčiais šios interpretacinės dinamikos dalyviais.

Knyga skirta žurnalistikos, medijų studijų ir naratyvistikos tyrėjams bei magistrantūros ir doktorantūros studentams.

Berti Suman, Anna. Citizen Sensing for Risk Response. Cham : Springer Nature Switzerland, 2026. – 1 e. knyga (123 p.).

Monografijoje autorė analizuoja pilietinės stebėsenos (angl. „citizen sensing“) fenomeną rizikos valdysenoje. Šis reiškinys suprantamas kaip piliečių inicijuota aplinkos grėsmių stebėsena, pasitelkiant juslinę patirtį ir sensorių technologijas. Tyrime atskleidžiama, kaip bendruomenės, siekdamos užpildyti informacijos spragas ar kompensuoti pasitikėjimo institucijomis trūkumą, kuria duomenų rinkimo, vizualizavimo ir sklaidos infrastruktūras. Šios priemonės leidžia savarankiškai identifikuoti bei viešinti aplinkos ir visuomenės sveikatos rizikas. Leidinyje argumentuojama, kad nors tokios iniciatyvos gali sukelti pirminę įtampą tarp piliečių ir valdžios institucijų, jos turi potencialą iš esmės sustiprinti institucinę rizikos valdyseną. Knyga išryškina atsirandančius legitimumo iššūkius, kylančius dabartiniuose aplinkos valdymo modeliuose, ir nubrėžia bendruomenių poreikiams įtraukesnės, skaidresnės bei jautresnės valdysenos kryptis.