Nacionalinė biblioteka įsigijo tris vertingus leidinius 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka reikšmingai papildė savo dokumentinio paveldo rinkinius. Įsigyti trys skirtingų laikotarpių ir kontekstų leidiniai atspindi Lietuvos kultūros, knygos meno ir istorinių ryšių su Europa bei pasauliu įvairovę: XVI a. Vilniuje išleista religinė knyga, XX a. išeivijos meno leidinys ir retas XVIII a. kelionių literatūros kūrinys. Leidiniai įsigyti gavus Lietuvos kultūros tarybos finansavimą ir iš savų lėšų.  

Itin reto Vilniuje leisto „Apaštalo“ nerasime nė vienoje Baltijos šalių institucijoje  

„Apaštalas“ („Апостол“) – tai apaštalų laiškai ir darbai bažnytine slavų kalba, leisti Vilniuje 1591 m. pirklių brolių Luko (?–1606) ir Kuzmos (?–1607) Mamoničių spaustuvėje. Pasaulio bibliotekose žinoma apie 30 šios „Apaštalo“ laidos egzempliorių. Šio Vilniaus spaustuvininkų leidinio neturi nė viena Lietuvos (ir Baltijos šalių) atminties institucija. Jis yra svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įvairiakalbės ir daugiakonfesinės kultūros paminklas, taip pat kokybiškos knygos spaudos pavyzdys.  

Kartu pirmoji šios vienos žymiausių Vilniaus spaustuvių „Apaštalo“ laida ir antroji šios Šventojo Rašto dalies laida po spaustuvininko Prancičkaus Skorinos (1470–apie 1551) 1525 m. Vilniuje išleisto „Apaštalo“ bažnytine slavų kalba. Knygą puošia du medžio raižiniai: Naugarduko vaivados Teodoro Tiškevičiaus (1536–1618) herbas (šiame egzemplioriuje neišliko) ir apaštalo Luko atvaizdas, taip pat apie 100 atsklandų ir užsklandų, pinto rašto antraščių ir kt. Joje gausu nuosavybės ir įvairių XVII–XIX a. įrašų. Knyga papildys Nacionalinėje bibliotekoje XIV a. pabaigos–XX a. pirmosios pusės dokumentų, rašytų bažnytine slavų kalba, kolekciją, įrašytą į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą.  

Viktoro Petravičiaus linoraižinių albumas su Jurgio Baltrušaičio autografu

Antrasis leidinys yra vieno iškiliausių XX a. lietuvių grafikų Viktoro Petravičiaus (1906–1989) 37 linoraižinių aplankas, išleistas 1949 m. Miunchene, Vokietijoje. Šio aplanko leidėjas ir sudarytojas – architektas Tadas J. Vizgirda (1908–1980). Įsigytas egzempliorius priklausė Lietuvos diplomatui, dailės istorikui Jurgiui Baltrušaičiui (1903–1988), ką liudija išlikęs įrašas: „Gerb. Prof. J. Baltrušaičiui Tremties prisiminimui.“   

Įvadiniame Pauliaus Jurkaus (1916–2004) straipsnyje lietuvių ir anglų kalbomis pristatoma ankstyvoji ir emigracinio laikotarpio dailininko kūryba, jos inspiracijos bei kaita. Petravičius, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1944 m. emigravo į Austriją, vėliau į Vokietiją, o nuo 1949 m. gyveno Čikagoje (JAV).   

Aplanko estampai buvo atspausdinti nuo 1944–1949 m. sukurtų originalių lino raižinių klišių su kai kur jose įraižytomis sukūrimo datomis, o pats aplankas suformuotas 1949 m. (aplanko Nr. 33, tiražas 300). Albumas reikšmingai papildys Nacionalinės bibliotekos Lietuvių DP (angl. displaced persons) spaudos rinkinį, 1945–1952 m. įtrauktą į UNESCO „Pasaulio atminties“ registrą.   

1756 m. leidimo Radvilos Našlaitėlio „Kelionė į Jeruzalę“

Nacionalinės bibliotekos fondus papildė ir vienas žymiausių Lietuvos didikų kūrinių – Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio (1549–1616) garsiausias veikalas „Kelionė į Jeruzalę“ („Jerosolymitana peregrinatio“). Jis leistas lotynų kalba 1756 m. Košicėje (Slovakija) jėzuitų akademijos spaustuvėje. 

Šis įkvepiantis XVI a. kelionės į Šventąją Žemę aprašymas, pirmąsyk išleistas lotynų kalba 1601 m. Braneve, dabartinėje Lenkijoje, tapo labai populiaru kūriniu, bestseleriu, sulaukęs pakartotinų leidimų ir vertimų į vokiečių, lenkų kalbas ne tik XVII a., bet ir XVIII a. Šią gana retą 1756 m. laidą puošia penkios vario raižinio iliustracijos. Keturios jų buvo sukurtos specialiai 1614 m. laidai lotynų kalba, išspausdintai žymiausioje to meto Europoje Plantino-Moretų spaustuvėje. Ilgą laiką šis kelionės aprašymas buvo ne tik piligriminės kelionės liudijimas, bet ir informacijos šaltinis apie Artimųjų Rytų regioną.  

Ši gana reta Radvilos-Našlaitėlio „Kelionės į Jeruzalę“ laida reikšmingai papildo Nacionalinėje bibliotekoje saugomą senųjų lituanistinių dokumentų rinkinį. 

„Apaštalas“ ir Viktoro Petravičiaus linoraižinių aplankas įsigyti gavus finansavimą iš Lietuvos kultūros tarybos. Radvilos Našlaitėlio 1756 m. „Kelionės į Jeruzalę“ leidimas įsigytas Nacionalinės bibliotekos lėšomis.