Žurnalo „Tarp knygų“ 2026 m. 4-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Viena ryškiausių Lietuvos bibliotekininkų draugijos pavasario veiklų – Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, į septynių balandžio dienų veiklas įtraukianti ne tik visų tipų šalies bibliotekų bendruomenes, bet ir turtinga kultūrine programa atkreipianti visuomenės dėmesį. Kaip prieš 25 metus, 2001-aisiais, užgimė šis sumanymas, pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos direktorė Rima Gražienė, o kokios formavosi tradicijos – Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė.

Įvykis. Jau įprasta, kad, prasidedant Nacionalinei Lietuvos bibliotekų savaitei, per jos atidarymo šventę Kultūros ministerija, atsižvelgusi į Lietuvos bibliotekų tarybos rekomendacijas, skelbia ir apdovanoja geriausiais išrinktus bibliotekų darbuotojus. Pagrindinius Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusio iškilmingo renginio akcentus apžvelgia Vaidenė Grybauskaitė.

Projektai. Silvija Stankevičiūtė pristato plataus užmojo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos su daugiau nei dvidešimt šalies kultūros institucijų įgyvendinamo projekto rezultatą – didžiausią šalyje skaitmeninę kultūros erdvę (https://www.ekultura.lt/), kurią planuojama atverti šių metų gegužę. Sujungus į vieną platformą pagrindines su kultūros turiniu susijusias informacines sistemas, vartotojams bus pasiūlyta bendra prieiga prie šiuolaikiškai pateikiamų šalies skaitmeninių ir skaitmenintų kultūros šaltinių.

Nauji leidiniai. Kas keleri metai Domas Kaunas Mažosios Lietuvos kultūra ir istorija besidominčius skaitytojus nudžiugina naujomis knygomis. 2025 m. pabaigoje pasirodė gausiai iliustruota jo monografija „Mažosios Lietuvos knygų namai: bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“. Viena iš knygos recenzentų – Silva Pocytė dalijasi savo įžvalgomis apie kapitalinį knygotyrininko veikalą. Straipsnio autorės vertinimu, ši monografija – paminklas lietuvių raštijos, kultūros paveldui, jos kūrėjams ir knygų namų darbuotojams.

Susitikimai. Nėra paprasta nuosekliai išaiškinti, kas yra knyga, dar sudėtingiau atskleisti – kas yra knygos istorija. Tai pabandė padaryti britų mokslininkas Jamesas Ravenas, parašydamas monografiją „Kas yra knygos istorija?“. Nuo šių metų pradžios šią knygą Lietuvos skaitytojai gali skaityti ir lietuviškai. Straipsnyje – Loretos Jastramskienės pasakojimas apie susitikimą su skaitytojais, kuriame knygą pristatė Vilniaus universiteto mokslininkai Aušra Navickienė, Arvydas Pacevičius ir vertėjas Armandas Rumšas.

Tyrėjui įdomu. Asta Miltenytė pristato Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fonduose saugomą XIX a. egodokumentą – carinės kariuomenės kareivio Ignoto Grubinsko dienoraštį. Kuo jis vertingas, kad Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras jį išleido atskira knyga? Tai – vienas seniausių mums žinomų išlikusių valstiečio sūnaus lietuviškai rašytų dienoraščių. Tačiau didžiausia jo vertė, kaip teigia straipsnio autorė, – paties 25 metų kareivio asmenybė, pribloškianti interesų įvairiapusiškumu ir apmąstymų branda.

Bibliotekų turtai. Kėdainių Mikalojaus Daukšos bibliotekos Kraštotyros dokumentų fonde kaupiamas unikalus rinkinys – poeto, eseisto, literatūros mokslininko Czesławo Miłoszo knygos ir knygos apie jį. Nobelio literatūros premijos laureatas yra gimęs Kėdainių krašte, todėl miesto biblioteka, kiek leidžia finansinės galimybės, renka pasaulyje išleistas krašto garbės piliečio knygas. Kiek leidinių yra šiame fonde, kokiomis pasaulio kalbomis, kokią knygą šiuo metu „medžioja“ bibliotekos darbuotojos  – atsakymus pateikia Jorūnė Liutkienė ir Virginija Rakevičė.

Sukaktys. Minint 120-ąsias Petro Joniko (1906–1996) gimimo metines, Daiva Zarankaitė-Kiniulienė primena iš Tauragės krašto kilusio kalbininko lituanistinę veiklą, ypač tyrinėjant bendrinės lietuvių kalbos istoriją, raidą, jos norminimo problemas. Straipsnis iliustruotas Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos turimomis nuotraukomis ir dokumentais.

Tarptautinis bendradarbiavimas. Kaip stiprinti suaugusiųjų pilietines kompetencijas ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, pasitelkiant meną, kultūrą ir papildytosios realybės sprendimus? Tai yra vienas iš Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos koordinuojamo ir kartu su partneriais iš Austrijos, Belgijos, Latvijos ir Portugalijos vykdomo tarptautinio projekto veiklomis siekiamų tikslų. Valdemara Butkevičienė pasakoja apie Monse (Belgija) vykusius mokymus, kuriuose projekto vykdytojai gilino žinias apie įtraukiųjų edukacijų rengimo principus.

Užsienyje. Grupė Lietuvos atstovių iš Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos, Radviliškio, Pakruojo ir Joniškio švietimo centrų dalyvavo Portugalijos Sertano mieste bei jo apylinkėse vykdytoje programoje: stebėta, kaip nevyriausybinės organizacijos, bibliotekos įgyvendina neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklas, bendrauja su tikslinėmis grupėmis. Parsivežta patirtimi dalijasi Jolanta Kvedarienė.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.

Naujausią (praėjus 5 dienoms po elektroninės versijos paskelbimo) ir kitus spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

„Tarp knygų“ numerį kviečiame skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

„Kultūra arčiau jūsų“ – tai vienas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su partneriais kuriamos didžiausios skaitmeninės kultūros platformos vizualinių pristatymų. Kompozicijos autorė – komunikacijos agentūra „Idea prima“. Įkomponuotas meno kūrinys – Vytauto Kašubos „Evelyn“ (1982) iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos. Apie gegužę atveriamą „E. kultūros“ platformą – p. 4–6.