2026 m. balandžio 15 d.

Dveji Nacionalinės bibliotekos veiklos metai: nuo tapimo kompetencijų centru iki skaitmeninio proveržio

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė specialų leidinį – 2024–2025 metų veiklos ataskaitą. Šis laikotarpis sutampa su generalinės direktorės Aušrinės Žilinskienės dvejų metų darbo sukaktimi (balandžio 15 d.) ir žymi institucijos transformaciją į modernų, duomenimis grįstą, bendruomenišką žinių centrą.

Pastarieji dveji metai Nacionalinei bibliotekai buvo intensyvaus augimo, skaitmeninės transformacijos, tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo metas. Per šį laikotarpį biblioteka įsitvirtino ne tik kaip pagrindinė šalies dokumentinio paveldo saugotoja, bet ir kaip modernus kultūros bei švietimo centras, operatyviai reaguojantis į globalius iššūkius, taip pat įgyvendino strateginius pokyčius: nuo viso kultūros sektoriaus kompetencijų ugdymo iki pasirengimo didžiausiam šalies skaitmeninės kultūros projektui „ekultūra“.

Vadovė apie dvejų metų etapą

Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, apibendrindama šį etapą, pabrėžia komandinio darbo ir institucijos evoliucijos svarbą: „Šį laikotarpį pavadinčiau kryptingu judėjimu į priekį, kai į savo darbo kasdienybę ėmėme žvelgti ir giliau, ir plačiau. Tai buvo metas, kai peržiūrėjome procesus, investavome į žmones ir ilgalaikį poveikį turinčias vertes. Matome ne tik augančius skaičius, bet ir stiprėjantį pasitikėjimą biblioteka. Nuoširdžiai dėkoju bibliotekos darbuotojams, partneriams, lankytojams, kultūros bendruomenei – visiems, kurie kartu kuria Nacionalinę biblioteką kaip gyvą, dinamišką ir kiekvienam atvirą. Žvelgdami į ateitį, liekame ištikimi savo misijai: ne tik saugoti istorinę atmintį, bet ir aktyviai formuoti rytojaus žinių visuomenę.“

Augantys rodikliai ir visuomenės pasitikėjimas

Veiklos ataskaitos duomenys rodo nuoseklų bibliotekos aktualumo augimą.

• Lankomumas: 2025 m. fizinių lankytojų skaičius pasiekė 452 tūkst. (13,4 proc. daugiau nei 2024 m.), o virtualių apsilankymų skaičius stabiliai siekė 3,8 mln. per metus.
• Edukacija: edukacinių programų dalyvių skaičius 2025 m. šoktelėjo net 80 proc. (nuo 14 294 iki 25 395 tūkst.).
• Skaitmeninė skaitykla: elektroninių knygų išdavimas portale ibiblioteka.lt išaugo 18,9 proc., o aktyviausiai šia paslauga naudojosi 36–55 metų amžiaus grupė ir ryškiai augantis senjorų ratas.
• Lankytojų vertinimas: Nacionalinės bibliotekos užsakymu bendrovės „Kantar“ atlikto bibliotekų lankytojų tyrimo rezultatai atskleidė, kad bibliotekos Lietuvoje vertinamos kaip stabilios ir patikimos viešąsias paslaugas teikiančios institucijos. Bendras paslaugų vertinimas išlieka aukštas – 9,6 balo iš 10, o rekomendavimo rodikliai artėja prie 90 proc.

Istorinės vertybės ir paveldo puoselėjimas

Vienas svarbiausių pastarojo laikotarpio pasiekimų – bibliotekos fondo papildymas unikaliais dokumentais. Įsigyta Jono Bretkūno „Postilė“ (1591 m.) – seniausia bibliotekoje saugoma knyga lietuvių kalba, Johanno Gottliebo Weisso lietuvių kalbos elementorius „Naujas pibelis, arba Knygelės“, Martyno Smigleckio veikalas „Logika“ lotynų kalba, dešimties XVII a. knygų konvoliutas, taip pat identifikuotas naujas inkunabulas – 1496 m. Venecijoje išleisti „Psalmyno komentarai“. Iš viso bibliotekoje saugomi 93 inkunabulai. Inkunabulais vadinamos pirmosios spausdintinės knygos, išleistos iki 1500 m. pabaigos.

Nacionalinės bibliotekos restauratoriai per dvejus metus pagerino sąlygas daugiau nei 6,4 tūkst. dokumentų, o už sudėtingą XVII a. knygos restauravimą bibliotekos specialistė Daiva Juškienė pelnė geriausio metų darbo laureato diplomą.

Skatinimas Lietuvai skaityti

2024–2025 m. Nacionalinė biblioteka aktyviai vykdė įvairias Skaitymo skatinimo programos veiklas: nacionalinę akciją „Metų knygos rinkimai“, ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“, komunikacijos kampaniją „Skaitymo ambasadorius“, įrengė skaitymo kampelius mažiesiems skaitytojams. Naujais bibliotekų skaitytojais nuo 2025 m. rugsėjo iki gruodžio tapo beveik 5 000 vaikų iki 5 metų. Šios skaitymo akcijos ir toliau telks literatūros bendruomenę, skatins dialogą tarp rašytojų, literatūros ekspertų, leidėjų ir skaitytojų.

Žvilgsnis į 2026-uosius: „ekultūra“ ir naujos partnerystės

Nacionalinė biblioteka valdo 30,4 mln. eurų projektų portfelį, kurio didžiausia dalis skirta skaitmenizacijai. 2026-ieji žymės esminį lūžį – gegužę startuos nacionalinė platforma „ekultūra“, kuri atvers bendrą prieigą prie visų šalies skaitmenintų kultūros šaltinių.

Taip pat biblioteka dar labiau stiprins tarptautinę lyderystę, ryšius su diaspora, plėtos paramos Ukrainos kultūros darbuotojams programas, o į 2027-uosius įžengs su nauja 2027–2029 m. veiklos strategija.