Europos kino festivalio „Scanorama“ programa – „In memoriam. Velnio sėkla“. Rež. Algimantas Puipa

Europos kino festivalio „Scanorama“ programa „Atvira Lietuvos kino istorija“ buvo sumanyta kaip nuolatinė nacionalinio kino istorijos refleksija, kurioje atsispindėtų skirtingo laikotarpio lietuvių kino raidos tendencijos, reikšmingi kino faktai, amžininkų liudijimai, netektys ir laiko patikrinti dalykai.

Kiekvienais metais gyvenimas padiktuoja šios programos esmines sudedamąsias, skatina atkreipti dėmesį į mažai tyrinėtus Lietuvos kino istorijos faktus ir įvykius, lietuviško kino egzistencijos sovietmečiu aspektus, atrasti mūsų kūrėjų savitumą aname laike, paminėti išėjusiuosius, pasidžiaugti jubiliejais, pasijuokti iš kuriozų.

Viena šių metų programos temų susijusi su sovietmečio pabaiga ir tos pabaigos atvertomis galimybėmis. Kaip kino kūrėjams pavyko peržengti laiko slenkstį iš cenzūros į laisvą saviraišką? Kaip dabar vertiname mūsų aktorių milžinišką populiarumą ano meto sovietiniame ekrane? Kas dingo ir kas vertingo išliko šiandien?

Minėdami režisieriaus Algimanto Puipos jubiliejų priminsime ties sovietmečio žlugimo riba jo sėkmingai nuo cenzūros išsigelbėjusius filmus. Filmu „Velnio sėkla“ pagerbsime Lietuvai svarbų ir mus palikusį iškilų kūrėją – Kostą Smoriginą.

Prieš filmo peržiūrą vyks pokalbis su režisieriumi Algimantu Puipa.

Įėjimas laisvas.

FILMO APRAŠYMAS:

Velnio sėkla / The Devil’s Seed / Algimantas Puipa 1979, 70 min. Lietuva 

Dar caro laikų Lietuvos kaime ūkininkas atveda jo priglaustą pamestinuką Jonį bernauti turtingam Baniui. Įkandęs būsimam šeimininkui į ranką, paauglys pelno „velnio sėklos“ pravardę. Bet darbininkas Jonis puikus. Žiauraus Banio, tevertinančio savuosius arklius, tai nesulaiko, išduodant Jonį į rekrūtus. Bastydamasis po karų frontus, herojus specialiai susižeidžia koją, kad galėtų grįžti namo – į Banio sodybą, kur jo laukia bevaisė šeimininkė Morta, kur specialiai neteka kita dūsautoja, jauna samdinė Teresė. Kaizerio kareiviai ieško paslėptų gyvulių, Jonis paslepia Banio arklius ir taip sukelia ir šeimininko dėkingumą, ir įtarumą. Netrukus Banys miršta, ir tuoj po to, keldami apkalbas kaime, Jonis ir našle tapusi Morta susituokia. Ši trokšta vaiko, tad Jonis, su pribuvėja Juze susitaręs, per tariamą, nervinį žmonos nėštumą pakiša jai Teresės pagimdytą dukrytę. Vaikui paaugus, jo ateina tikroji motina, o Mortą, sužinojusią tiesą, paralyžiuoja. Dar tebesiaučia vokiečių kareiviai, jie kankina Jonį, reikalaudami jo suslėptų arklių. Kaimyno Katiliaus pakviesti, išgelbsti lietuvių ulonai, bet kai Katiliaus sodyba jau nepriklausomybės laikais sudega, Jonis, tapęs turtingiausiu valsčiaus žmogumi, paskolai gauti pastato žiaurias sąlygas. Morta seniai mirė, pasenusi Teresė nebepažįsta žilagalvio Jonio, liko beprasmiški turtai, paauglystės, arklio su balta žvaigžde prisiminimai. Ir vienatvė.

Dalyvaudami renginyje sutinkate, kad jo metu galite būti fotografuojami ir filmuojami, o nuotraukos ir vaizdo medžiaga gali būti naudojamos viešinimo tikslais. 

Iki susitikimo Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje.

Trumpai apie renginį 

Data

lapkričio 8 d.

Laikas

15 val.

Vieta

Konferencijų salė, V a., 501 kab.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Trukmė

2 val.

Organizatoriai, partneriai ir rėmėjai

Europos kino festivalis „Scanorama“, Lietuvos kino centras, Nacionalinė biblioteka

Svarbu

renginys gali būti fotografuojamas ir (arba) filmuojamas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“