Renginiai ir parodos

Įsivaizduokite vietą, kur nieko nėra; ir tai, kas būtina prieš pradžią. Atmeskite visa, kas nebūtina.

Stačiakampis popieriaus lapas ar pilkas lapelis įkūnija tuštumą, nebūtį ir niekį. 

Šiemet Maironio lietuvių literatūros muziejus mini reikšmingą 90-ies metų sukaktį. Įkurtas rūmuose esančiame aštuonių kambarių bute, kuriame poetas Jonas Mačiulis-Maironis gyveno daugiau kaip 20 metų, muziejus iki šiol traukia lankytojų akį ir dažną priverčia stabtelėti dėl subtilios prabangos, skoningo interjero, vertingų meno kūrinių.

Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje eksponuojama specialiai bibliotekai sukurta Aleksandros Jacovskytės fotografijų paroda „Aleksandra Jacovskytė. Vilniaus veidai ir vaizdai“. Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš autorės knygų „Vilniaus veidai. 1964–1993“ ir „Vilniaus veidai. 1990–2023“, kuriose įamžintas Vilniaus miestas, jo gyventojai ir svečiai.

2001 m. vasario 27 d. tuometis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius Vladas Bulavas pasirašė įsakymą, kuris skelbė: „nuo 2001 m. balandžio 2 d. Rankraščių skyrių ir Senų ir retų knygų skyrius sujungti į vieną padalinį ir vadinti Retų knygų ir rankraščių skyriumi“.

Kviečiame aplankyti latvių knygininkystės penkių šimtų metų sukakčiai skirtą plakatų parodą „Nuo pirmosios knygos iki Šviesos pilies“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Kviečiame susipažinti su italų iliustratoriumi Giovanni Colaneri!

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, parodoje „Tai rūpi mums visiems“ pirmą kartą pristatomos knygų „Kas yra sindromas?“ („Che cos’è una sindrome“) ir „Kur tu, Giulio?“ („Dove sei, piccolo Giulio?“) iliustracijos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vieno eksponato parodoje pristato 2025 m. įsigytą vertybę – konvoliutą (lot. convolutus – supintas, suvyniotas). XVI–XVII amžiais buvo įprasta ir gana populiaru, siekiant sumažinti išlaidas už įrišimą, į vieną tomą įrišti įvairios ar panašios tematikos, taip pat panašaus formato atskiras knygas ir rankraščius.

Šiais metais pasaulyje minimas 80 metų trolių Mumių jubiliejus. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su „Moomin Characters Oy Ltd“, kviečia apsilankyti parodoje, skirtoje trolių Mumių kūrėjai Tovei Jansson. Paroda veiks spalio 29–2026 m. sausio 4 d. Vaikų ir jaunimo literatūros centre (I a.).

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir lankytojus kviečia į penktąją, paskutinę, vieno eksponato parodą.

Darius Bastys gimė 1967 m. Kaimelio kaime, Šakių r. 1985‒1993 m. studijavo skulptūrą Vilniaus dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Jis yra vienas XX a. 10-ojo dešimtmečio lietuvių tarpdisciplininio meno pradininkų. Taip pat vienas tų, kurie skulptūros sampratą stumtelėjo „objekto“ link. Ne vienas šiuolaikinio meno parodų lankytojas įsiminė D. Basčio XX a. 10-ajame dešimtmetyje sukurtus objektus ‒ gigantiškus vaikiškų žaislų ar buities objektų „dublikatus“ iš šiaudų ir drobės, taip pat kitų „netaurių“ medžiagų.

Ji buvo drąsi, sąmojinga, tvirto charakterio asmenybė, kuri, gindama savo vertybinę poziciją, nesibodėjo aštresnio tono, ir ypač jautriai reagavo į moterų padėtį, tapdama viena pirmųjų Lietuvos feminisčių. Šiemet, minėdami Žemaitės (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) 180-ąsias gimimo metines, turime progą dar kartą pažvelgti į vieną simbolinių Lietuvos kultūros figūrų. Kaip taikliai pastebėjo literatūrologė Viktorija Daujotytė, Žemaitė „kalbėta, apkalbėta, bet neiškalbėta“, todėl siekiama atverti naujus (o gal primirštus) garsios rašytojos asmenybės aspektus – pažvelgti į ją ne tik kaip į talentingą kūrėją, bet ir kaip į moterį, motiną, senelę, draugę ir aktyvią pilietę.

Rugsėjo 23 d. Lietuvoje minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, skirta pagerbti Holokausto metu nužudytiems Lietuvos žydams ir priminti šios tragedijos svarbą ne tik žydų bendruomenei, bet ir visai visuomenei. 

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir kviečia lankytojus į ketvirtą vieno eksponato parodą. Joje pristatomas Atgailos regulinių kanauninkų ordino vienuolio ir pamokslininko Mykolo Olševskio (apie 1712–apie 1779) „Broma atwerta ing wiecznasti“ (Vilnius, 1759, I laida, 1753) – pirmas gerosios mirties vadovėlis lietuvių kalba.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius pristato parodą, kurioje eksponuojami reikšmingi XIX–XX a. pradžios fotografijos paveldo pavyzdžiai iš Nacionalinės bibliotekos rinkinių. Šie ikonografiniai dokumentai liudija ankstyvosios fotografijos raidą, kultūrinius kontekstus, vaizdinės reprezentacijos būdus tuometėje visuomenėje ir nenutrūkstamą biografijos ar istorijos tėkmę.

Paroda pratęsiama iki sausio 8 d.

2025-aisiais minime Žydų mokslo instituto (YIVO) šimtmetį. Šiam reikšmingam jubiliejui paminėti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia parodą „YIVO šimtmetis: ištakos, kelias, palikimas“. Parodą bus galima lankyti nuo rugsėjo 4 d. iki metų pabaigos Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje (III a.).