Renginiai ir parodos

2001 m. vasario 27 d. tuometis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos direktorius Vladas Bulavas pasirašė įsakymą, kuris skelbė: „nuo 2001 m. balandžio 2 d. Rankraščių skyrių ir Senų ir retų knygų skyrius sujungti į vieną padalinį ir vadinti Retų knygų ir rankraščių skyriumi“.

Du tuo metu savarankiški, atskirą savo veiklos kelią mynę bibliotekos padaliniai tapo vienu išskirtiniu kultūros paveldo saugojimo, tvarkymo ir populiarinimo skyriumi.

Iš archyvinių dokumentų žinoma, kad nuo 1919 iki 1940 m., perimant dvarų bibliotekas, kartu su senomis ir retomis knygomis į Valstybinę centrinę biblioteką (dabar Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) patekdavo ir rankraščių. Retoms knygoms ir rankraščiams tvarkyti buvo laisvai samdomas darbuotojas. Tačiau nuosekliau rankraščius ir senąsias knygas pradėta kaupti ir tvarkyti nuo 1940 m., kai biblioteka buvo reorganizuojama naujais pagrindais, suteikiant jai mokslinį profilį.

Bibliotekos 1942 m. tarnautojų pareigybių paskirstyme yra įrašytas ir rankraščių skyrius. 1945 m. jis vadinosi Rankraščių, paveikslų ir fotografijų skyriumi, 1946 m. – Senų knygų, smulkių spaudinių ir rankraščių sektoriumi, nuo 1958 iki 1961 m. – rankraščių skyrius veikė kartu su retomis knygomis. 1961 m. rankraštynas perduodamas Kraštotyros–lituanistikos skyriaus priklausomybėn, ir nuo 1961 m. nei skyriaus, nei sektoriaus nebebuvo. Nuo 1972 m. sausio 1 d. bibliotekos direktoriaus įsakymu buvo suformuotas atskiras Rankraščių skyrius. Nuo 1961 m. kaip atskiras padalinys veikė Retų ir ypač vertingų knygų skyrius. Du savarankiški kultūros paveldą saugantys skyriai veikė atskirai iki 2001 m. bibliotekos restruktūrizavimo ir šių skyrių sujungimo siekiant pagerinti senų retų knygų ir rankraščių apsaugą bei apskaitą.

Nepastebimai, kasdienių darbų šurmulyje prabėgę metai mus atvedė į 2026-uosius, kai minėsime Retų knygų ir rankraščių skyriaus 25-ąją sukaktį.

Ta proga parengtoje parodoje „Du skyriai – viena istorija“ eksponuojami dokumentai, nuotraukos ir unikalūs objektai iš bibliotekos fondų. Šie dokumentai primena skyriaus ir jo pirmtakų atsiradimo, veiklos istoriją, supažindina su žmonėmis, tvarkiusiais ir saugojusiais unikalius rašytinės kultūros paminklus.

Parodą apžiūrėti Nacionalinės bibliotekos lankytojai galės 2025 m. gruodžio 22–2026 m. vasario 28 d. Retų knygų ir rankraščių skaitykloje (V a.) jos darbo metu: pirmadieniais–penktadieniais 10.00–19.00 val.; šeštadieniais 10.00–18.00 val.

Parodos rengėja Diana Norkūnienė, parodos dailininkas Jokūbas Zovė.

Trumpai apie renginį

Data

2025 m. gruodžio 22–2026 m. vasario 28 d.

Laikas

pirmadieniais–penktadieniais 10.00–19.00 val.;
šeštadieniais 10.00–18.00 val.

Vieta

Retų knygų ir rankraščių skaitykla, V a., 533 kab.

Dalyvavimas

įėjimas laisvas

Daugiau informacijos

socialiniame tinkle „Facebook“

Organizatorius

Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius

Kviečiame aplankyti latvių knygininkystės penkių šimtų metų sukakčiai skirtą plakatų parodą „Nuo pirmosios knygos iki Šviesos pilies“ Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Kviečiame susipažinti su italų iliustratoriumi Giovanni Colaneri!

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, parodoje „Tai rūpi mums visiems“ pirmą kartą pristatomos knygų „Kas yra sindromas?“ („Che cos’è una sindrome“) ir „Kur tu, Giulio?“ („Dove sei, piccolo Giulio?“) iliustracijos.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vieno eksponato parodoje pristato 2025 m. įsigytą vertybę – konvoliutą (lot. convolutus – supintas, suvyniotas). XVI–XVII amžiais buvo įprasta ir gana populiaru, siekiant sumažinti išlaidas už įrišimą, į vieną tomą įrišti įvairios ar panašios tematikos, taip pat panašaus formato atskiras knygas ir rankraščius.

Šiais metais pasaulyje minimas 80 metų trolių Mumių jubiliejus. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su „Moomin Characters Oy Ltd“, kviečia apsilankyti parodoje, skirtoje trolių Mumių kūrėjai Tovei Jansson. Paroda veiks spalio 29–2026 m. sausio 4 d. Vaikų ir jaunimo literatūros centre (I a.).

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir lankytojus kviečia į penktąją, paskutinę, vieno eksponato parodą.

Darius Bastys gimė 1967 m. Kaimelio kaime, Šakių r. 1985‒1993 m. studijavo skulptūrą Vilniaus dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija). Jis yra vienas XX a. 10-ojo dešimtmečio lietuvių tarpdisciplininio meno pradininkų. Taip pat vienas tų, kurie skulptūros sampratą stumtelėjo „objekto“ link. Ne vienas šiuolaikinio meno parodų lankytojas įsiminė D. Basčio XX a. 10-ajame dešimtmetyje sukurtus objektus ‒ gigantiškus vaikiškų žaislų ar buities objektų „dublikatus“ iš šiaudų ir drobės, taip pat kitų „netaurių“ medžiagų.

Ji buvo drąsi, sąmojinga, tvirto charakterio asmenybė, kuri, gindama savo vertybinę poziciją, nesibodėjo aštresnio tono, ir ypač jautriai reagavo į moterų padėtį, tapdama viena pirmųjų Lietuvos feminisčių. Šiemet, minėdami Žemaitės (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845–1921) 180-ąsias gimimo metines, turime progą dar kartą pažvelgti į vieną simbolinių Lietuvos kultūros figūrų. Kaip taikliai pastebėjo literatūrologė Viktorija Daujotytė, Žemaitė „kalbėta, apkalbėta, bet neiškalbėta“, todėl siekiama atverti naujus (o gal primirštus) garsios rašytojos asmenybės aspektus – pažvelgti į ją ne tik kaip į talentingą kūrėją, bet ir kaip į moterį, motiną, senelę, draugę ir aktyvią pilietę.

Rugsėjo 23 d. Lietuvoje minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, skirta pagerbti Holokausto metu nužudytiems Lietuvos žydams ir priminti šios tragedijos svarbą ne tik žydų bendruomenei, bet ir visai visuomenei. 

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir kviečia lankytojus į ketvirtą vieno eksponato parodą. Joje pristatomas Atgailos regulinių kanauninkų ordino vienuolio ir pamokslininko Mykolo Olševskio (apie 1712–apie 1779) „Broma atwerta ing wiecznasti“ (Vilnius, 1759, I laida, 1753) – pirmas gerosios mirties vadovėlis lietuvių kalba.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyrius pristato parodą, kurioje eksponuojami reikšmingi XIX–XX a. pradžios fotografijos paveldo pavyzdžiai iš Nacionalinės bibliotekos rinkinių. Šie ikonografiniai dokumentai liudija ankstyvosios fotografijos raidą, kultūrinius kontekstus, vaizdinės reprezentacijos būdus tuometėje visuomenėje ir nenutrūkstamą biografijos ar istorijos tėkmę.

Paroda pratęsiama iki sausio 8 d.

2025-aisiais minime Žydų mokslo instituto (YIVO) šimtmetį. Šiam reikšmingam jubiliejui paminėti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka rengia parodą „YIVO šimtmetis: ištakos, kelias, palikimas“. Parodą bus galima lankyti nuo rugsėjo 4 d. iki metų pabaigos Nacionalinės bibliotekos Parodų salėje (III a.).

Paroda „miela, gražu, žavu / Cuuute!!!“ tyrinėja mielumą kaip prieštaringą estetinę kategoriją. Mielumas sužadina norą globoti ir švelninti, bet kartu sumažina – paverčia objektą trapiu, lengvai suvaldomu. Mieli dalykai gali slėpti ir smurto galimybę: norą prispausti, suvalgyti, sunaudoti. Todėl mielumas nėra vien švelnumo sinonimas. Jis sukelia visą afektų skalę: nuo smalsumo iki troškimo, nuo faniškos aistros iki grotesko.

Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir kviečia lankytojus į trečią vieno eksponato parodą. Joje pristatoma Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios ir senosios observancijos karmelitų vienuolyno globojamos pasaulietiškos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės brolijos pajamų ir išlaidų knyga (1687–1738 m.).

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka vieno eksponato parodoje pristato 2025 m. įsigytą Karaliaučiaus kunigo, pedagogo, religinės literatūros kūrėjo Johanno Gottliebo Weisso (1762–1819) dviejų dalių lietuvių kalbos elementorių „Naujas pibelis, arba Knygelės, iš kurių kūdikiai gali išsimokintis skaitytines pažint, jas sudėt ir iš knygų skaityt“, išspausdintą po 1850 m. Karaliaučiuje Hartungų šeimos spaustuvėje.