Renginiai ir parodos

Kviečiame į tarptautinę iliustracijų parodą „Istorijų lagaminas“!

Minėdama pasaulinės literatūros klasika tapusio herojaus „Mikė Pūkuotukas“ (Winnie-the-Pooh) šimtmetį Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pirmą kartą visuomenei pristato Judaikos kolekcijai priklausančius unikalius šios knygos leidimus originalo kalba iš Abelio (Abos) Balošerio (1869–1944) bibliotekos rinkinio.

Retų knygų ir rankraščių skyriuje parengta paroda apie tarpukario Lietuvos profesijas. Joje dėmesys sutelkiamas ne tiek į pačias profesijas, kiek į už jų slypinčius žmonių pasirinkimus, atspindinčius skirtingus gyvenimo kelius, pomėgius, vertybes, lūkesčius ir laikotarpio aplinkybes. 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į bibliografinės retenybės ‒ Rembrandto piešinių lakštų iš Vaidoto Žuko kolekcijos ‒ parodą.

Nuo spalio 2 d. Vilniaus žydų viešojoje bibliotekoje veikia paroda „Kelionė laiku. Maušos Levio ir Simono Bajero fotografijos“.

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo naujas valstybingumo etapas. Politinį apsisprendimą reikėjo paversti tarptautiniu pripažinimu, veikiančiais diplomatiniais ryšiais ir realiai įgyvendinamu valstybės suverenitetu. Lietuvai teko iš naujo įsitvirtinti tarptautinėje bendruomenėje, kurti valstybės institucijas, spręsti saugumo ir ekonominio savarankiškumo klausimus.

Retų knygų ir rankraščių skyriuje parengta paroda apie tarpukario Lietuvos profesijas. Joje dėmesys sutelkiamas ne tiek į pačias profesijas, kiek į už jų slypinčius žmonių pasirinkimus, atspindinčius skirtingus gyvenimo kelius, pomėgius, vertybes, lūkesčius ir laikotarpio aplinkybes.

Vilniaus žydų viešosios bibliotekos renginių erdvėje nuo rugsėjo 3 d. atidaryta litvakų kilmės menininko Théo Tobiasse dvylikos litografijų ciklo „Karaliaus Saliamono Giesmių giesmė“ paroda iš dr. Shmuel Tatz (Samuelio Tatco)  kolekcijos.

Gavusi Lietuvos kultūros tarybos finansavimą Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 2026 m. įsigijo du vertingus leidinius – XVI a. Vilniuje išleistą religinę knygą ir XX a. išeivijos meno albumą. Jie pristatomi dviejose vieno eksponato parodose. 

Tanchumas ben Levis Kaplanas (Kaplunas; 1902–1980) gimė Rahačiove, tuometės Mogiliavo gubernijos miestelyje – tradicinėje litvakiškoje teritorijoje. Vėliau gyvenimo aplinkybės Sovietų Sąjungoje, kur žydų tautinės tapatybės raiška buvo slopinama arba persekiojama, vertė jį pasikeisti vardą į Anatolijų Kaplaną. Tačiau jo kūryba tapo šios tapatybės deklaracija, o jis pats – vienu ryškiausių XX a. žydų meno atstovų.