Renginiai ir parodos

Šiemet vasario mėnesį ne tik tradiciškai švęsime Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, bet ir minėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazio Bizausko 130-ąsias gimimo metines. Šia proga vasario 14 d. – kovo 11 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje parengta nedidelė ekspozicija, atspindinti pagrindinius K. Bizausko, kaip valstybės kūrėjo, veiklos momentus. Ekspozicijoje – autentiški dokumentai iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Kazio Bizausko rankraščių fondo: nuotraukos, korespondencija, visuomeninės ir diplomatinės veiklos dokumentai.

Parodoje, skirtoje Vilniaus įkūrimo 700-osioms metinėms paminėti, pristatomos fotografo Juozapo Čechavičiaus (Józef Czechowicz, 1818–1888) Vilniaus ir jo apylinkių panoraminės nuotraukos, saugomos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Šiemet sukanka 100 metų, kai Mažoji Lietuva buvo prijungta prie Didžiosios Lietuvos. 1923 m. sausio 10–15  d. įvyko Klaipėdos krašto sukilimas prieš Prancūzijos valdymą ir dėl prisijungimo prie Lietuvos valstybės. Po sukilimo Klaipėdos kraštas autonominėmis teisėmis buvo įtrauktas į Lietuvos sudėtį. Taigi Lietuva gavo tolesnei šalies ekonomikos raidai svarbų jūrų uostą. Naujausioji lietuvių istoriografija Klaipėdos krašto sukilimą vertina kaip vieną drąsiausių Lietuvos Respublikos vyriausybės žingsnių.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kviečia į Tautinių bendrijų tarybos pirmininko Daumanto Levo Todeso projekto „Mozės klajonės“ parodą.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pažiūrėti prieškario kalėdinių atvirukų.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į antrąją nacionalinę Lietuvos kaligrafijos parodą. Joje pristatoma Lietuvos kaligrafija – nuo klasikinės iki Rytų Azijos tradicijos. Šios parodos tikslas – atspindėti pagrindines dabartines Lietuvos ir pasaulinės kaligrafijos raidos tendencijas, atskleisti jos formų, stilių įvairovę, didinti žinomumą ir prieinamumą, ugdyti visuomenės sampratą apie kaligrafiją.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka iki vasario 19 d. pratęsia Mišiolų iliustracijų parodą, eksponuojamą Pažinimo erdvė-Laimės Lukošiūnienės salėje, V a.

Paskutinėmis 2022 m. spalio dienomis aukščiausio lygio Lietuvos ir Japonijos Ministrų Pirmininkų susitikime Japonijoje buvo sutarta dvišalius Lietuvos ir Japonijos santykius pakelti iki strateginės partnerystės lygio. Tai aukščiausia dvišalio bendradarbiavimo viršukalnė, į kurią kopta ištisą šimtmetį – nuo 1922 m. gruodžio 20 d., kai Japonijos vyriausybė pasirašė Lietuvos Respublikos pripažinimo aktą, simboliškai tapusį diplomatinių ryšių / kizuna pradžia.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje eksponuojama Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotomenininko Antano Sutkaus paroda, skirta Vytauto Landsbergio jubiliejui.

Spalio 18 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis minės 90-mečio jubiliejų. Vienas iš šiai sukakčiai paminėti skirtų renginių – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus, fotomenininko Romualdo Požerskio paroda „Susitikimai su istorija“.

Spalio 17 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodą, skirtą literatūrologo Alberto Zalatoriaus (1932–1999) atminimui.

Rugsėjo 20 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į ukrainiečių vaikų piešinių parodą „Angelai, kurie laiko dangų“.

Paroda „Tomo Venclovos ženklas“ kviečia pažvelgti į Tomą Venclovą (g. 1937), žinomą poetą, publicistą, vertėją, literatūros tyrinėtoją, profesorių ir visuomenės veikėją, naujai – kaip į ypatingą Lietuvos kultūros ženklą, kurio interpretacija atskleidžia ištisą permainingą kultūrinę epochą, nenumaldomai paveiktą atokvėpio ir karų, okupacijų ir laisvės. Jis gimė dar tarpukario Lietuvoje, augo Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, mokėsi ir kurį laiką dėstė Vilniaus universitete sovietmečiu, vykdė disidentinę veiklą, kol 1977 m. pasitraukė į JAV. Emigracijoje iš arti pažino lietuvių diasporą, iškilius pasaulio kultūros žmones, dėstė Jeilio universitete, o vėliau sugrįžo gyventi į laisvę atgavusią Lietuvą.

Rugsėjo 14 d. – spalio 12 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje eksponuojama pažintinė knygų ir kitų leidinių paroda „Juoko ir atminties knygos: čekų ir slovakų literatūros vertimai į lietuvių kalbą“, skirta Lietuvos ir Čekijos (Čekoslovakijos) respublikų diplomatinių santykių šimtmečiui, taip pat antrajam Čekijos Respublikos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai paminėti.

Maloniai kviečiame į Christinos Stohn fotografijų parodą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.