Minėdama Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka tęsia šiai progai skirtą renginių ciklą ir kviečia lankytojus į ketvirtą vieno eksponato parodą. Joje pristatomas Atgailos regulinių kanauninkų ordino vienuolio ir pamokslininko Mykolo Olševskio (apie 1712–apie 1779) „Broma atwerta ing wiecznasti“ (Vilnius, 1759, I laida, 1753) – pirmas gerosios mirties vadovėlis lietuvių kalba.
Baroko epochoje iš naujo atgimsta viduramžiais populiari ir aktuali mirties tematika – renesansišką nuostatą carpe diem (lot. „gyvenk šia diena“) keičia raginimas memento mori (lot. „atmink, kad mirsi“) ir į gyvenimą žvelgiama per amžinybės prizmę. Tad tuo metu mirties supratimą labiausiai formavo Ars moriendi (lot. „menas mirti“) traktatai ir vadovėliai. Juose argumentuotai, o kai kuriuose ir iliustruotai parodoma, kaip gyvasis turi krikščioniškai apmąstyti artėjančią mirtį, kaip elgtis jos akivaizdoje. Šios knygos buvo skirtos visiems tikintiesiems, tad dauguma leidinių įvairiuose kraštuose pasirodė gimtosiomis kalbomis. Lietuvoje XVII–XVIII a. dauguma Ars moriendi traktatų pasirodė ne lotynų, o daugeliui suprantama lenkų kalba (Janušauskis, Družbickis), o XVIII a. 2-oje pusėje ir lietuvių kalba (Olševskis, Lechavičius). Dėl požiūrio į „meno mirti“ teorijos kismą XVII–XVIII a. traktatuose dominuoja ilgasis, t. y. viso gyvenimo, ruošimosi būdas: juose svarbiausia nebe mirštančiųjų paruošimas mirčiai, o gyvųjų mokymas mąstyti apie ją. Krikščionys mokomi ir skatinami kiekvieną savo gyvenimo momentą jaustis kaip mirštantieji in hora mortis nostrae – „mūsų mirties valandą“ bei girdėjimu, matymu ir praktika nuolat išlaikyti mirties atminimą.
Iki XIX a. vidurio sulaukusi 17 pakartotinų laidų Olševskio „Broma“ tapo anų laikų bestseleriu. Šalia teorinių svarstymų apie mirtį, skaistyklą, pragarą, dangų, taip pat religines apeigas autorius pateikė įvairių gyvenimiškų siužetų „priklodų“, turėjusių didžiulį pasisekimą tarp visų skaitytojų. Knygos pavadinimas yra barokiška alegorija: būtent mirtis yra tie vartai, „broma“, per kurią žmogus įžengia į amžinybę. „Atmink, jog žmonėms gieriems, smertis ira Broma ing giwenima amžina, piktiems, tay ira giesznikams ing amžina pragara, ant muku peklos“, moko M. Olševskis.
Parodą apžiūrėti lankytojai galės rugsėjo 8–lapkričio 2 d. bibliotekos darbo laiku III a. atrijuje prie Martyno Mažvydo skulptūros.