Naujienos iš „EBSCO Publishing“: el. leidiniai informacijos ir komunikacijos tema

Aaron M. Hoffman. The Terrorism News Beat: Professionalism, Profit, and the Press. University of Michigan Press, 2025. – 1 e. knyga (254 p.)

Įprasta kritika, kad terorizmo naujienos yra sensacingos ir eskaluojančios visuomenės baimę, dažnai klaidina ir nepakankamai atspindi sudėtingą teroristinių grėsmių poveikį, išpuolių vaizdą bei įvairialypę bendruomenių reakciją, kuri yra fiksuojama JAV laikraščiuose, todėl ši monografija, pasitelkdama tarpdisciplininę perspektyvą, apimančią politikos mokslų, komunikacijos, kriminologijos, ekonomikos ir sociologijos įžvalgas, gilinasi į terorizmo ir žiniasklaidos santykį.  

Į tyrimo imtį patenka daugiau nei 2 500 laikraščių straipsnių, publikuotų 1997–2018 metais, o pats tyrimas yra atliktas taikant mišrią metodologinę prieigą, leidusią sistemingai analizuoti temų pasirinkimą, pranešimų turinį ir vartojamos kalbos ypatumus. Priešingai negu populiarūs stereotipai, kalbos analizė atskleidžia, kad žurnalistai nuosekliai renkasi santūrią raišką ir vengia perteklinių, siaubą keliančių aprašymų. Tokie žodžiai kaip „kankinimas“ (torture) yra vartojami tik tuomet, kai iš tiesų to reikia.

Mokslinės studijos išvados atskleidžia, kad žiniasklaida nėra linkusi pabrėžti teroro aktų aprašymus, militarizuotą kovą ar nesėkmes, o bando sutelkti dėmesį į pavykusius kovos su terorizmu atvejus, akcentuojant baudžiamojo teisingumo priemones, diplomatinius ir bendruomeninius atsakus į terorizmą. Ši publikacija bus aktuali komunikacijos ir žiniasklaidos tyrimų bendruomenei bei akademikams, nagrinėjantiems, kaip terorizmo kadravimas formuoja visuomenės suvokimą apie terorizmą ir kovos su juo praktiką.

Chris J. Vargo. The Computational Content Analyst: Using Machine Learning to Classify Media Messages. Routledge, 2025. – 1 e. knyga (134 p.)

Šiuolaikiniame skaitmeniniame pasaulyje informacijos apimtis – nuo naujienų straipsnių iki socialinių tinklų įrašų – tokia didelė, kad milžiniškiems duomenų kiekiams tirti ir sisteminti vien tyrėjų komandos nebeužtenka – reikia protingesnių, efektyvesnių būdų jiems analizuoti. Norint išspręsti šį iššūkį, knygoje yra pateikiami aiškūs, struktūruoti „Python“ pavyzdžiai bei praktiniai patarimai, leidžiantys tiksliai peržvelgti didelius duomenų kiekius, išlaikant mokslinį tikslumą. Publikacijoje analizuojami įvairūs kompiuterinio klasifikavimo metodai, atskleidžiami jų veikimo principai, optimalūs taikymo kontekstai ir metodų pasirinkimo strategijos, pritaikytos tyrimo tikslams ir skirtingų tipų duomenims. Be to, skaitytojams suteikiama prieiga prie internetinių resursų – „Python“ kodo kolekcijų, praktinių duomenų rinkinių, detalių sprendimų pavyzdžių ir savarankiškų testų, leidžiančių įsisavinti įgytas žinias. Vadovas ypač pravers tiems, kurie dirba su žiniasklaidos duomenų klasifikavimu, nes jame yra pateikiami įrankiai analitinių gebėjimų plėtrai – nuo tradicinių kompiuterinių klasifikatorių iki pažangių mašininio mokymosi metodų bei generatyvinio dirbtinio intelekto ir didžiųjų kalbos modelių (LLM) taikymo, leidžiančių iš esmės pagerinti didžiųjų duomenų analizės tikslumą ir efektyvumą.

Stephan Habscheid, Tim Hector, Dagmar Hoffmann, David Waldecker. Voice Assistants in Private Homes: Media, Data and Language in Interaction and Discourse.[N.p.]: transcript Verlag, 2025. – 1 e. knyga (408 p.)

Balso asistentai, tokie kaip „Amazon“ „Alexa“, pastaraisiais metais tapo vis labiau integruojami į kasdieninį gyvenimą – jie naudojami privačiuose namuose, išmaniuosiuose telefonuose, televizoriuose ir net automobiliuose. Šie įrenginiai vartotojams žada patogią ir supaprastintą prieigą prie informacijos bei galimybę lengvai valdyti įvairius išmaniuosius prietaisus. Tačiau tuo pat metu šių įrenginių vartojimas kelia labai daug svarbių klausimų dėl privatumo apsaugos, duomenų tvarkymo ir to, kaip keičiasi mūsų kasdienė kalbos vartosena. Kritikai dažnai pabrėžia, kad balso asistentai gali tapti nauju žingsniu nuolatinės valstybės ar įmonių vykdomos privačių namų priežiūros link ir netgi skatinti kalbos vartojimo supaprastinimą ir automatizavimą, pakeičiant įprastas tarpusavio bendravimo formas.  

Leidinyje pateikiamos medijų sociologijos ir medijų studijų prieigos, leidžiančios kompleksiškai nagrinėti technologijų įsitvirtinimo kasdienybėje procesus ir jų įtaką kalbinei raiškai, socialinėms praktikoms bei kultūriniams modeliams. Taip mokslinė studija siūlo holistinę, tarpdisciplininę perspektyvą, padedančią geriau suprasti balso asistentų poveikį šiuolaikinei visuomenei.

Julian Sefton-Green, Kate Mannell, Ola Erstad. The Platformization of the Family: Towards a Research Agenda. Cham: Palgrave Macmillan, 2025. – 1 e. knyga (118 p.)

Knygos autoriai nagrinėja, kaip skaitmeninės platformos, kurios tarpininkauja įvairiuose asmeninio ir komercinio gyvenimo kontekstuose, pradeda transformuoti kasdieninę šeimos egzistenciją. Leidinys gimė iš seminaro, kurį bendrai finansavo Europos humanitarinių ir socialinių mokslų bendradarbiavimo projektas („Collaboration of Humanities and Social Sciences in Europe“), Norvegijos tyrimų taryba bei Australijos Skaitmeninio vaiko studijų centro kompetencijos centras („The Australian Centre of Excellence for the Study of the Digital Child“).

Publikacija atlieka dvejopą funkciją: ji pristato teorinį platformizacijos reiškinio pagrindimą ir yra praktinis vadovas, skatinantis permąstyti tradicinius šeimos ir bendruomeniškumo stereotipus šiuolaikiniame skaitmeniniame kontekste bei kritiškai vertinti skaitmeninių technologijų poveikį socialiniams santykiams ir kasdienėms šeimos praktikoms. Leidinyje pateikiamos teorinės prieigos ir tyrimų metodikos, suteikiančios studentams ir tyrėjams galimybę sistemingai analizuoti platformizacijos įtaką šeimos gyvenimo rutinoms ir tarpusavio sąveikoms, įskaitant tarpgeneracinę komunikaciją, asmeninius santykius, priežiūros formas bei bendrystės praktiką.