Kokia sukauptų žinių, literatūros ir kitų kultūros ir meno išteklių vertė? Jau savaime ji sunkiai aprėpiama, bet dalijantis su kitais išauga dar labiau. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia registruotis į edukacines programas, suteikiančias žinių apie įvairių kultūros ir meno sričių gyvenimo spalvas ir užkulisius.
Kviečiame registruotis: susisiekite su mumis prie kiekvienos programos nurodytais atitinkamais kontaktais ir suderinsime abiems pusėms palankią susitikimų datą ir laiką. Programos rengiamos Nacionalinės bibliotekos erdvėse. Paslauga nemokama.
Moksleivių grupėms skirtas edukacijas rasite Vaikų ir jaunimo literatūros departamento svetainėje.
Kultūros paso programos edukacijos ›
Kviečiame prenumeruoti Nacionalinės bibliotekos edukacijų naujienlaiškį ir nepraleisti Jums aktualios informacijos!
Kviečiame dalyvauti edukacinėje ekskursijoje į Nacionalinės bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyrių ir susipažinti, kaip restauruojamos knygos ir kiti dokumentai.
Lankytojams bus parodomos įvairių amžių, skirtingais stiliais rištos knygos, supažindinama, iš kokių medžiagų buvo ir yra gaminami knygų blokai ir viršeliai. Bus pasakojama, kokios priežastys lemia popieriaus irimą, kaip tvarkomos pelėsiniais grybais užkrėstos knygos; bus kalbama apie tai, kokios pažaidos gali atsirasti netinkamai laikant ir naudojant knygas ir kitokius rištus bei siūtus dokumentus. Bus aptariama, kaip reikia naudotis knygomis, kad jos nebūtų pažeidžiamos. Edukacijos metu taip pat bus mokoma, kaip namų sąlygomis būtų galima sutvirtinti paplyšusius lapus, sutaisyti truputį pairusius viršelius.
Ekskursijoje bus rodoma, kaip rankiniu būdu ar popieriaus liejimo mašinoje atkuriamos trūkstamos popieriaus lapų vietos.
Per mikroskopą bus galima pamatyti popieriui gaminti naudojamus augalų celiuliozės plaušus, taip pat apžiūrėti įvairių gyvūnų odų, naudojamų viršeliams aptraukti, pavyzdžius.
Edukaciniuose renginiuose bus demonstruojamas dekoratyvinis popierius, kurį tam tikrais būdais ir stiliais spalvina Restauravimo skyriaus specialistai. Edukacijų vedėjai papasakos apie popieriaus dekoravimo poreikius bei ypatumus.
Supažindinsime su restauravimo darbų specifika, parodysime, kokiais prietaisais, įrankiais ir techninėmis priemonėmis restauruojami dokumentai. Ekskursijos pabaigoje pakviesime apžiūrėti restauruotų dokumentų parodėlę, specialiai parengtą edukacijų lankytojams.
Dalyvių amžius – nuo 15 metų. Priimamos tik grupės nuo 5 iki 10 asmenų.
Šia programa siekiame:
Trukmė – vienas susitikimas – apie 1,5 val.
Turinys: praktinis restauravimo eigos pristatymas, iliustruotas vaizdine Nacionalinės bibliotekos fondų medžiaga.
Reikalingos priemonės: dalyviai gali atsinešti vaizdo kameras ar mobiliuosius įrenginius veiksmui fiksuoti.
Kontaktai: programą veda Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vadovas Algirdas Plioplys ir vyriausioji restauratorė Raimunda Vasiliauskienė. Kviečiame registruotis el. p.:
„Vėlesniosios Han dinastijos istorijoje“ rašoma, kad 105 m. e. m. Pietų Kinijos vietovėje Lei-Jange gyvenęs imperatoriaus Ho eunuchas Tsai Lun mediniais vėzdais išplaušino senus žvejų tinklus. Iš gautos žaliavos sėmimo būdu ant specialaus sieto jis pagamino pirmąjį istorijoje popieriaus lakštą. Taigi, 105 metai yra chrestomatinė popieriaus išradimo data. Dėl šio išradimo popierius tapo pagrindine informacijos laikmena, ant kurios rašomi rankraščiai, spausdinamos knygos, žemėlapiai, atspaudžiami grafikos kūriniai.
Su unikaliais popieriaus gaminimo procesais galima susipažinti ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje. Čia rengiamos edukacinės programos, kurių metu galima pamatyti, kaip gaminamas popierius: iš pradžių plaušinama spalvota popieriaus žaliava, o tuomet formuojami popieriaus lakštai ant specialių sietų rėmeliuose arba popieriaus liejimo mašinoje.
Edukacinės programos dalyvių amžius – nuo 14 metų (sudaromos atskiros moksleivių ir suaugusiųjų grupės).
Dalyvių skaičius – iki 8 asmenų
Šia programa siekiame:
Trukmė – vienas edukacinis susitikimas – 1,5 val.
Turinys – pasakojimas, įrangos ir medžiagų demonstravimas, praktinis užsiėmimas, diskusija.
Reikalingos priemonės ir įranga (pasirūpina organizatoriai) – popieriaus plaušai, klijai, elektrinis išplaušinimo plaktuvas, vonelės, popieriaus sėmimo rėmeliai su sietu, pagalbiniai lakštai, traukos stalas, popieriaus liejimo mašina DRM-1 ir kita popieriaus gaminimo įranga.
Dalyviai gali atsinešti vaizdo kameras ar mobiliuosius įrenginius veiksmui fiksuoti.
Kontaktai: programą veda Informacijos išteklių departamento Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus aukščiausiosios kategorijos restauratorė Aldona Nikienė. Kviečiame registruotis el. p.
Jūsų lauktume kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį 15 val.
Lietuvos jaunimas politiškai gana aktyvus, tačiau įvairūs tyrimai ir rinkimų statistika rodo, kad padėtis vis dar nėra gera. Viena iš jaunimo pasyvumo priežasčių yra ta, kad trūksta lengvai surandamos bei paprastai pateikiamos informacijos. Šią nišą bent iš dalies užpildys nauja edukacinė programa „Kaip veikia Lietuvos valstybė?“. Ji mokinius susipažins su visų trijų pagrindinių valdžios institucijų Seimo, Prezidento ir Vyriausybės funkcijomis, jaunimas sužinos, kaip šios institucijos formuojamos. Programoje pristatomi ir pagrindiniai teisinės sistemos bruožai, ypač daug dėmesio skiriama įstatymų leidybos procesui. Taip pat supažindinama su pagrindiniais šalies biudžeto pajamų šaltiniais ir išlaidų kryptimis.
Dėl COVID-19 pandemijos programa vykdoma virtuliai.
Galimi dalyvavimo būdai:
Esant poreikiui edukaciją organizuoti kitokiu būdu, prašome susisiekti el. paštu
Dalyvių amžius – 16–19 metų.
Dalyvių skaičius neribojamas.
Šia programa siekiame:
Trukmė – 40 minučių.
Turinys – paskaita ir diskusija.
Kontaktai: edukaciją pristato Valstybingumo centro vadovas politologas, rinkimų ir partinės sistemos tyrėjas Matas Baltrukevčius. Kviečiame registruotis el. paštu
Ar norėtumėte daugiau sužinoti apie pirmosios lietuviškos knygos autorių, kurio vardu pavadinta Lietuvos nacionalinė biblioteka? Kviečiame II–III gimnazijos klasių moksleivius į Martynui Mažvydui skirtą edukaciją „Jis parašė pirmąją lietuvišką knygą“.
Edukacijos tikslas – interaktyviai pristatyti pirmosios lietuviškos knygos reikšmę ir jos autoriaus Martyno Mažvydo indėlį į Lietuvos kultūros istoriją. Edukacijoje siekiama ne tik priminti, ką pagal bendrojo ugdymo programą apie Martyną Mažvydą ir pirmąją lietuvišką knygą žino mokiniai, bet ir pateikti retesnės informacijos, pasiūlyti taip pat ir netikėtų klausimų viktorinoje. Mokiniams siūloma dalyvauti smagiose intelektualinėse komandinėse varžybose: iš pradžių atsakyti į viktorinos klausimus apie Martyno Mažvydo veiklą, pirmąją lietuvišką knygą „Katekizmas“ ir jos kontekstą, o paskui dalyvauti akrosticho kūrimo konkurse. Laimėtojų laukia saldūs prizai!
Edukaciją vykdo Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas.
Dalyvių amžius – II-III gimnazijos klasių moksleiviai.
Dalyvių skaičius – iki 30 dalyvių (1 klasė).
Trukmė – 1 val.
Edukacijos gali būti rengiamos darbo dienomis nuo 9 val. arba pagal susitarimą. Registracija ir papildoma informacija el. paštu:
Kviečiame 9–12 klasių mokinius ir suaugusiuosius dalyvauti edukacijoje „Aplinkosauga ir energetinis saugumas Atgimimo metais“ ir pažvelgti į Lietuvos ekologines bei energetines problemas XX a. 8–9 dešimtmečiais.
Edukacijos metu bus pasakojama apie Lietuvos ekologinę ir energetinę padėtį sovietmečiu, didžiausias to laikotarpio aplinkosaugos problemas ir jų poveikį visuomenei. Bus pristatoma Ignalinos atominės elektrinės istorija, III bloko statybų planai, aptariamos ekologinės katastrofos ir jų reikšmė augančiam visuomenės susirūpinimui aplinkosauga Atgimimo metais.
Edukacijos metu dalyviai turės galimybę pažvelgti į to meto situaciją iš skirtingų visuomenės grupių perspektyvų. Praktinėje dalyje bus keliama probleminė situacija – „Ar Ignalinoje turi būti statomas ir atidarytas III blokas?“. Dalyviai, susiskirstę į grupes ir įsijausdami į skirtingus vaidmenis, analizuos situaciją, vertins galimus sprendimus, rengs argumentus ir pristatys savo poziciją.
Diskusijos metu bus skatinama ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir atsižvelgti į kitų grupių pozicijas, ieškoti sprendimų bei įvertinti, kaip skirtingi interesai gali lemti pokyčius valstybės energetikos ir aplinkosaugos srityse.
Šia programa siekiame:
Dalyvių amžius – 9–12 klasių mokiniai ir suaugusieji.
Trukmė – apie 1,5 val.
Turinys: Lietuvos ekologinė ir energetinė padėtis XX a. 8–9 dešimtmečiais, Ignalinos atominės elektrinės III bloko statybų planai, ekologinės problemos ir aplinkosaugos judėjimas Atgimimo metais.
Praktinė veikla: probleminės situacijos analizė ir diskusija, atliekant skirtingus vaidmenis.
Kviečiame 3–5 klasių mokinius dalyvauti edukacijoje „Vasario 16-osios Lietuvos dovanos“ ir susipažinti su svarbiausiais tarpukario Lietuvos pasiekimais bei Nepriklausomybės paskelbimo istorija.
Edukacijos metu mokiniai bus supažindinami su svarbiausiais tarpukario Lietuvos istorijos įvykiais, valstybės kūrimu ir reikšmingiausiais to laikotarpio pasiekimais. Bus pasakojama apie žmones, prisidėjusius prie nepriklausomos Lietuvos kūrimo, pristatomos svarbios asmenybės, kultūros, švietimo, mokslo ir visuomeninio gyvenimo naujovės.
Aptarsime, kokiomis aplinkybėmis 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, kodėl ši data tapo viena svarbiausių Lietuvos istorijoje ir kokią reikšmę nepriklausomybė turėjo kuriant valstybę. Mokiniai sužinos ir įdomių, netikėtų faktų apie tarpukario Lietuvą bei jos žmones.
Edukacijos metu mokiniai bus kviečiami pagalvoti, ką reiškia Lietuvos gimtadienis, kuo šiandien galime didžiuotis ir kokiais būdais galėtume švęsti Vasario 16-ąją. Diskusijoje mokiniai dalysis savo mintimis ir ieškos sąsajų tarp istorinių įvykių ir šiandienos.
Šia programa siekiame:
Dalyvių amžius – 3–5 klasių mokiniai.
Trukmė – apie 75 min.
Turinys: Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas, tarpukario Lietuvos valstybės kūrimas, svarbiausi pasiekimai, istorinės asmenybės ir įdomūs faktai.
Praktinė veikla: diskusija apie Lietuvos gimtadienio reikšmę ir šventimo būdus, kūrybinė veikla.
Kviečiame 3–5 klasių mokinius dalyvauti edukacijoje „Šiek tiek apie Kovo 11-ąją: Lietuvos kelias į nepriklausomybę“ ir kartu išsiaiškinti, kaip Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę.
Edukacinės pamokos metu mokiniai bus supažindinami su Lietuvos valstybės keliu į nepriklausomybę, svarbiausiais XX a. pabaigos įvykiais ir to laikotarpio geopolitine situacija. Bus pasakojama apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, visuomenės siekį atkurti nepriklausomą valstybę ir įvykius, atvedusius iki 1990 m. kovo 11 d.
Mokiniai susipažins su pagrindiniais valstybingumą apibrėžiančiais elementais ir kartu aiškinsis, ko reikia valstybei, kad ji būtų nepriklausoma. Bus nagrinėjama, kaip Lietuvai sekėsi šiuos valstybingumo elementus atkurti ir įtvirtinti.
Įgytos žinios bus įtvirtinamos diskutuojant, ieškant mokiniams suprantamų istorinių analogijų ir dalyvaujant interaktyviame „Kahoot“ žaidime.
Šia programa siekiame:
Dalyvių amžius – 3–5 klasių mokiniai.
Trukmė – apie 45 min.
Turinys: Lietuvos kelias į nepriklausomybę, XX a. pabaigos geopolitinė situacija, valstybingumo elementai ir Kovo 11-osios reikšmė.
Praktinė veikla: diskusija, istorinių analogijų paieška ir interaktyvus „Kahoot“ žaidimas.
Kviečiame 10–12 klasių mokinius dalyvauti edukacijoje „Prieštaringai vertinama 1941 m. vasara“ ir pažvelgti į vieną sudėtingiausių Lietuvos XX a. istorijos laikotarpių, nagrinėjant ne tik istorinius faktus, bet ir skirtingus jų vertinimus.
Edukacijos metu mokiniai bus supažindinami su svarbiausiais 1941 m. vasaros įvykiais ir procesais Lietuvoje, jų politiniu ir istoriniu kontekstu. Bus aptariama Lietuvos padėtis prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, antisovietinis pasipriešinimas, Birželio sukilimas, Lietuvos laikinosios vyriausybės veikla ir Holokausto pradžia Lietuvoje.
Ypatingas dėmesys skiriamas prieštaringai vertinamiems šio laikotarpio aspektams ir visuomenėje susiformavusiems stereotipams. Mokiniai nagrinės žydo ir komunisto stereotipo kilmę ir pasekmes, LAF vietą 1940–1941 m. antisovietiniame pasipriešinime, antisovietinės rezistencijos sąsajas su nacistine Vokietija, Birželio sukilimo ir Lietuvos laikinosios vyriausybės sąsajas su Holokaustu. Taip pat bus aptariama, kaip ir kodėl iki šiol skirtingai vertinamas bei įamžinamas 1940–1941 m. antisovietinis pasipriešinimas.
Edukacijos metu mokiniai bus skatinami atskirti istorinius faktus nuo vėlesnių interpretacijų, atpažinti nusistovėjusias klaidingas nuostatas, įvertinti skirtingus argumentus ir diskutuoti sudėtingais bei prieštaringais Lietuvos istorijos klausimais.
Šia programa siekiame:
Dalyvių amžius – 10–12 klasių mokiniai.
Trukmė – apie 1,5 val.
Turinys: 1941 m. vasaros įvykiai Lietuvoje, antisovietinis pasipriešinimas, Birželio sukilimas, Lietuvos laikinoji vyriausybė, Holokausto pradžia, istorinių įvykių vertinimai ir stereotipai.
Praktinė veikla: istorinių interpretacijų ir argumentų analizė, diskusija.
Kviečiame 10–12 klasių mokinius dalyvauti edukacijoje „JAV nepripažinimo politika ir aš“ ir sužinoti, kaip tarptautinė politika bei piliečių veikla gali prisidėti prie valstybės interesų gynimo.
Edukacijos metu dalyviai iš istorijos, geopolitikos ir tarptautinės teisės perspektyvų bus supažindinami su JAV nepripažinimo politikos raida XX a. 4–10 dešimtmečiais. Bus aiškinamasi, kodėl Jungtinės Amerikos Valstijos nepripažino Lietuvos okupacijos ir aneksijos, kaip ši politika buvo įgyvendinama ir kokią reikšmę ji turėjo Lietuvos valstybingumo tęstinumui.
Dalyviai taip pat sužinos apie JAV lietuvių vaidmenį siekiant išlaikyti Lietuvos okupacijos klausimą JAV politinėje darbotvarkėje. Bus aptariamos politinio dalyvavimo formos JAV bei nagrinėjama, kaip lietuvių bendruomenė naudojosi demokratinės valstybės suteikiamomis galimybėmis siekdama paveikti politinius sprendimus ir viešąją nuomonę.
Praktinėje edukacijos dalyje mokiniai išbandys politinio dalyvavimo formas. Jie turės galimybę formuluoti savo poziciją, ją pagrįsti argumentais. Taip istorinis JAV lietuvių veiklos pavyzdys taps galimybe praktiškai išbandyti pilietinio dalyvavimo įgūdžius.
Šia programa siekiame:
Dalyvių amžius – 10–12 klasių mokiniai.
Trukmė – apie 1,5 val.
Turinys: JAV nepripažinimo politika, Lietuvos okupacijos ir aneksijos tarptautinis vertinimas, JAV lietuvių politinė veikla, politinio dalyvavimo formos.
Praktinė veikla: politinio dalyvavimo simuliacija ir praktinių politinės komunikacijos įgūdžių ugdymas.
Kviečiame 10–12 klasių mokinius dalyvauti edukacijoje „Pabūk Europos Parlamento nariu“ ir praktiškai išbandyti, kaip priimami sprendimai Europos Parlamente.
Edukacijos metu mokiniai bus supažindinami su pagrindinėmis Europos Sąjungos institucijomis ir jų funkcijomis teisėkūros procese. Bus pristatoma įprasta teisėkūros procedūra, pagrindiniai jos etapai ir Europos Parlamento vaidmuo priimant Europos Sąjungos teisės aktus.
Praktinėje edukacijos dalyje mokiniai taps Europos Parlamento nariais ir dalyvaus vaidmenų žaidime. Kiekvienas dalyvis atstovaus skirtingai pozicijai, todėl norint priimti sprendimą reikės ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir išgirsti kitus, argumentuoti, derėtis bei ieškoti kompromiso.
Vaidmenų žaidimas leis mokiniams praktiškai pritaikyti teorinėje dalyje įgytas žinias ir patirti, kaip demokratinis sprendimų priėmimas veikia praktikoje.
Šia programa siekiame:
Dalyvių amžius – 10–12 klasių mokiniai.
Trukmė – apie 1,5 val.
Turinys: Europos Sąjungos institucijos, Europos Parlamento funkcijos, ES teisėkūros procedūra ir sprendimų priėmimas.
Praktinė veikla: vaidmenų žaidimas, paremtas Europos Parlamento darbu ir sprendimų priėmimo procesu.
Reikalingos priemonės: edukacijai reikalinga mokymo medžiaga ir priemonės parengiamos organizatorių.
