Medijų ir informacinis raštingumas – tavo skaitmeninė apsauga.
Abejoji? Sieki žinių? Nori pasitarti? Užduok savo klausimą ir į jį atsakys Nacionalinės bibliotekos medijų ir informacinio raštingumo ekspertai.
Pastaba: į paprastus klausimus atsakome akimirksniu, o į sudėtingesnius – per 2 darbo dienas. Net ir faktams kartais reikia papildomo patikrinimo.
Norite sužinoti daugiau, prisijunkite prie Nacionalinės bibliotekos organizuojamų dviejų dalių mokymų ciklo „Medijų ir informacinis raštingumas: renkamės, vertiname, valdome“.
Daugiau apie Nacionalinės bibliotekos organizuojamus mokymus skaitykite čia.
Visi Lietuvos gyventojai, kurie nori patikrinti įtartiną SMS, el. laišką, skambutį ar internetinę informaciją.
Apie gautas įtartinas žinutes ar skambučius iš „banko“, „pašto“, „investuotojo“, „policijos“, „mokesčių inspekcijos“.
Apie naujienas, straipsnius ar vaizdo įrašus internete – ar jie ne melagienos?
Apie tai, kaip saugiai tvarkyti slaptažodžius ir asmens duomenis.
Klausimą galite pateikti Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje, užpildydami klausimo laukelį.
Į paprastus klausimus bus atsakyta akimirksniu, o į sudėtingesnius – per dvi darbo dienas.
Greiti ir patikimi atsakymai čia ir dabar – iškart sužinosite, ką daryti.
Konkretūs patarimai, kaip atpažinti melagingą informaciją.
Suteiksime žinių, kaip apsaugoti savo asmens duomenis.
Stiprinsite savo skaitmeninį raštingumą ir internete jausitės saugiau.
Ne, konsultacijos yra nemokamos visiems gyventojams.
Sukčiavimo laiškai dažnai turi: klaidingą siuntėjo adresą, pateikia nuorodas į įtartinas svetaines, prašo pateikti asmeninę ar prisijungimo informaciją. Rekomenduojame tikrinti siuntėją ir neatidaryti įtartinų priedų ar nuorodų.
Duomenų nutekėjimas – tai atvejis, kai informacija (pvz., slaptažodžiai, asmens duomenys) patenka į netinkamas rankas. Tai gali įvykti dėl įsilaužimų, žmogiškos klaidos ar nesaugių sistemų.
Stiprus slaptažodis turėtų būti: bent 12 simbolių ilgio, turėti didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių bei simbolių, nesusijęs su asmenine informacija, unikalus kiekvienai paskyrai. Siūlome naudoti slaptažodžių tvarkyklę, kuri padeda saugiai saugoti, organizuoti ir naudoti slaptažodžius. Ji veikia kaip skaitmeninė „seifo“ programa: visi slaptažodžiai užšifruojami ir laikomi vienoje vietoje, o vartotojui tereikia prisiminti vieną pagrindinį slaptažodį.
Ne. Jei vienas slaptažodis nutekės, pavojus iškils visoms paskyroms. Naudokite skirtingus slaptažodžius.
2FA – tai papildoma apsauga jūsų paskyrai. Prisijungiant reikia ne tik įrašyti slaptažodį, bet ir padaryti antrą žingsnį – pvz., įvesti kodą, kurį gaunate SMS žinute ar specialioje programėlėje.
Įsidiekite patikimą antivirusinę programą. Patikima antivirusinė programa – tai automatiškai atnaujinama apsaugos sistema, kuri realiu laiku saugo tavo įrenginį nuo virusų, kenkėjiškų programų ir sukčiavimo, nepriekaištingai suderina saugumą su našumu. Antivirusines programas atsisiųskite tik iš oficialių kūrėjų svetainių. Neatsisiųskite jų iš nepažįstamų ar įtartinų puslapių.
Viešasis belaidis internetas dažnai yra nesaugus. Naudodamiesi juo: venkite prisijungti prie jautrių paskyrų (pvz., bankų), neatsisiuntinėkite failų ir nesidalykite konfidencialia informacija.
Atnaujinimai dažnai ištaiso saugumo spragas, kuriomis gali pasinaudoti sukčiai. Todėl, norint apsaugoti savo kompiuterį ar telefoną nuo jų, būtina reguliariai atnaujinti operacinę sistemą, naršyklę, programas ir antivirusinę programą.
Skambinkite policijai numeriu 112 ir nedelsdami praneškite savo bankui.
Tikras banko darbuotojas niekada neprašys jūsų slaptažodžių ar PIN kodo telefonu. Padėkite ragelį ir paskambinkite į banką oficialiu numeriu.
Jei prašoma paspausti nuorodą ar suvesti banko duomenis – tai beveik visada apgavystė. Tokias žinutes nedelsdami ištrinkite.
Jei nelaukiate skambučio iš užsienio – neatsiliepkite ir neperskambinkite. Tai gali būti sukčiai. Jei laukiate – paprašykite, kad susisiektų per „WhatsApp“, „Viber“ ar kitą programėlę.
Jei nedalyvavote jokioje loterijoje – tai sukčiavimas. Jei dalyvavote, informaciją tikrinkite tik oficialiame organizatoriaus puslapyje.
Įveskite ją „Google“ su žodžiu „melas“ arba patikrinkite patikimoje žiniasklaidoje (pvz., LRT naujienų rentgenas, „Delfi“ melo detektorius, Patikrinta 15min).
Ištrinkite įrašą, pasidalykite patikima informacija ir praneškite draugams, kad tai buvo klaida.
Jei nuotrauka atrodo neįprastai ar per daug šokiruojančiai – patikrinkite ją interneto svetainėje – „FotoForensics“.
Taip, jei naudojate tik oficialų adresą: https://www.epaslaugos.lt/portal/. Nespauskite įtartinų nuorodų laiškuose.
Galite jungtis per el. bankininkystę, „Smart-ID“ ar mobilųjį parašą – pasirinkite jums patogiausią būdą.
Kreipkitės į savo banką telefonu arba padalinyje – jie padės atkurti prisijungimą.
Įsitikinkite, kad svetainės adresas prasideda https:// , o ne http:// ir yra matoma spynelė (tai parodo, kad puslapis saugus).
Patikrinkite, ar svetainės adrese nėra keistų raidžių, skaičių ar pridėtinių žodžių (pvz., m.delfi.lt, g00gle.com, swedbank-office.com).
Netikrose svetainėse dažnai yra rašybos klaidų, nėra kontaktinės pardavėjo informacijos, jose gali atsirasti daug mirksinčių reklamų arba neįprastų iššokančių langų su pranešimais. Rekomenduojame patikrinti svetainės sertifikatą – Qualys. SSL Labs.
Iškart ją ištrinkite. Jei nepavyksta – kreipkitės į specialistą.
