2025 m. rugsėjo 9 d.

M. K. Čiurlionio muzikos įrašai ir natų leidiniai Nacionalinėje bibliotekoje: ekspozicija Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje

Nacionalinėje bibliotekoje sukaupta išsami Mikalojaus Konstantino Čiurlionio natų ir muzikos įrašų kolekcija atveria galimybę pažinti, kaip šio genijaus kūryba buvo leidžiama, atliekama ir interpretuojama įvairiais laikotarpiais. Iki lapkričio 3 dienos ekspozicija Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje (508 kab.) kviečia lankytojus iš naujo atrasti, patirti Čiurlionio muziką gyvai vartant, grojant natas ar klausantis jo kūrinių įrašų.

Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje eksponuojama dalis fonduose saugomos kolekcijos. Su likusiais leidiniais galite susipažinti užsisakydami juos, klausydami portale epaveldas.lt. Glaustai supažindiname su Čiurlionio kūrybinio palikimo leidybos istorija ir išskirtiniais leidiniais, saugomais Nacionalinėje bibliotekoje.

Garso įrašai

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos įrašų kolekcija yra viena iš nedaugelio, kur taip nuosekliai sukauptas ir išsamiai pristatomas žymiausio lietuvių kompozitoriaus garsinis palikimas, atspindintis ir lietuviškos muzikos diskografijos raidą. Bibliotekoje saugomi M. K. Čiurlionio muzikos įrašai yra įvairiose laikmenose. Tai šelako ir vinilo plokštelės, magnetofono kasetės ir kompaktinės plokštelės. Seniausi įrašai įgroti 1924 m. („Šėriau žirgelį“, Antano Vaičiūno diriguojamas Šaulių sąjungos choras), naujausias – 2025 m. („Keturios meditacijos“, atliekamos pianisto Roko Zubovo). Geografiniu požiūriu M. K. Čiurlionio muzika buvo įgrota ir išleista net keturiuose kontinentuose, ją atliko ne tik europiečiai, bet ir muzikai, kilę iš Azijos ir Afrikos. Iš viso M. K. Čiurlionio diskografiją Nacionalinėje bibliotekoje sudaro per 200 pavadinimų garso įrašų / leidinių ir daugiau nei pusantro tūkstančio juose įrašytų kūrinių (tuos pačius Čiurlionio kūrinius atlieka skirtingi atlikėjai).

Iki šiol nėra aišku, ar M. K. Čiurlionis pats buvo ką nors įgrojęs ar įrašęs su savo diriguojamais chorais. Pasak žymiausio lietuviškos muzikos įrašų žinovo Vytauto Strolios, „nėra tikslių žinių, ar pats Čiurlionis savo gyvenime kur nors tikrai buvo susidūręs ar girdėjęs apie tą fonografą, kuris vėliau patobulintas išpopuliarėjo kaip gramofonas“. Teoriškai M. K. Čiurlionis ir fonografas / gramofonas turėjo galimybę „susitikti“ – tuo metu, kai M. K. Čiurlionis studijavo Varšuvoje ar Leipcige, gyveno ir dirbo Vilniuje ar Peterburge, pirmosios garso įrašų kompanijos steigė filialus įvairiuose Europos miestuose, net buvo įkūrusios mobiliąsias įrašų studijas ir darė naujus įrašus. Kaip žinoma, pirmieji lietuviški garso įrašai buvo atlikti Rygoje 1908 m., nors dar 1903 m. Londone buvo išleista Vilniaus sinagogos kantoriaus Geršono Sirotos įdainuota plokštelė. Kaip prisimena A. Aleksis-Aleksandravičius, „kažkas buvo įrašyta ir Varšuvoje, lietuvių choro koncerto metu“. To paties choro, kurį 1905 m. įkūrė ir kuriam dirigavo M.  K. Čiurlionis. Bet konkrečių žinių ar muzikos įrašų, patvirtinančių Čiurlionio dalyvavimą, neturime.

Visoje M. K. Čiurlionio diskografijoje išsiskiria sudėtingomis karo metų sąlygomis atliktas pirmasis simfoninės muzikos įrašas. Tai „Polydor“ įmonės 1942 m. išleista dviguba trumpo grojimo plokštelė, kur įgrota simfoninė poema „Miške“ („Im Walde“). Kūrinį atliko Berlyno valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Vytauto Marijošiaus. Simfoninė poema yra padalyta į keturias dalis ir išdėstyta abiejose kiekvienos plokštelės pusėse. Tačiau bombarduojant Hanoverio sandėlius, kur ir buvo sukrautas plokštelių tiražas, didžioji dalis jų buvo sunaikinta. Išliko tik pirmoji plokštelė. Tad Nacionalinėje bibliotekoje saugomas egzempliorius yra ypač retas ir vertingas eksponatas.

Prie ypatingų M. K. Čiurlionio muzikos įrašų galima priskirti ir prof. Vytauto Landsbergio įgrotą kompaktinę plokštelę „Born of the Human Soul“, kurią 1998 m. išleido žymiausia pasaulio muzikos įrašų kompanija „EMI Classics“. Tai pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvių pianistų įrašas šioje įmonėje. Taip su šia plokštele M. K. Čiurlionio muzika pasiekė viso pasaulio melomanus, žymiausias bibliotekas ir radijo stotis.

Labai įdomus ir netikėtas Vokietijoje gyvenančios pianistės Natalie Damm atradimas. M. K. Čiurlionio mirties šimtmečio proga (2011 m.) ji savo iniciatyva išmoko nemažai Čiurlionio kūrinių ir įgrojo kompaktinę plokštelę „Melancholia“ („Parkjazz-Records“).

Minint kompozitoriaus 150-ąsias gimimo metines dauguma Lietuvos muzikų stengiasi prisidėti naujais garso įrašais.

Tai, kad M. K. Čiurlionis yra labai svarbi mūsų kultūrinio identiteto dalis, liudija menininkui dedikuoti ar jo inspiruoti kitų lietuvių kompozitorių kūriniai. Jie sudaro atskirą M. K. Čiurlionio diskografijos dalį, atspindinčią kompozitoriaus įtaką mūsų dienų autoriams ir muzikiniam gyvenimui. Tarp tokių kūrinių išsiskiria Jurgio Juozapaičio simfonija „Rex“ (1975), Vidmanto Bartulio „Hommage à Čiurlionis“ (1995) ir Giedriaus Kuprevičiaus kartu su animatoriumi Egidijumi Vaškevičiumi sukurta audiovizualinė oratorija „Pasaulio sukūrimas 20 a. pabaigai“ (2000).

Natų leidiniai

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje taip pat yra saugoma viena išsamiausių M. K. Čiurlionio natų leidinių kolekcija. Ją sudaro daugiau nei 180 pavadinimų natų leidinių ir per 800 juose išspausdintų Čiurlionio kūrinių. Kolekcija nuosekliai atspindi Čiurlionio muzikos sklaidos, kūrinių redagavimo ir leidybos technologijų istoriją ir raidą. Nacionalinėje bibliotekoje saugomi natų Čiurlionio leidiniai yra išleisti Europoje (Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje), buv. Tarybų Sąjungoje, JAV, Japonijoje. Savo pobūdžiu tai yra savarankiški, tik Čiurlionio muzikai skirti leidiniai, taip pat įvairūs rinkiniai su vienu kitu Čiurlionio kūriniu, taip pat publikacijos periodikoje, galiausiai įvairios transkripcijos, aranžuotės ir perdirbimai. Iš viso bibliotekos fonduose saugoma apie 200 Čiurlionio muzikos leidinių. Seniausias iš jų yra „Vieversėlis“ (Varšuva: V. Palukaitis, 1908), harmonizuotų liaudies dainų rinkinys, parengtas ir išleistas dar su paties kompozitoriaus priežiūra. Naujausias – „Albumas jaunimui“ (Kaunas: Muzikos grafika, 2025), dviejų dalių rinktinė fortepijonui, skirta besimokančiam jaunimui.

Čiurlioniui gyvam esant buvo išleisti tik trys jo fortepijoniniai kūriniai (Nokturn. In: Meloman. Miesięcznik nutowy, Warszawa: Meloman, 1900, Nr. VIII, p. 10–11; Prelude. In: Meloman. Miesięcznik nutowy, Warszawa: Meloman, 1900, Nr. XII, p. 11; Mazurek. In: Meloman. Miesięcznik nutowy, Warszawa: Meloman, 1902, Nr. X, p. 164–165) ir harmonizuotų liaudies dainų rinkinys „Vieversėlis“. Kitų kūrinių leidyba stipriai vėlavo – jie buvo išleisti praėjus 20, 50 ar net 100 metų po kompozitoriaus mirties. Dėl to ilgainiui buvo susidariusi klaidinga nuomonė, kad Čiurlionis kaip kompozitorius yra menkesnis nei dailininkas (dar viena klaidinga nuomonė buvo ta, kad, pradėjęs tapyti, Čiurlionis nebekūrė muzikos). Mirus Čiurlioniui, jo muzika rūpinosi pavieniai atlikėjai ir (vėliau) tyrėjai-muzikologai, kurie redagavo kūrinius ir rūpinosi jų leidyba. Dėl to visą XX a. Čiurlionis buvo publikuojamas ir atliekamas įvairių redakcijų pavidalu. Daugiausia čia nusipelnė Stasys Šimkus, Jadvyga Čiurlionytė, Vytautas Landsbergis, Darius Kučinskas. Jų parengti leidiniai atspindi ne tik kompozitoriaus supratimo raidą, bet ir redagavimo metodologiją bei Čiurlionio muzikos susisteminimo / numeravimo praktiką. Dėl to šiandien, be autorinio žymėjimo opusais, taip pat žinome J. Čiurlionytės opusų numeraciją, V. Landsbergio ir D. Kučinsko numeracijas ir katalogus.

Nuo 2000 m. Lietuvoje pradėti leisti Čiurlionio muzikos kūrinių urtekstai. Tai perimta Vakarų Europos praktika, kai natų leidiniai pateikiami be ankstesnių redaktorių ir leidėjų prierašų, pakeitimų bei papildymų. Pirmasis Čiurlionio muzikos urtekstas yra Fuga b-moll (Kaunas: J. Petronis, 2000). Šį ir vėliau buvusius urtekstus parengė D. Kučinskas. Nuo 2024 m. kitų žanrų urtekstus pradėjo rengti Lietuvos muzikos ir Teatro akademijoje suburta redakcinė kolegija. Jos pirmasis leidinys – Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ partitūra (Vilnius: Lietuvos muzikos ir Teatro akademija, 2024; parengė Charis Efthimiou).

Artėjant Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms atskiru leidiniu pasirodė visų (per 300) fortepijoninių kūrinių urtekstai su komentarais (Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2024; parengė Darius Kučinskas ir Rima Povilionienė). Tai naujo, skaitmeninės Čiurlionio muzikos kūrinių leidybos būdo išraiška fiziniu pavidalu. Šis ir kiti skaitmeniniu būdu publikuoti Čiurlionio leidiniai nebepatenka į Nacionalinės bibliotekos fondus, jie egzistuoja savarankiškai skirtingose interneto svetainėse ir toliau prisideda prie Čiurlionio muzikos sklaidos.

Daugelį iš čia paminėtų M. K. Čiurlionio kūrinių galite surasti kultūros paveldo lobyne epaveldas.lt.

Maloniai kviečiame aplankyti M. K. Čiurlioniui skirtą leidinių ekspoziciją Muzikos ir vizualiųjų menų skaitykloje. Čia galėsite pavartyti natų leidinius, pagroti ir pasiklausyti Čiurlionio muzikos.

Jūsų laukiame V a., 508 kab.:

• pirmadieniais–penktadieniais 8.00–21.00 val.

• šeštadieniais–sekmadieniais 10.00–18.00 val.