Rugsėjį išleidome jubiliejinį – 800-ąjį – šio Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnraščio numerį!
Gyvas žodis. Rengdami 800-ąjį žurnalo numerį, atsigręžėme į savo „užnugarį“ – redakcinę kolegiją: buvusi ir esama jos narės apmąsto savo santykį su žurnalu, bibliotekų ir jų bendruomenės pokyčius. Šiuo aspektu mintimis dalijasi „Tarp knygų“ redakcinės kolegijos narė nuo 1999 metų, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus pavaduotoja informacijos ištekliams Sandra Leknickienė ir 2007–2012 m. redakcinės kolegijos narė, EIFL Viešųjų bibliotekų inovacijų programos vadovė Ramunė Petuchovaitė.
Įvykis. Šioje publikacijoje Asta Stirbytė siūlo pakeliauti po jubiliejinius per pastaruosius tris dešimtmečius parengtus „Tarp knygų“ žurnalo numerius: kas rūpėjo bibliotekininkų bendruomenei 1992 m. pavasarį (Nr. 400), 2000-ųjų vasaros pabaigoje (Nr. 500), 2019 m. pradžioje (Nr. 600) ir 2017 m. pavasarį (Nr. 700). Kai kuriose srityse pasiektas didelis kokybinis šuolis, tačiau esama problemų, kurios išlieka opios ir dabar...
Tema. Dainius Vaitiekūnas nagrinėja, kokią vietą atkurtos nepriklausomos Lietuvos kultūros žiniasklaidoje užima Nacionalinės bibliotekos mėnraštis „Tarp knygų“ (šiuo pavadinimu leidžiamas nuo 1991 m. sausio). Būdamas bibliotekų bendruomenės žurnalas, leidinys neapsiriboja vien institucinėmis temomis. Autorius konstatuoja, kad pastaraisiais dešimtmečiais, daug dėmesio skirdamas skaitymo ir spaudos istorijos temoms, rašydamas apie Lietuvos rašytojus ir kitus intelektualus, lydėdamas skaitytojus po dokumentinio paveldo lobynus, mėnraštis atrado sau vietą tarp kitų ilgamečių šalies kultūros leidinių.
Šiandien aktualu. Nesunku pastebėti, kad bibliotekos yra tapusios svarbia bendruomenės dalimi. Kaip palaikomi ryšiai su bendruomene Jungtinių Amerikos Valstijų bibliotekose? Grupė Lietuvos bibliotekų specialistų šią vasarą dalyvavo stažuotėje po Vašingtono, Denverio ir Kalamazu bibliotekas, kuriose turėjo galimybę susipažinti su prieinamumą gerinančiomis iniciatyvomis, informacijos vertinimo bei sklaidos strategijomis, inovatyviomis paslaugomis. Stažuotės dalyvė Aurelija Baronėnė, lygindama Lietuvos ir JAV specialistų darbo modelius, daro išvadą, kad Lietuvoje bibliotekos dar nėra tokios atviros socialiniu požiūriu, tačiau dažnai jos yra pranašesnės gyventojams teikiamomis technologinėmis žiniomis.
Pokalbis. Vadovas turi matyti bendrą vaizdą – kokia kryptimi juda biblioteka ir kokie bendruomenės poreikiai. Tokia nuostata vadovaujasi geriausias 2024 m. bibliotekos vadovas Bronius Maskuliūnas. Pokalbyje su Vaidene Grybauskaite Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius atskleidžia, kodėl bibliotekos vadovo darbą jis lygina su orkestro dirigento ir kokios būtinos sąlygos, kad darbuotojai entuziastingai padėtų siekti organizacijos tikslų.
Įtraukioji leidyba. Penktoje „Tarp knygų“ redakcijos ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos rengiamo straipsnių apie įtraukiąją leidybą ciklo publikacijoje Ramunė Balčikonienė ir Alvyra Liaudanskienė apžvelgia skaitytojus iki šiol pasiekusius EPUB leidinius, turinčius prieinamo leidinio sertifikatą. Kiek jų parengta Lietuvoje? Kodėl daugiausia išleista grožinės literatūros, o dalykinės literatūros ir profesionalų balsais įgarsintų EPUB knygų yra mažiau?
Nauji leidiniai. Skaitytojai nori perprasti temas, darančias įtaką jų gyvenimui, todėl vis dažniau renkasi mokslo populiarinamąsias knygas. Matydama šį poreikį, Vilniaus universiteto leidykla nusprendė leisti knygų seriją „Vilniaus universitetas visiems“ – šioje aukštojoje mokykloje dirbantys įvairių sričių profesionalai populiariai kalba apie naujausius mokslo atradimus. Asta Urbanavičiūtė-Globienė pristato, kokių sričių leidiniais iš jau išleistų 20 knygų pavadinimų gali mėgautis mokslo naujienomis besidomintys skaitytojai.
Tyrėjui įdomu. Anykštėnas rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis, turėdamas įvairių kultūrinių ir profesinių interesų, dažnai lankydavosi Lietuvos didžiuosiuose miestuose, kuriuose buvo užmezgęs pažinčių su mokslo, kultūros, švietimo veikėjais, tačiau palaikė su jais ryšį ir laiškais. Šiuo metu yra rengiamasi rašytojo asmeninę ir tarnybinę korespondenciją išleisti atskiru leidiniu. Inga Liepaitė ir Antanas Verbickas parinko žurnalo puslapiuose publikuoti keturis Vienuolio laiškus, 1940 m. pavasarį rašytus kalbininkei Elenai Samaniūtei (iki 1940 m. – Horodničiūtė, nuo 1955 m. – Otrembskienė). Drauge tyrėjai pateikia daug su laiškų turiniu susijusių komentarų.
Sukaktys. Šiemet minime ryškų pėdsaką Lietuvos dailėje palikusio Stasio Ušinsko (1905–1974) 120 metų sukaktį. Jo darbai apima tapybą, grafiką, vitražą, scenografiją, lėlininkystę. Jonas Nekrašius, apžvelgdamas sritis, kuriose dailininkas paliko didžiausią indėlį ir pelnė tarptautinį pripažinimą, primena reikšmingus S. Ušinsko biografijos, aplinkos faktus, taip pat mokytojus, padariusius įtaką jo, kaip menininko, brandai. Renkantis profesinį kelią, nemažą vaidmenį atliko ir dailininko gimtasis Pakruojo miestas.
Geroji patirtis. Vykdydama Europos Sąjungos suaugusiųjų švietimo mobilumo programos „Erasmus+“ veiklas, programos akreditaciją turinti Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka reikšmingai prisideda prie praktinio Vilniaus ir Alytaus apskričių bibliotekų specialistų kompetencijų gerinimo. To įrodymas – per pastaruosius metus surengti trys darbo stebėjimo vizitai Lenkijos, Vokietijos ir Slovėnijos bibliotekose. Žydrūnė Tichanavičienė pateikia argumentų, kodėl dalyvavimą „Erasmus+“ programoje galima vertinti kaip ilgalaikę investiciją į profesinį augimą.
Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!
Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.
Naujausią (praėjus 5 dienoms po elektroninės versijos paskelbimo) ir kitus spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p.
„Tarp knygų“ numerį kviečiame skaityti ir virtualiojoje erdvėje.
Viršelyje
Šventinis „Tarp knygų“ žurnalo 800-ojo numerio viršelis, kuriame spalvoti konfeti simbolizuoja 800 viršelių. Dizainerė Akvilė Paukštytė