2025 m. spalio 7 d.

Japonijoje mokslo simpoziumu paminėtas YIVO 100-metis

Spalio 5 d. Tokijuje Japonijos žydų studijų draugija (JŽSD), vadovaujama Tokijo universiteto profesoriaus emerito Hiroshi Ichikawos, surengė simpoziumą, skirtą paminėti Žydų mokslo instituto YIVO įkūrimo 100 metų sukakčiai. Simpoziume buvo apžvelgta YIVO istorija ir veikla nuo įkūrimo iki šių dienų, taip pat pateiktos įžvalgos apie YIVO regioninių studijų kontekste.

Įvadiniame pranešime Nagojos užsienio studijų universiteto lektorė, Lenkijos žydų istorijos specialistė dr. Yuu Nishimura pateikė ankstyvosios YIVO instituto istorijos apžvalgą, pasiekimus nuo jo įsteigimo iki 1939 m. bei įvertino instituto šimto metų veiklos reikšmę iš šiuolaikinio istorijos mokslo perspektyvos.

Pagrindinį pranešimą tema „Paskutinis skyrius: YIVO pirmaisiais Lietuvos sovietinės okupacijos metais (1940–1941 m.)“ skaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos studijų centro vadovė dr. Lara Lempertienė. Ji pažymėjo, kad 1925 m. Vilniuje įsteigto YIVO instituto, dabar savo veiklą tęsiančio Niujorke kaip YIVO žydų tyrimo institutas, istorija ir archyvų likimas plačiai aptarti įvairiuose šaltiniuose, tačiau tema vis dar neišsemta dėl didžiulės šios organizacijos kultūrinės reikšmės ir nuolat atrandamų naujų dokumentų. Savo pristatytame tyrime dr. Lempertienė daugiausia dėmesio skyrė iki šiol menkai išanalizuotiems dokumentams, datuotiems 1940–1941 m., kai Vilnius buvo sovietų valdžioje. Šie dokumentai, saugomi Lietuvos valstybės archyve ir parašyti daugiausia lietuvių kalba, suteikia galimybę pažvelgti į YIVO struktūrą, archyvus, muziejus ir biblioteką prieš pat nacių okupaciją ir su ja prasidėjusiu instituto siaubimu. Jie taip pat rodo, kad institutas, nors formaliai neuždarytas, sovietmečiu patyrė sąstingį, o teigiami pokyčiai buvo vos keli. Visai neseniai naujų dokumentų atrasta ir Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje, jie reikšmingai papildė ne tik bibliotekos Judaikos kolekciją, bet ir bendrą YIVO istorijos šaltinių fondą, ir šis pranešimas buvo reta proga supažindinti su jais japonų tyrėjus. Japonų mokslininkams jis buvo įdomus ir tuo požiūriu, kad sujungė lietuvių ir žydų istorijos pasakojimus kritiniu abiem tautoms laikotarpiu.

Pranešimą komentavęs Lietuvos istorijos tyrinėtojas dr. Hisashi Shigematsu aptarė  besikryžiuojančias „Lietuvos“ valstybės sampratas  XX a. pirmojoje pusėje, tokias kaip „istorinė Lietuva“, „modernioji Lietuva“ bei „Lita“, litvakų tėvynė. Nors YIVO, susikūrusi Lenkijos valdomame Vilniuje, gali būti sunku susieti su moderniąja Lietuvos valstybe, įtraukus jį į platesnį „istorinės Lietuvos“ kontekstą, YIVO vaidmuo Lietuvos istorijoje tampa aiškesnis, dėstė dr. Shigematsu.

Tokijo universiteto Religijos studijų katedros doktorantė Ryoka Aoki apžvelgė judaizmo atmainų raidą Lietuvoje naujaisiais laikais kaip papildomą kontekstą YIVO įkūrimo aplinkybėms atskleisti.

Naujųjų laikų žydų istorijos Rusijoje ir Sovietų Sąjungoje tyrėja dr. Chizuko Takao apžvelgė svarbiausias YIVO archyvų kolekcijas rusų kalba, taip pat palietė „kalbų karų“ temą vėlyvuoju Rusijos imperijos laikotarpiu ir sovietmečiu.

Kultūros antropologas dr. Keiji Arai svarstė, kad Vilniaus „popieriaus brigados“ istorija galėjo turėti įtakos pokario JAV ir Japonijos grožinės literatūros bei kino kūrinių siužetams, savo teiginius iliustruodamas konkrečiais pavyzdžiais.

YIVO 100-mečio simpoziumą Japonijos žydų tyrimų draugija surengė bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka, Lietuvos ambasada Japonijoje ir Lietuvos kultūros institutu.

Parengė kultūros atašė Gabija Čepulionytė