Žurnalo „Tarp knygų“ 2025 m. 10-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Rugsėjo pabaigoje valdančiųjų priimti sprendimai sukėlė kultūros bendruomenės nerimą. Kodėl bibliotekos, jų darbuotojai prisidėjo prie šalyje kilusio kultūrinio sąjūdžio ir inicijuoto protesto, komentuoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė ir Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Laura Šimkevičė.

Įvykis. „Tarp knygų“ redakcija pateikia pagrindinių įvykių, paskatinusių kultūros bendruomenę reikalauti, kad partijos „Nemuno aušra“ narių nebūtų Kultūros ministerijos vadovybėje, seką. Apžvelgiamas vienas mėnuo, kol kas nepateikęs vienareikšmiškų atsakymų.

Tema. Vilniuje kas trejus metus rengiamas Pasaulio lietuvių rašytojų suvažiavimas suburia kelias dešimtis rašytojų, vertėjų, literatūros kritikų iš įvairių pasaulio šalių. Koks diasporos rašytojų santykis su gimtine ir gimtąja kalba? Silvija Stankevičiūtė, sklaidydama suvažiavimą kaskart palydinčią pasaulio lietuvių rašytojų antologiją „Egzodika“, šiuo požiūriu siūlo skirti tris kūrėjų grupes: gimę ne Lietuvoje ir rašantys kitomis kalbomis; gyvenantys užsienyje, bet pasirinkę kurti lietuviškai; daugialypės tautinės tapatybės, kai kuria tai viena, tai kita kalba.

Šiandien aktualu. Lyderystė – tai ne pareigos, o laikysena. Ir lyderiais gali būti ne tik vadovai. Apie lyderystę ir ambasadorystę įtraukties srityje kalbėta Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos organizuotoje iniciatyvos „Biblioteka visiems“ konferencijoje+. Ramunė Balčikonienė pateikia renginio pranešėjų – kultūros įstaigų vadovų, meno programų kūrėjų, verslo atstovų ir, žinoma, bibliotekų darbuotojų – požiūrį į lyderystę. Taigi kas yra svarbu norint būti lyderiu darbe, bendruomenėje ar šeimoje?

Projektai. Vakarų kultūroje istoriškai yra susiformavusi pojūčių hierarchija, privilegijuojanti regą bei klausą. Tačiau, ugdydami jautrumą žmonių galimybių įvairovei, galime kurti harmoningesnę visuomenę. Ieva Dryžaitė pristato šiųmetį Kauno apskrities viešosios Ąžuolyno bibliotekos projektą, kurio veiklomis norima atkreipti dėmesį į siektiną pojūčių lygybę, skatinama bendra neregių bei kurčiųjų ir meno mokyklų bendruomenių kūryba.

Įtraukioji leidyba. Tai paskutinė „Tarp knygų“ redakcijos ir Lietuvos audiosensorinės bibliotekos šešių straipsnių ciklo apie įtraukiąją leidybą publikacija. Inesa Rinkevičiūtė primena, kaip turi būti pateikiamas knygos tekstas, kad ją galėtų skaityti įvairių poreikių turintys vartotojai. Kuo EPUB formato leidiniai, turintys garso ir teksto sinchronizavimo funkciją, yra pranašesni? Kodėl svarbu, kad tokie EPUB leidiniai būtų prieinami jauniesiems skaitytojams?

Nauji leidiniai. Loreta Jastramskienė pristato pirmą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro leidybos istorijoje knygą lengvai suprantama kalba – pasakojimą apie M. K. Čiurlionio gyvenimą ir pagrindinius kūrinius. Nors knyga pirmiausia skirta asmenims, turintiems sunkumų suvokiant informaciją, ji tinkama demenciją turintiems senjorams, vaikams, pravers ir užsieniečiams, kurie dar tik pradeda mokytis lietuvių kalbos.

Bibliotekų turtai. Nuo šiol Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondą prieš trejus metus papildę archyviniai Genovaitės ir Broniaus Raguočių dokumentai prieinami jais besidomintiems skaitytojams – sutvarkytą fondą sudaro daugiau kaip pusę tūkstančio nuolatinio saugojimo vienetų. Deimantė Žukauskienė apžvelgia knygotyrininkės ir žurnalisto, spaudos istoriko profesinėje veikloje nuveiktus darbus ir kviečia pažinti tyrėjų dėmesio laukiantį mokslininkų archyvinį palikimą.

Baroko literatūros metai. Baroko epochos kūrėjai ima intensyviau svarstyti gyvenimo prasmės, žmogaus vietos pasaulyje problemas. Renesansišką nuostatą „gyvenk šia diena“ pakeičia raginimas „atmink, kad mirsi“, tarsi atgimsta Viduramžiais populiari mirties tematika. Viktorija Vaitkevičiūtė Verbickienė pasakoja apie Lietuvoje XVII–XVIII a. leistus kiekvienam krikščioniui skirtus „meno mirti“ traktatus, juose formuojamą pavyzdingos mirties sampratą.

Užsienyje. Ar bibliotekos gali būti inovacijų laboratorijos, vertės kūrėjos ir aktyvios visuomenės partnerės? Vis dažniau diskutuojama apie bibliotekų vaidmenį kuriant vertę kartu su bendruomenėmis ir prisidedant prie socialinių iššūkių sprendimo pasitelkiant inovacijas bei partnerystes. Šios temos nagrinėtos Alkalos universiteto (Ispanija) aplinkoje surengtoje konferencijoje, o žurnale jas aptaria Dovilė Ivanovienė ir Renata Sadunišvili.

Užsienyje. Iš Europos biblio- / poezijos terapijos konferencijos Juveskiulės universitete (Suomija), kuriame vykdomos meno ir kultūros srities studijos, parsivežtais įspūdžiais dalijasi Daiva Janavičienė. Į renginį susirinkę biblioterapijos praktikai galėjo sužinoti šios veiklos naujienų, susipažinti su jos taikymo patirtimi, metodų įvairove.

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“!

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą.

Naujausią (praėjus 5 dienoms po elektroninės versijos paskelbimo) ir kitus spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

„Tarp knygų“ numerį kviečiame skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje

Dekoratyvinis langas vienoje iš dviejų puošnių laiptinių Sofijos ir Juozapo Tiškevičių rūmuose, kuriuose veikia Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka. Tai neoklasicizmo arba vėlyvojo klasicizmo stiliaus detalė, dažna XIX a. rūmų interjeruose. Ovalo rėmas dekoruotas subtiliais augaliniais motyvais, o kaspinas viršuje suteikia kompozicijai lengvumo ir elegancijos. Apie bibliotekos pastato interjerui skirtą renginį – p. 34. Tatjanos Grigorčenkienės nuotr.