Forume „(Ne)matoma kūrėjo kelionė“ – pokalbiai apie drąsias idėjas ir kūrybiškumą

Ką reiškia būti kūrėju šiandien, kai technologijos ir visuomenės lūkesčiai nuolat keičiasi? Kaip kurti įtraukų ir paveikų kultūros turinį? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus spalio 24 d. ieškojo 120 kultūros organizacijų atstovų iš visos Lietuvos, atvykę į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotą kūrybiškumo forumą „(Ne)matoma kūrėjo kelionė“. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vykęs renginys jau antrus metus iš eilės subūrė kūrėjus, tyrėjus ir kultūros organizacijų atstovus diskutuoti apie šiuolaikinės kūrybos iššūkius – nuo savirefleksijos ir kūrybinės laisvės iki santykio su auditorija ir technologijomis.

Krizės padeda komunikacijai?

Šiųmetis forumas kvietė pažvelgti į kūrybos procesą kaip į daugiasluoksnę kelionę – nuo asmeninių įžvalgų iki visuomeninio poveikio. Įkvepiančiuose pranešimuose ir diskusijoje aptarti klausimai, kaip kalbėti apie save kūryboje, kaip dalytis idėjomis ir kaip išlaikyti kūrybinį gyvybingumą nuolat kintančiame pasaulyje.

Renginį pradėjo komunikacijos specialistas Mantas Velykis, skaitęs pranešimą „Kaip (ne)kultūringai kalbėti apie save?“. Jis pabrėžė, kad šiuolaikinėje konkurencinėje aplinkoje kultūros organizacijos kovoja ne tik dėl lankytojų dėmesio, bet ir su visuomenės nusistatymais, klišėmis ir išankstinėmis nuomonėmis. Pasak pranešėjo, krizės laikotarpis – palankus metas megzti dialogą, nes tuomet auditorija yra labiau linkusi klausytis. Aktualus to pavyzdys – Luvro muziejaus apiplėšimas.

M. Velykis pateikė pavyzdžių, kaip muziejai išnaudoja kūrybišką komunikaciją: nuo Viktorijos ir Alberto muziejaus kampanijų, „Rijksmuseum“ bendradarbiavimo su turinio kūrėjais ir MO muziejaus kvietimo moksleiviams atkurti paveikslus. Anot pranešėjo, kultūros įstaigų kasdienybė visuomenei gali būti itin intriguojanti, todėl joms verta plačiau atverti savo duris, dalytis užkulisių istorijomis ir taip skatinti lankytojus tapti įstaigos ambasadoriais.

„Tai, ką darome kasdienybėje, žmonėms gerokai įdomiau, nei įsivaizduojame. Kasdienybė auditorijai yra nekasdieniška, o meno kūriniai gali tapti kitokio pokalbio tema“, – reziumavo M. Velykis.

Tvarumas ir dalijimosi kultūra

Menininkė ir edukatorė Milda Paukštė pranešime „Dalinimosi kultūra kaip kūrybos metodas“ pristatė daugiau kaip 20  inicijuotų kūrybinių dirbtuvių pavyzdžių, paremtų tvarumo idėja ir antriniu žaliavų panaudojimu. Pirmiausia ji atkreipė dėmesį į aplinkosauginius iššūkius: kasmet pasaulyje pagaminama iki 100 mlrd. naujų drabužių, iš kurių vos 1 proc. perdirbami į naujus pluoštus.

Pasak menininkės, kūryba iš antrinių žaliavų – tai ne tik ekologinė praktika, bet ir bendruomeniškumo skatinimas. Jos iniciatyvos – nuo „Denim Diaries“ džinsų pakartotinio panaudojimo projektų iki flomasterių perdirbimo į akvarelinius dažus – rodo, kad net ir atliekos gali tapti naujo kūrybinio proceso pagrindu. M. Paukštės veikla glaudžiai siejasi su „DĖK’ui“ stotelių idėja, skatinančia dalijimąsi gerais daiktais ir atsakingą vartojimą.

„Dėmėti drabužiai mane įkvėpė pasidomėti švaros samprata, tapo magistrantūros studijų Vilniaus dailės akademijoje objektu. Kūrybinių dirbtuvių galia apskritai yra ypatinga“, – įsitikinusi tvarumo projektų iniciatorė M. Paukštė.

Kūrybos santykis su ribomis

Forumo diskusijoje apie kūrėjo vidinį balsą, ribas, misiją ir kūrybiškumo santykį su organizacine kultūra dalyvavo filosofas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Kristupas Sabolius, operos solistė, renginių vedėja Jomantė Šležaitė-Paukštė, tyrėja Ieva Martinaitytė ir koučingo specialistė Raimonda Kostiuškevičiūtė Ohnjec. Pokalbį moderavo VILNIUS TECH lektorius Tomas Jonušas.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad kūrybiškumui būtinas saugumas, pasitikėjimas ir galimybė klysti. I. Martinaitytė akcentavo, kad kūrybinis potencialas priklauso nuo aplinkos, kurioje dirbame, o vadovų požiūris gali tiek įkvėpti, tiek slopinti iniciatyvą. K. Sabolius išskyrė skirtumą tarp kūrybingumo ir išradingumo, pabrėždamas, kad kūryba visuomet susijusi su naujumo paieškomis ir dažniausiai su apribojimais. „Su jais dirbsime visada, tik klausimas, kurioje šviesoje juos matysime“, – sakė filosofas. J. Šležaitės-Paukštės įsitikinimu, ribos yra sąlyginis dalykas: vienam kūrėjui jos būtinos, o kitam – ne. Tačiau, kaip pastebėjo renginių vedėja ir operos solistė, kūrybiškumą neretai pamatome per pataikavimo prizmę, o jį dar labiau sustiprina socialiniai tinklai. R. Kostiuškevičiūtė Ohnjec diskusijos prelegentams oponuodama teigė, kad kūryba, ypač organizacijose, mėgsta saugumą ir žinias.

Naujas požiūris į kultūros paveldą ir dirbtinį intelektą

Rašytoja ir iliustruotoja Kotryna Zylė pranešime „Prikėlimas iš numirusiųjų: kultūriniai Frankenšteinai“ ragino pažvelgti į kultūrinį paveldą kūrybiškai – derinant istoriją, tradicijas ir šiuolaikines aktualijas. Anot autorės, net du iš pažiūros nuobodūs elementai gali sukurti naują gyvybę, jei tik jiems leidžiama susijungti netikėtais būdais.

VU profesorius ir „Kūrybingumo mokyklos“ įkūrėjas K. Sabolius pristatė pranešimą „Kritinis mąstymas ir kūrybingumas. Konkurentai ar bendražygiai?“, kuriame analizavo, kaip šios dvi kompetencijos sąveikauja tarpusavyje.

Pasak K. Saboliaus, kritinį mąstymą ir kūrybingumą galima laikyti dialektine pora, nes yra vienas nuo kito priklausomi. Kritinis mąstymas leidžia atpažinti apribojimus ir vertinti tikrovę, o kūrybingumas – šiuos apribojimus peržengti ir generuoti naujas idėjas. Filosofo teigimu, tiek kūryba, tiek kritinis mąstymas reikalauja gebėjimo veikti neapibrėžtumo sąlygomis ir išlaikyti jautrumą naujumui.

Filosofas pranešime daug dėmesio skyrė dirbtinio intelekto (DI) temai, atkreipdamas dėmesį, kad algoritmai formuoja mūsų realybės pojūtį, nes nuolat kartodami informaciją jie sukuria tiesos pojūtį: „Mes nebežinome, kaip gyventi anapus algoritmų. Atsakymai, gaunami iš DI, nėra baigtiniai, nes jis pats šiuos atsakymus nuolat keičia. DI bandys suprasti, kuo reikia remtis, kad duotų tinkamus atsakymus. Be to, jis mėgsta kontroliuojamus duomenis, tos pačios prigimties dalykus, iš kurių pats padarytas.“ Pasak K. Saboliaus, technologijos gali būti tiek „vergai“, tiek „monstrai“, priklausomai nuo to, kaip jomis naudojamasi.

Kūrybiškumo erdvė, auganti kartu su bendruomene

Forumo „(Ne)matoma kūrėjo kelionė“ diskusijos ir pranešimai atskleidė, kad kūryba – tai ne tik meninė raiška, bet ir nuolatinis dialogas tarp žmogaus, technologijų, aplinkos ir visuomenės. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, inicijuodama šį tęstinį renginį, siekia telkti kultūros sektorių, skatinti bendradarbiauti ir dalytis patirtimi.

Antrus metus surengtas forumas tampa svarbia platforma, kurioje kūrėjų, tyrėjų ir kultūros organizacijų atstovų įžvalgos padeda kurti atviresnę, kūrybingesnę ir į ateitį žvelgiančią kultūros bendruomenę.

Kūrybiškumo forumas yra Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ dalis. Projektas finansuojamas pagal 2021–2030 metų Kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonę „Aukštos meninės vertės, įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“.

Renginio nuotraukų autorė – fotografė Sandra Biriukienė.