Akademinės įžvalgos apie šiandieninę skaitmeninę visuomenę atvirosios prieigos el. leidiniuose

Beate Roessler, Valerie Steeves (eds.). Being Human in the Digital World: Interdisciplinary Perspectives. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. – 1 e. knyga (224 p.)

Tarpdisciplininis esė rinkinys, kurį sudaro žymių mokslininkų darbai, nagrinėja skaitmeninimo poveikį žmogaus gyvenimui ir visuomenei, apimant kultūrinius, politinius, ekonominius, sveikatos bei tarpasmeninių santykių aspektus. Leidinyje keliami svarbūs klausimai apie žmogaus egzistenciją pasaulyje, kuriame vis labiau dominuoja algoritminiai sprendimai ir mašinų skaitymo galimybės. Autoriai siūlo naujus konceptualius modelius ir terminologiją, padedančią kritiškai analizuoti ir suprasti besikeičiančias skaitmenines paradigmas bei reflektuoti žmogaus vaidmenį technologijų kontekste. Šis leidinys yra svarbus šaltinis mokslininkams ir praktikams, besidomintiems skaitmenine visuomenės būkle kintančiomis socialinėmis, filosofinėmis ir kultūrinėmis sąlygomis.

Tiina Pajuste (ed.). Human Rights in the Digital Domain. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. – 1 e. knyga (492 p.)

Skaitmeninės technologijos keičia valdymą, komunikaciją ir visuomeninį gyvenimą, todėl žmogaus teisių apsaugos sistemos turi prisitaikyti prie naujų iššūkių ir galimybių. Leidinyje įvairių sričių autoriai nagrinėja žmogaus teisių apsaugą skaitmeninėje erdvėje ir analizuoja, kaip skaitmeninės technologijos transformuoja valdymą, komunikaciją ir visuomeninį gyvenimą. Publikacijoje yra išskiriami keturi pagrindiniai klausimai: skaitmeninimo poveikis žmogaus teisių taikymui, žmogaus teisių apsaugos sistemų gebėjimas reaguoti į skaitmeninių technologijų keliamus iššūkius, saviraiškos laisvės realizavimas internetinėje erdvėje bei skaitmeninimo poveikis pažeidžiamoms grupėms.

Knygoje teisinė analizė yra derinama su etikos, aplinkosaugos, švietimo ir medicinos tyrimų įžvalgomis, suteikiant leidiniui tarpdisciplininį ir tarptautinį kontekstą. Nagrinėjamos tokios aktualios temos kaip dirbtinio intelekto reguliavimas, platformų atskaitomybė, privatumo apsauga ir dezinformacijos problemos, o įvairių požiūrių sintezė padeda skaitytojams orientuotis sudėtingoje skaitmeninių žmogaus teisių aplinkoje. Tai yra būtinas šaltinis tyrėjams, praktikams ir politikos formuotojams, siekiantiems suprasti ir aktyviai formuoti besikeičiančią skaitmeninių teisių aplinką.

RonNell Andersen Jones, Sonja R. West (eds.). The Future of Press Freedom: Democracy, Law, and the News in Changing Times. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. – 1 e. knyga (504 p.)

Novatoriška knyga, subūrusi išskirtinę žiniasklaidos ekspertų komandą, siekia apžvelgti spaudos laisvės perspektyvas besikeičiančiame Amerikos žiniasklaidos kontekste. Leidinyje dabartiniai ir buvę JAV teisės mokyklų dekanai, Aukščiausiojo Teismo sekretoriai, žinomi teisės ir komunikacijos tyrėjai bei Pulitzerio premijos laureatai, nagrinėdami beprecedenčius šiuolaikinės medijos aplinkos iššūkius, dalijasi savo ilgamete patirtimi žiniasklaidos apsaugos srityje. Autorių indėlis apima nuodugnią analizę, susijusią su naujomis grėsmėmis spaudos laisvei – nuo technologinių ir ekonominių sukrėtimų iki visuomenės pasitikėjimo žiniasklaida erozijos – bei siūlo inovatyvius teisinius ir politinius sprendimus. Publikacijoje yra nagrinėjamos aktualias temos, tokios kaip dirbtinio intelekto įtaka naujienų kūrimui ir sklaidai bei „spaudos“ sąvokos transformacijos procesai skaitmeninės eros kontekste. Derindama griežtą mokslinį požiūrį su praktinėmis įžvalgomis, ši knyga yra svarbus šaltinis žurnalistams, spaudos gynėjams, politikos formuotojams ir aktyviems piliečiams, siekiantiems ginti ir stiprinti spaudos laisvę.

Ashutosh Bhagwat. Killing the Messenger: The War on Social Media. Cambridge: Cambridge University Press, 2025. – 1 e. knyga (212 p.)

Tai įdomi ir išsami studija, nagrinėjanti dabartinius politinius ir teisinius konfliktus, susijusius su socialinės žiniasklaidos platformų reguliavimu. Prof. Ashutoshas Bhagwatas kruopščiai analizuoja tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų politinių jėgų išpuolius prieš socialinę žiniasklaidą, pabrėždamas, kad dauguma kritiškų pastabų yra perdėtos arba neturi empirinio pagrindo. Knygoje detaliai aptariami socialinės žiniasklaidos reglamentai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europos Sąjungoje, įskaitant pastangas iš dalies pakeisti Komunikacijų padorumo akto (angl. Communications Decency Act) 230-ąjį straipsnį. Monografijos autorius argumentuoja, kad dauguma šių pasiūlymų ne tik kelia rimtą susirūpinimą dėl žodžio laisvės, bet gali sukelti ir nenumatytų bei neigiamų pasekmių viešajai politikai.

Leidinyje pateikiama konstruktyvi analizė, identifikuojanti socialinės žiniasklaidos reguliavimo priemones, pagrįstas įrodyta, reikšminga žala ir parinktas taip, kad jas būtų įmanoma taikyti nepažeidžiant esminio socialinių medijų bruožo – jų gebėjimo užtikrinti demokratiniais principais paremtą viešąjį diskursą įtraukiant įvairias visuomenės grupes. Prof. A. Bhagwatas kritiškai vertina vyriausybių pastangas grįsti savo poziciją plačiai paplitusiomis, bet neįrodytomis hipotezėmis apie socialinės žiniasklaidos žalą, ir pabrėžia, kad cenzūros taikymas neretai dar labiau paaštrina tas problemas, kurias jis turėtų padėti spręsti. Knygos autorius ragina įgyvendinti apgalvotas, sveiku protu pagrįstas reformas, galinčias veiksmingai spręsti tam tikras opiausias socialines problemas, dažnai priskiriamas naujųjų medijų subjektams. Šis leidinys skirtas komunikacijos, žiniasklaidos politikos ir viešosios erdvės tyrėjams ir praktikams, ieškantiems išsamesnių žinių apie šiuolaikinių medijų veikimą ir jų reguliavimą.