2025 m. gruodžio 10 d.

Lietuvos nacionalinė biblioteka – aktyvi mokslinių žinių kūrėja

Lietuvos mokslo taryba (LMT) atliko Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mokslinės veiklos ekspertinį vertinimą už 2024 metus. LMT aprėpia visas mokslui svarbias Lietuvos institucijas. Nacionalinė biblioteka mokslo produkcijos vertinimui publikacijas teikia kasmet jau penktus metus iš eilės.

Toks vertinimas padeda matyti bendrą mokslinių tyrimų kontekstą, taip pat leidžia aiškiau suprasti mokslinių publikacijų vertę. Mokslinių tyrimų politika siekiama atverti ir pristatyti šalies visuomeninius, politinius ir kultūros istorijos procesus.

„Mums labai svarbu nuosekliai prisidėti prie Lietuvos dokumentinio paveldo, bibliotekininkystės, bibliografijos ir knygotyros mokslinių tyrimų. Todėl šis Lietuvos mokslo tarybos įvertinimas išties reikšmingas: jis ne tik įrašo biblioteką į bendrą mūsų šalies mokslinių tyrimų žemėlapį, bet ir patvirtina atkaklų, profesionalų ir nuoširdų mūsų mokslininkų darbą, kuris matomas ir vertinamas“, – sako Nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė. 

Paskelbtame vertinime bibliotekai įskaitytos 33 mokslinės publikacijos:

• 31 humanitarinių mokslų srities publikacija, apimanti 15 filologijos, 14 istorijos ir archeologijos bei 2 menotyros darbus. 

• 2 socialinių mokslų srities publikacijos sociologijos, komunikacijos ir informacijos mokslų srityse.

Aktyvus įsitraukimas ir leidybinė veikla

Nacionalinės bibliotekos mokslo tiriamosiose veiklose įvairiai bendradarbiauja per 60 darbuotojų. Bibliotekoje dirba 27 mokslų daktaro laipsnį turintys tyrėjai, mokslinius tyrimus atlieka šie struktūriniai padaliniai: Dokumentinio paveldo tyrimų departamentas, Informacijos išteklių, Informacijos politikos ir analitikos ir Informacijos valdymo departamentai (pastarieji tiesiogiai vykdo analitinį darbą, kurio rezultatai skirti politinių sprendimų priėmėjams, ir vykdo statistinių duomenų analizę).

Mokslininkai ir tyrėjai nuolat įsitraukia į tarptautines ir nacionalines mokslines veiklas, savo tyrimų rezultatus pristato konferencijose, publikacijose, daug dėmesio skiriama mokslininkų ir tyrėjų stažuotėms. Bibliotekos leidiniai veikia kaip efektyvi platforma atvirajai prieigai („Open Access“) ir mokslo sklaidai, leidžianti Lietuvos ir užsienio mokslininkams pasiekti platų skaitytojų ratą.

Prie mokslinės veiklos rezultatų prisideda Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro veikla bei Nacionalinės bibliotekos leidžiami šie recenzuojami mokslo darbų žurnalai „Parlamento studijos“ („Parliamentary Studies“) ir „Aktualu rytoj“ („Relevant Tomorrow“), kuriuose publikuojami Lietuvos ir užsienio mokslininkų tyrimai.

Be to, mokslo populiarinimo straipsniai skelbiami žurnaluose „Tarp knygų“, „Gimtoji kalba“ ir Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje (VLE).

Mokslinių tyrimų tematika ir tyrėjai: svarbiausi rezultatai

Nacionalinės bibliotekos mokslinė produkcija, teigiamai įvertinta LMT ekspertų, apima platų temų spektrą, atspindintį institucijos humanitarinių ir socialinių mokslų kompetenciją. Didžiąją dalį vertintų publikacijų parengė Dokumentinio paveldo tyrimų departamento darbuotojai.

Dokumentinio paveldo tyrimai: Nuo egodokumentikos iki senosios knygos

1. Egodokumentikos ir kultūros asmenybių tyrimai

• Egodokumentikos turinio analizė išryškino vertingus Lietuvos istorijos aspektus. Pavyzdžiui, biblioteka išleido Gabrieliaus Žemkalnio atsiminimų knygą „Lietuviai gestapo kalėjimuose“ (sudarytoja ir komentatorė dr. Dalia Cidzikaitė, įvadinio straipsnio autorė dr. Ilona Strumickienė).

• Departamento darbuotojai (D. Norkūnienė, S. Stankevičiūtė, dr. A. Riaubienė, D. Tarailienė) paskelbė penkis mokslinius straipsnius, nagrinėjančius įvairių Lietuvos kultūros asmenybių egodokumentiką (laiškus, užrašus ir kt.).

2. Senosios knygos ir bibliografijos mokslas

• Senosios knygos tyrimų grupė (R. Dirsytė, dr. M. Kvizikevičiūtė, J. Misiūnienė, V. Stukaitė, dr. V. Vaitkevičiūtė-Verbickienė) Lietuvoje ir užsienyje publikavo aštuonias mokslo publikacijas.

• Pristatyta unikali monografija: išleista dvikalbė (lietuvių ir anglų) knyga „Ex libris Bibliothecae nationalis Lituaniae“, skirta Nacionalinės bibliotekos 105 metų sukakčiai. Knyga pristato XIV–XIX a. vertingiausius dokumentus, įskaitant įtrauktus į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ registrą (autorės ir sudarytojos dr. Milda Kvizikevičiūtė, dr. Viktorija Vaitkevičiūtė-Verbickienė).

• Tarptautinis bendradarbiavimas: išleistas tarptautinis mokslinių straipsnių rinkinys „Theatrum Libri: Book Printing, Reading and Dissemination in Early Modern Europe“ (sudarytojos dr. M. Kvizikevičiūtė ir dr. V. Vaitkevičiūtė-Verbickienė), apimantis 15 tyrėjų iš įvairių Europos šalių universitetų ir bibliotekų.

Diasporos ir valstybingumo tyrimai

• Lietuvių diasporos tyrimai: paskelbti aštuoni moksliniai straipsniai (V. Budreckaitė,dr. D. Cidzikaitė, dr. J. Skirius, dr. I. Strumickienė), daugiausia susiję su JAV lietuvių diaspora, bet apimantys ir Prancūzijos lietuvių diasporos istoriją bei kultūrą.

• Valstybingumo istorija ir modernios valstybės kūrimo procesai: tyrimams, susijusiems su Lietuvos signatarų veikla ir šiuolaikiniu valstybingumo kūrimu, skirti dr. T. Blaszczako, D. Matrosovo, dr. I. Strumickienės, dr. A. Eidinto ir G. Kašėtos straipsniai.

• Judaika ir kiti kultūriniai aspektai: vertinti ir dr. L. Lempertienės bei dr. M. Bumblausko straipsniai, nagrinėjantys judaikos archyvų tyrimus.

Kultūros, komunikacijos ir socialinių mokslų spektras

• Kultūros asmenybės ir knyga: mokslinį lauką papildė dr. K. Šapokos tyrimas apie Lietuvos dailininkų įvaizdžius dokumentiniuose videofilmuose ir A. Plechavičiūtės straipsnis apie Vilniaus žemėlapius lietuviškoje vaikų ir paauglių literatūroje.

• Socialiniai mokslai: LMT ekspertams pateiktos dvi socialinių mokslų publikacijos: dr. R. Misiūno straipsnis apie išeivijos periodiką ir dr. J. Imbrasaitės tyrimas apie demokratijos sampratą piliečių grupėse.

• Bibliografijos pasiekimai: aukšto įvertinimo sulaukė bibliografų kolektyvo (R. Bočenkienė, R. Grušnienė, I. Jezukevičienė, D. Miliukaitė) parengtas darbas „Lietuvos bibliografija. Serija C. Lietuviškų periodinių leidinių publikacijos. 1912, dalis 3, Išeivijos periodikos publikacijos“, priskirtas lituanistikos, istorijos ir archeologijos kryptims.

Tyrimų sklaida: žurnalai ir atviroji prieiga

Daugelis teigiamai įvertintų humanitarinių mokslų publikacijų paskelbtos pačios Nacionalinės bibliotekos leidžiamuose recenzuojamuose periodiniuose mokslo žurnaluose, skatinančiuose atvirąją prieigą ir tarptautinę sklaidą:

• „Aktualu rytoj“ (vyr. red. Vincas Grigas).

• „Parlamento studijos“ (vyr. red. Alfonsas Eidintas).

• „Tarp knygų“ (profesinis ir kultūros temas nagrinėjantis leidinys, vyr. red. Asta Stirbytė).

Šie rezultatai patvirtina Nacionalinės bibliotekos vaidmenį ne tik kaip paveldo saugotojos, bet ir aktyvios mokslinių žinių kūrėjos.

Daugiau informacijos apie vertinimo rezultatus ›