2026 m. vasario 24 d.

Lituanistikos skaitykloje – knygų ekspozicija „Baliui Gajauskui 100 metų“

Minint vieno ryškiausių XX amžiaus Lietuvos rezistencijos simbolių šimtąsias gimimo metines, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerijos teikimu, 2026-uosius paskelbė Balio Gajausko metais. 

Šia proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė B. Gajauskui skirtą knygų ekspoziciją Lituanistikos skaitykloje (III a., 335 kab.). 

Sovietinio režimo priešas ir kovotojas už laisvę 

Balys Gajauskas (1926–2017) – žmogus, tapęs nepalaužiamos kovos už laisvę įsikūnijimu. Politikas, atkaklus kovotojas prieš sovietų okupaciją, Kovo 11-osios Akto signataras ir ilgametis politinis kalinys. Sovietų kalėjimuose ir lageriuose B. Gajauskas praleido net 37 metus – 35 metus kalėjo, dar dvejus praleido tremtyje.  

1945 m., būdamas vos 19-os metų, įsitraukė į Kauno pogrindinę antiokupacinę veiklą, užmezgė ryšius su Tauro partizanų apygardos kovotojais, platino partizanų spaudą. 1948 m. Šiauliuose buvo suimtas ir nuteistas 25 metams laisvės atėmimo. 1949–1956 m. kalėjo Balchašo ir Džezkazgano lageriuose, 1956–1973 m. – Mordovijos lageriuose.  

Net po beveik trijų nelaisvės dešimtmečių B. Gajauskas neatsisakė kovos už tiesą ir laisvę. 1973 m., grįžęs į Lietuvą, sudarė lietuvių politinių kalinių sąrašą, rinko pasipriešinimo dokumentus, išvertė į lietuvių kalbą dalį Aleksandro Solženicyno knygos „Gulago archipelagas“. Dar ne kartą buvo  suimtas ir teisiamas. 1978–1980 m. kalėjo Mordovijos lageriuose. Kalėdamas įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę, siekusią registruoti ir viešinti sovietų okupuotoje Lietuvoje vykdytus žmogaus teisių pažeidimus.  

1980–1987 m. sovietų išsiųstas į Kučino ypatingojo režimo lagerį Permės srityje. Permės lageriuose B. Gajauskas atsidūrė vienoje gretoje su pavojingiausiais ir žymiausiais Sovietų Sąjungos nusikaltėliais, užkietėjusiais recidyvistais – okupuotų Baltijos valstybių žmogaus teisių gynėjais ir disidentais. Tarp jų – lietuviai Viktoras Petkus, Petras Plumpa ir monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Permėje parašyti B. Gajausko publicistiniai straipsniai, perduoti jo žmonai Irenai, per Rusijos ir Ukrainos disidentus pasiekė užsienio spaudą. 

1981 m. Hjustone (JAV) Baliui Gajauskui paskirta tarptautinė Taikos ir laisvės premija. 

Atkurtos nepriklausomybės kūrėjas ir laisvės sergėtojas 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Balys Gajauskas tapo aktyviu valstybės atkūrimo dalyviu. 

1989–1997 m. ėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidento pareigas. 

1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. 

1990–1992 m. dirbo Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatu, pirmininkavo komisijoje, kurios tikslas buvo tirti KGB veiklą Lietuvoje, taip pat ėjo Lietuvos saugumo tarnybos generalinio direktoriaus pareigas.  

1992–1996 m. B. Gajauskas buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, Politinių kalinių ir tremtinių Laisvės frakcijos pirmininkas, aktyviai veikęs tarptautinėse pasipriešinimo organizacijose. 

Šiandien, kai pilietinė atsakomybė, istorinė atmintis ir laisvės vertybės tampa vis aktualesnės, Balio Gajausko gyvenimas ir veikla išlieka stiprus moralinis orientyras. Jo pavyzdys primena, kad laisvė nėra duotybė – ją reikia saugoti, ginti ir puoselėti kasdien.  

* 

Kviečiame susipažinti su šiai išskirtinei asmenybei skirta leidinių ekspozicija! 

Atrasti Baliui Gajauskui skirtą literatūrą taip pat galite Elektroninių paslaugų portale iBiblioteka.lt. 

Dėl teminės leidinių paieškos visada galite kreiptis į informacijos paieškos konsultantus Nacionalinės bibliotekos skaityklose. 

Iliustracijoje panaudota Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus nuotrauka: Dubravlago politinis kalinys Balys Gajauskas. Potma, Mordovijos ASSR, Rusija, 1956 m.