Žurnalo „Tarp knygų“ 2026 m. 2-asis numeris: apie ką jis?

Gyvas žodis. Pristatydamos originalius sumanymus, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Jono Basanavičiaus gimtinės direktorė Rūta Vasiliauskienė ir Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkė Simona Gagilaitė pasakoja, kaip šiuolaikiškai galima minėti iškilių praeities asmenybių – Jono Basanavičiaus ir Motiejaus Valančiaus – gimimo sukaktis.

Įvykis. Sausio 29 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos veiklos istorijoje užims ryškią vietą – tądien bibliotekoje surengtas oficialus Danijos karaliaus Frederiko X ir karalienės Mary priėmimas ir įvyko pirmas visus metus truksiančių Nacionalinės bibliotekos kultūrinių renginių ciklo „Metai su Danija“ renginys. Silvija Stankevičiūtė atskleidžia parodos „Draugą laisvėje pažinsi. Danija ir Lietuva po 1990 m.“ organizavimo, karališkosios poros priėmimo iššūkius ir išmoktas pamokas. 

Tema. Ukrainiečiai jau ketverius metus didvyriškai kaunasi su agresoriumi. 2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus plataus masto Ukrainos puolimą, ginti tėvynės stojo ne tik patirties turintys kariškiai – į ginkluotųjų pajėgų gretas įsitraukė ir daugybė kultūros bei meno žmonių. Vaidenė Grybauskaitė primena apie šimtus kare žuvusių kultūros veikėjų. Kaip karo realybė keičia kūrybą, jos turinį, formas ir pačius kūrėjus? 

Šiandien aktualu. Su biblioterapija susijusių veiklų finansavimas pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos remiamą Skaitymo skatinimo programą tęsiamas ir šiemet. Daiva Janavičienė pristato Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos specialistų rengiamus viešųjų bibliotekų darbuotojams skirtus biblioterapijos užsiėmimus, į kuriuos integruotos įvairios kūrybinės-praktinės veiklos sritys, galinčios pagelbėti puoselėjant skaitytojų emocinę sveikatą. 

Bibliotekų turtai. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma gausi (daugiau kaip du šimtai leidinių ir per pusantro tūkstančio įrašų įvairiose laikmenose) Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) muzikos įrašų kolekcija. Asta Bielinskienė pasakoja apie vieną ypatingą istorinį kompozitoriaus kūrybos įrašą: kokią vietą jis užima lietuvių simfoninėje muzikoje, koks jo likimas ir kuo jis unikalus? 

Nauji leidiniai. Minint Žydų mokslo instituto (YIVO) 100-metį, visus 2025-uosius Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir jos Judaikos tyrimų centras vykdė šiai sukakčiai skirtą programą. Integrali programos dalis buvo dviejų recenzuotų mokslo leidinių leidyba. Lara Lempertienė pristato šiai sukakčiai Nacionalinės bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistą Cecile E. Kuznitz monografiją „YIVO ir moderniosios žydų kultūros kūrimas: mokslas jidiš tautai“ ir antologiją „Gerbiamas Žydų mokslo institute! Vilniaus YIVO instituto korespondencijos antologija (1925–1941)“. 

Žvilgsnis į istoriją. Diana Norkūnienė apžvelgia jau daugiau kaip šimto metų istoriją skaičiuojančios Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos su dokumentinio paveldo saugojimu, tvarkymu ir viešinimu susijusią veiklą. Nacionalinėje bibliotekoje šiandien ją vykdo prieš 25 metus įkurtas Retų knygų ir rankraščių skyrius. O kaip šie darbai vyko dar anksčiau: kokią įtaką darė turimi žmogiškieji ištekliai, fizinės sąlygos, organizacijos struktūra, pagaliau – vyraujanti valstybės ideologija ar santvarka?  

Susitikimai. Laimutė Cibulskienė siūlo prisiminti teisininką, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo veikėją Stasį Žakevičių-Žymantą (1908–1973). Apie šį veikėją, giminystės ryšiais susijusį ir su Mykolu Biržiška, ir su Jonu Jablonskiu, susitikime su skaitytojais pasakojo knygos „Tėvynėje liko širdis“ sudarytoja Jolanta Mažylė. Pasak jos, atėjo laikas atkurti teisingą sovietinių prievartos struktūrų iškreiptą šio teisės mokslininko portretą. 

Žmogus ir laikas. Retas kuris menininkas sugeba taip susikoncentruoti, įsigilinti į vieną formalų egzistencinį leitmotyvą ir jį nuosekliai plėtoti bei gryninti. Taip apie Liną Petrauską (1972–2023), kurio retrospektyvi darbų paroda eksponuojama Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, teigia Kęstutis Šapoka. Pasak menotyrininko, L. Petrauskas anglimi, grafitu atliktuose minimalistiniuose piešiniuose, pasitelkęs liniją, toną ir faktūrą, sugebėjo sukurti itin įtaigų, gilų pasaulį.  

Užsienyje. Skaitmeninės technologijos įžengusios į įvairias kasdienybės sritis. Skaitmenizuojant vis daugiau vartotojams svarbių procesų, pagrindinių skaitmeninių įgūdžių neturintiems asmenims kyla rimtų iššūkių. Kaip bibliotekos ar kiti bendruomenių centrai galėtų prisidėti prie skaitmeninės įtraukties plėtojimo, Nyderlanduose patirties sėmėsi Rasa Railaitė. 

Bendraukime ir socialiniame tinkle „Facebook“: Žurnalas „Tarp knygų“! 

Primename, kad žurnalą galima užsisakyti visuose AB Lietuvos pašto skyriuose. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje galite užsisakyti ir metinę PDF varianto prenumeratą. 

Naujausią (praėjus 5 dienoms po elektroninės versijos paskelbimo) ir kitus spausdintinius žurnalo numerius galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos knygyne (Gedimino pr. 51, Vilnius) arba kreiptis el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.. 

„Tarp knygų“ numerį kviečiame skaityti ir virtualiojoje erdvėje.

Viršelyje 

„Draugystės flotilė“ (aut. Helle Bull Sarning) – žibintinių laivelių instaliacija, sukurta Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje eksponuotai Lietuvos ir Danijos ilgalaikę partnerystę atspindinčiai parodai „Draugą laisvėje pažinsi. Danija ir Lietuva po 1990 m.“ Plačiau – p. 2–4. Kosto Stankevičiaus nuotr.