2026 m. kovo 9 d.

Baltijos šalių nacionalinių bibliotekų vadovai: prioritetas – skaitmeninis saugumas ir kultūros paveldo gynyba

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė inicijavo trijų Baltijos valstybių nacionalinių bibliotekų vadovų susitikimą. Lietuvos, Latvijos ir Estijos bibliotekų direktoriai sutarė dėl strateginės partnerystės stiprinimo, akcentuodami kaimynystės svarbą sprendžiant geopolitinius iššūkius, saugant kultūros paveldą bei regioninio atstovavimo europinėse institucijose būtinybę.

Šis Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje surengtas susitikimas žymi naują bendradarbiavimo etapą – visi trys vadovai dabartines pareigas pradėjo eiti 2023–2024 metais. Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinė direktorė savo vadovaujamoje institucijoje priėmė Latvijos nacionalinės bibliotekos vadovę, pripažintą UNESCO ekspertę Dagniją Baltiną, ir Estijos nacionalinės bibliotekos generalinį direktorių Martiną Öövelį. 

Kaimynystė kaip saugumo garantas 

Pasak A. Žilinskienės, glaudus ryšys su artimiausiais kaimynais šiandien yra ne pasirinkimas, o būtinybė: „Šis susitikimas – natūrali santykių su kaimynais ir artimiausiais kolegomis tąsa. Tai ir galimybė aptarti visoms trims institucijoms aktualiausias temas. Viena jų – šiemet mūsų bibliotekos organizuojamas forumas „LiLaEst“, kuris bus skirtas kultūrinei tapatybei ir jos transformacijoms. Geopolitinė situacija taip pat diktuoja naujas taisykles, prie kurių turime prisitaikyti.“ 

Nuo skaitmenizacijos iki evakuacijos planų 

Darbiniame susitikime nacionalinių bibliotekų vadovai aptarė sritis, kuriose Baltijos šalys galėtų veikti išvien: 

• Krizių valdymas 
  Remiantis neįkainojama Ukrainos bibliotekų patirtimi, aptarti konkretūs kultūros vertybių apsaugos ir galimos evakuacijos planai, siekiant išvengti paveldo sunaikinimo ar jo pagrobimo per ekstremaliąsias situacijas. Kolegoms iš Latvijos ir Estijos pristatyta Lietuvos nacionalinės bibliotekos patirtis ir žinios, įgytos Kultūros ministerijose surengtose funkcinėse pratybose, kuriose tikrintas pasirengimas evakuoti išskirtines kilnojamąsias kultūros vertybes iš Vilniaus mieste esančių atminties institucijų.

• Skaitmeninis suverenumas 
  Diskutuota apie informacinių sistemų integraciją, duomenų sąsajumą ir mažųjų kalbų (lietuvių, latvių, estų) vartojimo stiprinimą skaitmeninėje erdvėje. 

Svečiams buvo pristatyta ir gegužę startuosianti platforma „ekultūra“, kurioje bus galima rasti ne tik daugiau nei 1 mln. kultūros objektų, bet ir per 100 virtualių kultūros istorijų. Platformą kuria Lietuvos nacionalinė biblioteka kartu su daugiau nei dvidešimt partnerių.

• Regioninis balsas Europoje 
  Susitarta dėl vienos pozicijos atstovaujant regiono interesams tokiose tarptautinėse institucijose kaip UNESCO, LIBER, IFLA, CENL, CERL, „Europeana“ ir kt. 

• Tradicijų tęstinumas: „LiLaEst 2026“ 
  Lietuvos nacionalinė biblioteka šiemet perima tarptautinio Baltijos šalių forumo „LiLaEst“ organizavimo estafetę. Ši unikali tradicija, jungianti trijų valstybių nacionalinių bibliotekų specialistus nuo 1968 metų, šių metų birželio 10–12 dienomis persikels į Žemaitiją. Forumas taps platforma diskusijoms ir praktiniams sprendimams, kaip stiprinti bibliotekų vaidmenį visuomenėje. 

Vizija: biblioteka kaip visuomenės atrama 

Visi trys vadovai pabrėžė socialinę bibliotekos funkciją. Latvijos atstovė D. Baltina akcentavo siekį paversti biblioteką vertybine atrama kiekvienam gyventojui. Estijos vadovas M. Öövelis išskyrė bendradarbiavimo su švietimo ir mokslo įstaigomis svarbą, siekiant didinti socialinę įtrauktį, o A. Žilinskienė akcentavo kultūrinio paveldo, kaip istorinės atminties, pilietiškumo pagrindo aktualizavimą, skaitmeninimo reikšmę ir prieinamumą.

Nuotraukų autorius – Vygaudas Juozaitis.