Lituanistikos skaitykloje – nauji leidiniai apie istoriją, paveldą ir kultūrą

Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika = Lithuanian landmarks in Latin America : [albumas-atlasas] / Augustinas Žemaitis, Aistė Žemaitienė ; [žemėlapius maketavo Andrius Balčiūnas]. – Vilnius : Žinių triumfas, 2025. – 112 p.

Lotynų Amerikoje jau daugiau nei šimtmetį gyvuoja lietuvių rajonai, plyti mūsų tautiečių įkurti kaimai ir miestai. Čia stovi didžiulės lietuviškos bažnyčios, iškilę paminklai Lietuvai ir asmenybėms, kurių vardai pačioje tėvynėje šiandien yra beveik pamiršti.

Knygos autoriai Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitienė per dešimtmetį automobiliu, lėktuvu, autobusu bei laivu apkeliavo visas šias vietas. Jie sudarė objektų žemėlapius, užfiksavo išlikusį paveldą ir surinko unikalias vietos bendruomenių istorijas.

Leidinį sudaro keturi skyriai. Trys iš jų skirti Lotynų Amerikos šalims, pasižyminčioms gausiu lietuvių paveldu, – Brazilijai, Argentinai ir Urugvajui, o ketvirtasis – kitoms regiono valstybėms. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiami žemėlapiai su visomis regiono lietuvių kolonijomis ir trumpa lietuvybės istorijos apžvalga. Šiame albume-atlase publikuojama daugiau nei 400 nuotraukų, 12 detalių žemėlapių ir gausybė kruopščiai surinktos informacijos apie lietuvių pėdsakus už Atlanto.

Gyvūnai baltų mitologijoje : monografija. T. 1, Gaidys ir višta / Rimantas Balsys ; [recenzentai Laimutė Anglickienė, Nijolė Laurinkienė]. – Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2025. – 222 p.

Knygoje atskleidžiama sakralinę reikšmę senojoje baltų pasaulėjautoje turėjusių naminių paukščių – gaidžio ir vištos – mitinė charakteristika. Joje analizuojami šių paukščių ryšiai su senaisiais baltų dievais, mirusiais protėviais ir įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Taip pat nagrinėjama, kam, kokiais tikslais ir būdais jie buvo aukojami, aptariami patys aukojimo ritualai bei jų atspindžiai XVII–XX a. pirmosios pusės lietuvių ir kaimyninių tautų šeimos, darbo bei kalendorinių švenčių papročiuose.

Monografijoje tiriami ir tautosakoje, tikėjimuose, liaudies medicinoje bei tautodailėje išlikę aukojimo ritualų elementai. Aptariama, kiek ir kokių šių papročių refleksijų dar galima pastebėti XX a. pabaigos–XXI a. pradžios kultūroje: heraldikoje, meno kūriniuose, papuošaluose ar buities atributikoje.

Leidinį sudaro pratarmė, įvadas ir aštuoni skyriai, aprėpiantys temą nuo seniausių paminėjimų rašytiniuose šaltiniuose iki šių simbolių raiškos šiandienos kultūriniame kontekste. Knygos pabaigoje pateikiamas literatūros sąrašas ir santrauka anglų kalba.

JAV lietuvių tautininkų veikla 1940–1949 metais: nuo susiskaldymo iki vienybės / Juozas Skirius : Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutas, 2025. – 438 p.

Monografijoje nagrinėjama JAV lietuvių tautininkų veikla 1940–1949 metais. Lietuvos politinė situacija ir prezidento Antano Smetonos atvykimas į JAV paskatino iki tol labiausiai susiskaldžiusią išeivijos srovę telktis ir vykdyti savarankišką veiklą – dirbti Lietuvos laisvinimo darbą bei remti lietuvių pabėgėlius Europoje. Knygoje analizuojamos išeivijos skaidymosi ir vienijimosi priežastys, aptariamas sudėtingas tautininkų kelias telkiant jėgas bei jų organizacijų veikla Antrojo pasaulinio karo metais. Šių organizacijų ir jų vadovų pastangos vertinamos kaip reikšmingas indėlis į bendrą patriotinės lietuvių išeivijos politinės veiklos istoriją.

Leidinys primena Lietuvos visuomenei apie nedidelę, tačiau labai veiklią ir patriotiškai nusiteikusią JAV lietuvių tautininkų ideologinę srovę, kuri ilgainiui buvo primiršta.

Knygą papildo gausūs archyviniai šaltiniai ir iliustracijos: publikuojamos nuotraukos, plakatų bei dokumentų faksimilės, organizacijų atributika. Leidinio pabaigoje pateikiamas santrumpų žodynas, šaltinių ir literatūros sąrašas bei asmenvardžių rodyklė.

Pamiršti javai : istorijos ir skoniai / Rimvydas Laužikas, Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė ; Vilniaus universitetas. – Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2026. – 268 p.

Knygos tikslas – pristatyti istorinius bei etnografinius receptus su pamirštais ar retai vartojamais grūdiniais augalais, parodyti jų svarbą praeityje ir padėti iš naujo atrasti šias unikalias kultūras šiuolaikinėje virtuvėje. Leidinyje primenami Lietuvoje ir kaimyniniuose regionuose anksčiau paplitę, tačiau šiandien primiršti javai bei laukiniai grūdiniai augalai: soros, judros, monažolės, dirsės, lęšiai, kanapės, šėrytės ir avinžirniai.

Dauguma knygoje pateikiamų receptų skaičiuoja ne vieną šimtmetį. Autoriai aiškina senovinius matavimo vienetus (pvz., margus), siūlo išmėginti įvairius patiekalus (tarp jų – ir antikinę „Tisaną“) bei aprašo, ką galima pasigaminti iš kanapių ar kitų augalų. Iliustruotuose puslapiuose aptariami javų paruošimo būdai – nuo Antikos autorių tekstų iki XVII–XX a. Lietuvoje publikuotų kulinarijos knygų bei etnografinės medžiagos. Dalis aprašytų patiekalų išliko populiarūs iki šių dienų.

Knygos turinys pagrįstas istoriniais metraščiais, archeologiniais tyrimais ir senaisiais šaltiniais. Leidinio gale pateikiamas naudotos literatūros sąrašas, leisiantis skaitytojams giliau pasidomėti autentiškais receptais bei jų istoriniu kontekstu.

Užriestagalvis girion lakia / [sudarė ir redagavo Daiva Kardelytė-Grinevičienė, Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, Agnė Galatiltienė, Sigutė Mudinienė, Nijolė Keraitienė] ; [recenzavo Aušra Zabielienė, Kristina Blockytė-Naujokė]. – Utena : Utenos Indra, 2025. – 159 p.

„Užriestagalvis girion lakia“ – tai Ignalinos krašto muziejaus išleista knyga, įamžinanti neįkainojamą Dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės palikimą. Tai jau antrasis šiai iškiliai asmenybei skirtas leidinys – pirmasis, pavadinimu „Žalioj girioj paukštės giema“, pasirodė 2023 metais. Ši knyga yra gražus muziejaus ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) bendradarbiavimo rezultatas.

Leidinyje publikuojamos K. Skrebutėnienės pasakotos pasakos, sakmės, pasakojimai, tikėjimai, laiškai ir kita sakytinė tautosaka, kurią 1934–1937 m. užrašė Juozas Aidulis. Skaitytojai čia taip pat ras etnologės Gražinos Kadžytės, Nijolės Keraitienės, Sigutės Mudinienės, Davido Pivoruno ir Agnės Galatiltienės tekstus.

Dainų karalienė savo pasakojimuose ir raudose dažnai liūdėjo dėl į Ameriką išvykusio ir žinios apie save nepalikusio sūnaus. Dar 1934 m. ekspedicijos metu J. Aidulis užrašė K. Skrebutėnienės padiktuotą laišką sūnui Petrui. Istorija netikėtą tęsinį įgijo 2024 m., kai ansamblio „Čiulbutė“ narė susipažino su JAV gyvenančiu Davidu Pivorunu – Tverečiaus krašto, iš jo kilusių emigrantų ir pačios Skrebutėnų giminės tyrinėtoju. Ši pažintis padėjo atskleisti Petro likimą, todėl knygą prasmingai papildo amerikiečių tyrėjo parengtas straipsnis apie Dainų karalienės sūnų bei jo gyvenimą emigracijoje.