2026 m. rugsėjo 14 d.

„Nordic Libraries Together 2026“: ką parsivežame iš Oslo?

Rugsėjo 9–11 d. vyko kasmetinė tarptautinė konferencija „Nordic Libraries Together 2026“, subūrusi Šiaurės ir Baltijos šalių bibliotekų profesionalus Oslo centrinėje bibliotekoje „Deichman Bjørvika“, kuriai Tarptautinė bibliotekų asociacijų ir institucijų federacija (IFLA) 2021 metais skyrė prestižinį „Metų viešosios bibliotekos“ (angl. Public Library of the Year) apdovanojimą ir oficialiai pripažino geriausia nauja viešąja biblioteka pasaulyje. Šio renginio tikslas – drauge ieškoti atsakymo į pamatinį klausimą: kaip bibliotekoms išlikti atsparioms ir reikalingoms neramiame šiandienos pasaulyje? Šiame profesionalų renginyje dalyvavo ir Lietuvos bibliotekų specialistai, šalies nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai atstovavo Paslaugų departamento direktorė Renata Lygienė ir Informacinio aprūpinimo skyriaus vyriausioji bibliografė Vaida Sikorskaitė.

Konferencijos diskusijų centre atsidūrė nauja realybė, kurioje informacijos srautai tampa sunkiai valdomi, o dirbtinis intelektas iš esmės keičia informacijos paieškos ir turinio vartojimo principus. Visuomenei skylant į uždarus informacinius burbulus, skaitymo, kaip būdo suvokti pasaulį, reikšmė pastebimai menksta.

Tokiame kontekste visiškai naujai suskambo viena konferencijos įžvalgų – biblioteka privalo išlikti vieta, kurioje saugu ko nors nežinoti. Ji turi dar stipriau įsitvirtinti kaip erdvė, leidžianti žmogui sustoti, ieškoti patikimų atsakymų, tikrinti faktus ir kvestionuoti tai, kas viešumoje pateikiama kaip savaime suprantama tiesa.

Visuomenės informacinis raštingumas ir kritinis mąstymas yra neatsiejami nuo skaitymo kultūros, kuriai renginyje skirtas ypatingas dėmesys. Skaitymas ir jo skatinimas analizuotas ne (tik) kaip laisvalaikio forma, bet ir kaip bazinis gebėjimas suprasti sudėtingus pasaulio procesus, atpažinti manipuliacijas bei aktyviai dalyvauti pilietiniame gyvenime. Kaip taikliai pastebėjo vienas iš pranešėjų: „Suteikite vaikams žodžius, kad jie galėtų tapti piliečiais“ (angl. Give children the words to become citizens).

Ši pamatinių gebėjimų ugdymo ir pilietiškumo skatinimo pareiga ragina permąstyti ir pačių bibliotekų transformaciją. Dalyviai sutarė, kad ne kiekviena inovacija reiškia tikrąjį progresą. Nauja paslauga ar technologinis sprendimas turi prasmę tik tada, kai sukuria realią vertę lankytojams. Todėl diegdamos naujoves bibliotekos privalo nuolat kelti klausimą: kaip ši veikla padės vartotojui informaciją gauti greičiau, paprasčiau ir naudingiau?

Svarbiausia iš Oslo išsinešta žinutė primena apie bibliotekos identiteto išsaugojimą. Modernėdama ir prisitaikydama prie kintančių visuomenės lūkesčių, biblioteka neturėtų nubraukti to, kas sudaro jos šerdį. Knyga, skaitymas, patikimi šaltiniai, bendrystė ir pagalba žmogui savarankiškai orientuotis informacijos jūroje turi išlikti nekintama tapatybės dalimi.

Sustiprintas profesionalų ryšys ir gautos įžvalgos rodo, kad iš Oslo parsivežame ne idėjų ar naujų veiklų sąrašą. Parsivežame kur kas vertingesnį rezultatą – gilesnius klausimus apie tai, ką savo darbe privalome išlaikyti, ką – keisti, ir kaip užtikrinti, kad bet kokį pokytį pirmiausia pajustų į biblioteką ateinantis žmogus.

Tai turbūt ir yra svarbiausia konferencijos įžvalga: ateities biblioteka nebūtinai turi daryti daugiau. Ji turi geriau suprasti, kas iš tiesų yra svarbu į ją ateinančiam žmogui – tai knyga, patikimi šaltiniai, bendrystė ir saugumas.