2026 m. spalio 6 d.

Saugoti negalima keisti: kur dėsime kablelį paveldo statinių išlikimo klausimu?

Nekilnojamojo turto paveldas yra nesibaigiantis vertybių sąrašas, o šiems saugomiems objektams reikalingas nuolatinis virsmas. Keičiasi ne tik miestai ir pastatų funkcijos, bet ir mūsų supratimas apie tai, ką laikome vertinga ir ką norime išsaugoti. Todėl klausimas „ką saugome?“ neišvengiamai kelia kitą: kokį santykį su praeitimi norime kurti šiandien ir ar pakanka tik saugoti?

„Nacionalinės reikšmės paveldo statinių ateitis yra kolektyvinis interesas. Tik suinteresuotų ekspertų komandos gali užtikrinti tikslingą apsaugą ir pastatų įveiklinimą. Nacionalinė biblioteka pradėjo telkti šią bendruomenę, kad ekspertų dialogas padėtų priimti pagrįstus sprendimus ir bendrą veiksmų planą Palangos vasaros skaityklai išsaugoti“, – kalbėjo Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė.

Šie paveldo ateities klausimai rugsėjį nagrinėti dviejuose Lietuvos nacionalinės bibliotekos renginiuose.

Nacionalinei bibliotekai priklausančioje Palangos vasaros skaitykloje įvykęs tarptautinis architektūros simpoziumas „Modernistinė medinė architektūra ateičiai. Palanga“ subūrė architektūros, paveldosaugos, kraštovaizdžio architektūros, medinės statybos ir kultūros paveldo specialistus iš Lietuvos, Danijos ir Latvijos. Susitikimu siekta telkti įvairių sričių žinias ir ieškoti sprendimų, kaip atnaujinti vieno pirmųjų Lietuvoje ir vienintelio pajūryje išlikusio medinio modernizmo pastatą – vasaros skaityklos paviljoną – neprarandant autentiškos architektūrinės raiškos, 60-ies metų atminties ir išlaikant gyvą, visuomenei atvirą kultūros erdvę.

Kitoje diskusijoje „Paveldas 2.0. Tarp atminties ir ateities“, vykusioje Nacionalinėje bibliotekoje, architektūros, kultūros politikos, paveldosaugos ir savivaldos ekspertai gilinosi į žmogaus santykį su paveldu.

Autentiškumo prasmės permąstymas

Paveldas nėra vien tai, ką apsaugome nuo pokyčių. Autentiškumas gali slypėti ne tik originalioje medžiagoje, bet ir tradicijos, funkcijos, žinojimo ar praktikos tęstinume.

Palangos simpoziume svarstyta, kuriuos į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktos skaityklos elementus būtų tikslinga atkurti, o kuriuos – įprasminti kitomis formomis. Pasak simpoziumo partnerio, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto docento Liutauro Nekrošiaus, nepaisant to, kad Palangos vasaros skaitykla kasmet ilgina sezoną, sezoniškumas išlieka jos tapatybės dalis. Anot architekto, tikslinga atkurti tuos sprendimus, kurie sugrąžintų paviljonui sklendžiančio, perregimo, erdvaus pastato įvaizdį – pirminę skaityklos architekto Albino Čepio idėją.

Kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė pritarė minčiai, kad nebūtina, o neretai ir neįmanoma visko atkurti. Pasak ekspertės, skaityklos viduryje augusį medį būtų galima įprasminti išlikusio kamieno ekspozicija, ne tik primenančia lankytojams natūralius gamtos virsmus, bet ir pasakojančia ilgametę pastato istoriją.

Paveldas reikšmingas tiek, kiek yra naudojamas

Simpoziume ekspertai sutarė, kad paveldo pastatas yra vertingas tik tada, kai išlieka bendruomenės gyvenimo dalimi. Danijos architekto, statybų konstruktoriaus ir „Lendager“ projektų vadovo Magnuso Sølvhøjo Kühno nuomone, kartais paveldo pastatai išsaugomi be jokios funkcijos ar pritaikymo. Tačiau kur kas tikslingiau statiniui suteikti naują paskirtį, nei palikti tuščią „kiautą“ ar paversti jį statišku eksponatu.

Palangos vasaros skaitykla – puikus nuolatinio virsmo pavyzdys: pirminė jos paskirtis ir veiklų aktualumas išsaugotos jau šešis dešimtmečius, nuo pat skaityklos atidarymo.

Svarbu įtraukti visuomenę

Palangos simpoziume dalyvavusios danų architektės, tyrėjos ir docentės Sidsel Sander teigimu, dirbant su paveldu itin svarbu ieškoti jo įveiklinimo būdų. Priimti sprendimai turėtų padėti istorinį pastatą įtraukti į bendruomenės gyvenimą ir kurti vertę visuomenei. Pasak ekspertės, ne mažiau svarbu sudaryti sąlygas pačiai bendruomenei prisidėti prie pastato įprasminimo bei megzti gyvą ryšį su vieta.

Visuomenė taip pat gali prisidėti sprendžiant, ką laikome vertybe ir ką norime perduoti ateičiai. Kiekvienas žmogus gali pasiūlyti įtraukti galbūt vertingą objektą į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių.

Vien savininko pastangų nepakanka

Reikšmingiems šalies statiniams išsaugoti ne visada pakanka Kultūros paveldo objekto statuso ar valdytojo pastangų. Tarptautinio simpoziumo dalyviai sutarė, kad Palangos vasaros skaityklos paviljono atvejis reikšmingas ne tik Palangai, bet ir visos šalies bei regiono mastu.

Simpoziumo moderatorius, medinės statytos ekspertas Paulius Milčius, pabrėžė, kad prieš priimant sprendimus būtinas suinteresuotų šalių įvardijimas. Pasak P. Milčiaus, tokie paveldo apsaugos projektai turėtų tapti ne tik asmenine tyrėjų, architektų, inžinierių ir kitų ekspertų atsakomybe, bet ir valstybės institucijas, privatų sektorių ir tarptautinius partnerius vienijančiu interesu.