2026 m. spalio 16 d.

Tikros šių laikų istorijos apie drąsą

Pastaruosius dešimtmečius žmogaus teisės, užtikrinančios orų ir saugų gyvenimą, sparčiai žengė į priekį. Tačiau kiek žingsnių dar laukia, kol mūsų prigimtinės laisvės taps nenuginčijamu visuomenės pamatu? Nuo laisvės drąsiai žvelgti į veidrodį, o ne susigūžti nugirdus patyčias dėl išvaizdos, iki teisės gyventi taikiai, o ne drebėti iš siaubo aidint šūviams.

Teminėje lentynoje Laisvalaikio skaitinių erdvėje III a. rasite gausybę tikrų istorijų, kurios įkvėps atrasti savyje slypinčią drąsą ir teisingumo jausmą. „Man taip pakyrėjo drovėtis tikrosios savęs. Pavargau tiek metų dėtis šventuole ir priekaištauti sau dėl tikėjimo stokos. Trokštu laisvės – ne vien fizinės, visokios. Trokštu pripažinti, kas iš tiesų esu, parodyti pasauliui tikrąjį veidą“, – atvirai rašo Deborah Feldman kūrinyje „Neortodoksiška: kaip skandalingai išsižadėjau savo chasidiškų šaknų“.

Kylie Moore-Gilbert savo istoriją apie 804 dienas, praleistas Irano kalėjime, pavadino „Dangumi be grotų“: „Jaučiu krūtinėje kylant paniką, delnais užsidengiu ausis. Sutelkiu dėmesį į užrašą ant sienos, stengiuosi perskaityti arabiškus rašmenis, ieškau man suprantamų žodžių. Gal tas, kuris juos užrašė, sėdėjo ant tos pačios kėdės, ant kurios dabar sėdžiu aš, žiūrėjo į tas pačias šaltas, purvinas plyteles ir jautėsi išsigandęs ir sumišęs ne mažiau už mane.“ Tačiau laisvės troškimas ją išmokė gintis – ne tik skelbti bado streikus, bet ir perduoti informaciją žiniasklaidai ir bandyti pabėgti.

Edwardas Snowdenas „Įraše visiems laikams“ pasakoja apie skandalingą sprendimą paviešinti slaptus dokumentus. „Aš pats prisiekiau ištikimai tarnauti ne agentūrai, net ne vyriausybei, bet visuomenei, remti ir ginti Konstituciją, kurios pilietinių teisių ir laisvių principai dabar akiplėšiškai pažeidinėjami. Dabar ne tik prisidėjau prie pažeidinėtojų, bet ir pats aktyviai tą dariau. Visas tas daugybės metų darbas – kam dirbau? Kaip suderinti slaptumo sutartį, kurią sudariau su įdarbinusiomis organizacijomis, su priesaika šalies Konstitucijai? Kam aš pavaldesnis? Kurią akimirką moraliai privalau pažeisti įstatymą?“ – svarsto buvęs JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojas.

Kiek daug kainuoja laisvė ir kiek drąsos reikia, kad būtų garsiai pasakyta tiesa? Kviečiame skaityti istorijas apie tuos, kurie sunkiausiu metu neprarado jėgų kovoti už savo tiesą. Knygų sąrašą rasite paspaudę šią nuorodą.