2026 m. spalio 22 d.
Tradicinei žurnalistikai šiandien tenka vis sudėtingesnė užduotis – padėti visuomenei orientuotis informacijos gausoje ir atskirti patikimus faktus nuo klaidinančio ar manipuliatyvaus turinio. Dezinformacijos plitimas, algoritmų įtaka informacijos srautams, mažėjantis pasitikėjimas žiniasklaida ir sparčiai augantis vizualinio turinio kiekis keičia ne tik tai, kaip gauname naujienas, bet ir tai, kaip vertiname jų patikimumą bei sprendžiame, kuo galima pasitikėti. Šie pokyčiai kelia svarbių klausimų: kaip keičiasi žurnalistikos vaidmuo informacinėje visuomenėje? Kaip atpažinti patikimą informaciją, kai ją vis dažniau lydi manipuliatyvus ar klaidinantis turinys? Ir kaip išsaugoti pasitikėjimą žiniasklaida, kai tiesos paieška tampa vis sudėtingesnė?
Atsakymų į šiuos klausimus kviečiame ieškoti naujausiuose atvirosios prieigos moksliniuose elektroniniuose leidiniuose, kuriuos galima skaityti Nacionalinės bibliotekos skaityklose arba prisijungus nuotoliniu būdu. Toliau plačiau pristatome keletą naujų šios tematikos elektroninių leidinių.
Journalism, Disinformation and Europe’s Response / Edited by Hans-Jörg Trenz, Jacopo Custodi, Martin Moland. – Abingdon ; New York : Routledge, 2026. – 1 e. knyga (166 p.).
Šioje kolektyvinėje monografijoje nagrinėjama žurnalistikos, demokratijos ir dezinformacijos sąveika šiuolaikinėje Europoje. Remdamiesi empiriniais žurnalistų ir žiniasklaidos reguliavimo institucijų veiklos tyrimais, autoriai analizuoja, kaip keičiasi Europos Sąjungos požiūris į dezinformaciją ir žiniasklaidos pliuralizmą bei kaip formuojamos reguliavimo priemonės šiems iššūkiams spręsti. Taip pat aptariama, kaip šiuos pokyčius supranta ir vertina juose tiesiogiai dalyvaujantys asmenys, atskleidžiami jų požiūriai ir profesinė patirtis.
Monografijoje lyginamos septynių šalių – Ispanijos, Italijos, Norvegijos, Islandijos, Kroatijos, Lenkijos ir Bulgarijos – patirtys. Nagrinėjama, kaip skirtingomis politinėmis, institucinėmis ir reguliavimo sąlygomis dirbantys žiniasklaidos atstovai suvokia ir vertina posttiesos politiką ir kaip į ją reaguoja. Taip pat keliamas klausimas, ar Europoje formuojasi bendra normatyvinė erdvė, grindžiama žurnalistikos principais, žiniasklaidos laisve ir demokratinėmis vertybėmis.
Leidinys bus aktualus Europos studijų, medijų ir žurnalistikos, politinės komunikacijos bei kultūros sociologijos studentams, mokslininkams ir šių sričių praktikams.
Journalism in Transition Role Performance in a Changing Media Landscape / Edited by Claudia Mellado, Daniel C. Hallin. – Abingdon ; New York : Routledge, 2026. – 1 e. knyga (330 p.).
Kolektyviniame straipsnių rinkinyje pristatomi naujausi žurnalistikos praktikos ir jos kaitos sparčiai besikeičiančioje medijų aplinkoje tyrimai. Remiantis įvairių pasaulio šalių atvejų analize, nagrinėjama, kaip žurnalistai derina profesinius idealus su kasdienio darbo realijomis ir sprendžia iššūkius, kylančius dėl politinio spaudimo, technologinių pokyčių, auditorijos lūkesčių ir kintančių santykių su informacijos šaltiniais.
Knygoje atskleidžiama ne tik tai, kaip keičiasi žurnalistika, bet ir kokią reikšmę šie pokyčiai turi demokratijai ir viešajam gyvenimui.
Leidinyje pristatomi empiriniai ir teoriniai tyrimai, atskleidžiantys, kaip žurnalistų profesiniai vaidmenys reiškiasi skirtingose žiniasklaidos sistemose ir kultūriniuose kontekstuose. Lyginamoji analizė leidžia geriau suprasti, kaip žurnalistai suvokia savo profesinius vaidmenis ir juos įgyvendina skirtingomis sąlygomis. Aptariamos įvairios šiuolaikinės žurnalistikos praktikos – nuo žurnalistinio įvaizdžio kūrimo socialiniuose tinkluose ir naujienų satyros iki tiriamosios žurnalistikos, faktų tikrinimo bei dirbtinio intelekto temų nušvietimo.
Knyga suteikia vertingų įžvalgų studentams, mokslininkams ir visiems, besidomintiems žurnalistikos vaidmeniu visuomenėje, jos poveikiu viešajam gyvenimui ir veiksniais, lemiančiais žurnalistikos kaitą.
Mainstream News Media Trust: Antecedents, Consequences, and Remedies / Edited by Nayla Fawzi, Jesper Strömbäck, Yariv Tsfati. – Abingdon ; New York : Routledge, 2026. – 1 e. knyga (234 p.).
Leidinyje, remiantis šios srities iškiliausių mokslininkų tyrimais, kritiškai nagrinėjamas visuomenės pasitikėjimas pagrindinėmis naujienų žiniasklaidos priemonėmis, jį formuojantys socialiniai ir politiniai veiksniai bei pasekmės.
Knygos skyriuose pristatomi kokybinių ir kiekybinių tyrimų rezultatai, apibendrinamos dabartinės žinios apie pasitikėjimą naujienų žiniasklaida ir išskiriamos tolesnių tyrimų kryptys, padėsiančios geriau suprasti šį reiškinį. Aptariamos įvairios temos: pasitikėjimo naujienų žiniasklaida tendencijos, šį reiškinį lemiantys ir keičiantys veiksniai, visuomenei reikalingas pasitikėjimo žiniasklaida lygis, naujienų tikslumo ir pasitikėjimo sąsajos, institucinio pasitikėjimo ir melagingų istorijų poveikis viešajai nuomonei. Be to, aptariamos žiniasklaidos priemonių taikomos strategijos, kuriomis siekiama stiprinti auditorijos pasitikėjimą ir skatinti jos įsitraukimą.
Tarptautinė lyginamoji perspektyva leidžia visapusiškai įvertinti dabartinę šios srities tyrimų būklę ir geriau suprasti pasitikėjimo naujienų žiniasklaida ypatumus skirtinguose kontekstuose. Knyga bus vertingas šaltinis žurnalistikos, skaitmeninių medijų ir su ja susijusių sričių studentams, mokslininkams bei praktikams.
Living with Misinformation: A Media Literacy Approach / Tanya Notley, Michael Dezuanni, Sora Park, T. J. Thomson, Aimee Hourigan. – Abingdon ; New York : Routledge, 2026. – 1 e. knyga (114 p.).
Šiame leidinyje autoriai nagrinėja, kaip medijų ir informacinis raštingumas padeda žmonėms suprasti, atpažinti ir tinkamai reaguoti į internete plintančią klaidinančią informaciją.
Remiantis trejus metus Australijoje trukusio tyrimo, kuriame analizuota daugiau kaip 4 400 suaugusiųjų kasdienė patirtis ir gebėjimai naudotis medijomis, rezultatais, išsamiai aptariama, kaip žmonės susiduria su įvairių temų klaidinančia informacija, kaip ją supranta ir vertina.
Knygoje pabrėžiama, kad svarbu išmokti gyventi aplinkoje, kurioje nuolat plinta klaidinanti informacija, todėl ypač reikšmingi tampa gebėjimai, žinios ir kritinis mąstymas, padedantys atsakingai vertinti informaciją ir priimti pagrįstus sprendimus.
Taip pat aptariami nauji iššūkiai, susiję su generatyviniu dirbtiniu intelektu, bei ilgalaikės informacijos patikimumo problemos. Greta šių reiškinių analizės pateikiamos bendrojo pobūdžio praktinės ugdymo strategijos, padedančios stiprinti medijų ir informacinį raštingumą.
Leidinys bus vertingas mokslininkams ir studentams, studijuojantiems medijas, komunikaciją ir edukologiją, taip pat pedagogams, bibliotekininkams, žurnalistams, tėvams bei bendruomenių darbuotojams, siekiantiems ugdyti įvairių visuomenės grupių medijų ir informacinį raštingumą.