Telefonas Klaustukas Sitemap
2016 m. spalio 7 d.

Diskusijoje „Populizmas: kaip jį atpažinti?“ aptartos rinkimams svarbios temos

Skaičiuojant valandas iki paskutinių Seimo rinkimų debatų, politikai kartojasi skambius šūkius. „Netikėkite greitais sprendimais, „vadizmu“, apokalipse ir katastrofomis“, – pataria žurnalistas Aurimas Perednis, tačiau populizmą vertina kaip normalų šių dienų reiškinį. Politologė Ainė Ramonaitė sako, kad populizmas – demokratijos krizės pasekmė. Jei politikai atgautų visuomenės pasitikėjimą ir autoritetą, jo būtų galima išvengti.

Anot mokslininkės, Lietuvoje populizmo sąvoka visuomenės lūpose skamba kalbant apie politikos stilių, šia etikete manipuliuojama ir kai kuriems politikams ji prikabinama nepelnytai. Pagal akademinę literatūrą ir Vakarų šalių praktiką, populizmas žymi skirtį tarp elito ir „paprastų žmonių“.

„Populistai kalba paprastų žmonių vardu, sako, mes jus suprantame ir galime kalbėti apie tuos dalykus, kurie jums iš tikrųjų rūpi. Yra temos, nusistovėjusios tarp elito, kuriomis kalbėti galima, kuriomis ne, o populistai dažniausiai ateina su tokia retorika, kuri būna pakankamai įžūli, paneigianti nusistovėjusius standartus“, – skirtumus Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje trečiadienį vykusioje diskusijoje vardija A. Ramonaitė.

Populizmą išnaudoja visi

„Tarp vakarietiškos ir lietuviškos populizmo sampratos vieną dalyką matyčiau bendrą – populizmas yra tiesmukas pataikavimas, sakymas, to, ką žmonės nori girdėti“, – priduria politologė.

A. Perednio nuomone, populizmo plitimas, kai informacijos gylis ir kiekis auga, yra demokratijos išdava ir natūrali tendencija, prie kurios politikai privalo prisitaikyti.

„Politikai nėra mokslininkai, nėra medikai, jie ne tam, kad tiksliai įvardintų faktą ir 25 skirtingas jo priežastis. Politikai kuria emociją“, – teigia žurnalistas.

Viešųjų ryšių ekspertas Arūnas Pemkus populistus vertina kaip gerus oratorius, tačiau abejoja jų galimybe tapti lyderiais.

„Populizmu, kaip priemone, naudojasi visi. Tačiau perlenkus lazdą tai tampa rizika ir visuomenei, ir demokratijai, ir moralei“, – apie pavojus kalba viešųjų ryšių specialistas.

„Blogoji populizmo pusė – jame slypi rinkėjų apgaulė“, – sako A.Ramonaitė ir dėl galimo melo, A. Pemkaus, nuomone piliečiai privalo daugiau įsitraukti į politiką, labiau domėtis ir klausti, nors ir neturi tam laiko.

„Jeigu visuomenė gyvena tokiu tempu, kaip ji gali spėti viską padaryti, kaip sureguliuoti informaciją, kuri patenka į visuomenės lauką“, – svarsto A. Pemkus.

Populizmą lemia nepasitikėjimas institutais

Tačiau ne tik greitas gyvenimo tempas kliudo įsigilinti. Anot A. Ramonaitės, populizmo iškilimas Vakaruose žymi demokratijos krizę, kai išsikvėpė tradicinių partijų ideologijos, politikai atitrūko nuo visuomenės, o pati politika tapo nuobodžia rutina.

„Žmonių aktyvumas, domėjimasis politika, dalyvavimas partijose, pasitikėjimas institucijomis ir politikais menksta. [...] Lietuvoje mes esame nepasitikėjimo pionieriai“, – teigia politologė.

Negana to, A.Perednio teigimu, neturime institucijų tinklo, kuris tinkamai atliktų savo funkcijas. „Lietuvoje populistai gali padaryti labai daug blogo, nes mes neturime sveikų institutų, neangažuotos ir kiek įmanoma neutralios žiniasklaidos“, – sako žurnalistas.

Dėl visų išvardintų priežasčių visuomenė rinkimus vertina apatiškai ir ilgai apie savo balsą nemąsto.

„Vis daugiau žmonių apsisprendžia paskutiniu momentu. Kairės ir dešinės skirtumai gana išsiplovę – nebėra anksčiau buvusios aiškios skirties kaip tarp „brazauskininkų“ ir „landsbergininkų“, – teigia A. Ramonaitė. Tačiau nepaisant išblukusios ideologinės skirties, naujoms politinėms jėgoms konkuruoti su tradicinėmis partijomis darosi vis sunkiau.

Partijų finansavimo ir rinkimės agitacijos suvaržymai sumažina galimybes naujiems žaidėjams ateiti į rinką. Anksčiau per kiekvienus rinkimus įsiverždavo partija, kuri turėdavo šansą kalbėti apie tuos, kurie buvo, kurie yra supuvęs elitas. „Partijų finansavimo ir rinkimės agitacijos suvaržymai sumažina galimybes naujiems žaidėjams ateiti į rinką. Anksčiau per kiekvienus rinkimus įsiverždavo partija, kuri turėdavo šansą kalbėti apie tuos, kurie buvo, kurie yra supuvęs elitas“, – teigia A. Ramonaitė.

Dabar, politologės nuomone, situacija stabilesnė, bet ji gali tapti ydinga, jei senosios partijos praras baimės jausmą, kad kažkas jas gali išstumti.

Reikalaukite atskaitingumo

A. Perednio nuomone, politika šiuo metu ne stabili, o stagnuojanti, regionuose trūksta naujų lyderių.

„Stagnacija dabar per didelė. Konkurencijos beveik nelieka. Šaliai tai negerai. Įsivaizduoju, kad partijos turėtų tolti nuo ideologinio atstovavimo, turėtų daugėti aktyvių mamų, senjorų, turtingojo sluoksnio atstovavimo“, – apie visuomenės fragmentaciją ir tiesioginę demokratiją kalba žurnalis

Kalbėdamas apie šiuos Seimo rinkimus A.Perednis siūlo netikėti greitomis permainomis.

„Aš netikiu asmenybės kultu, netikiu, kad ateis vadas ir išspręs problemą per 3 valandas, – sako žurnalistas. – Netikėkite greitais sprendimais, vadizmu, apokalipse ir katastrofomis“.

A. Ramonaitės teigimu, šiandien veikiančios partijos pataikauja rinkėjams ir neatlieka šviečiamosios funkcijos. Seimo narių skaičiaus mažinimą politologė laiko, populistiniu siūlymu: „Visų pirma tai – absurdiška idėja ir jos niekas neįgyvendins. Patys politikai Seimo nesumažins. Tai totalinis pataikavimas rinkėjams“.

Net ir po Seimo rinkimų A. Pemkus siūlo prižiūrėti naujus parlamentarus ir priversti juos atsiskaityti: „Kai Seimo narys pateks į Seimą, siūlau palaikyti su juo kontaktą ir prižiūrėti, kad pažadų laikytųsi“.

Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje Vilniuje vykusią diskusiją organizavo profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ ir advokatų kontora „Triniti“.

Straipsnis iš naujienų portalo 15min.lt


Diskusijos transliacijos įrašas ›

Renginio nuotraukos ›