2026 m. lapkričio 11 d.

Atraskime Lietuvą lenkiškuose leidiniuose: naujienos Lituanistikos skaityklos fonde

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Lituanistikos skaityklos atvirasis fondas pasipildė naujais leidiniais lenkų kalba. Juose pristatoma Vilnijos gyvenviečių, parapijų ir miestų istorija, nagrinėjami svarbūs Lietuvos istorijos įvykiai, Lenkijos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai, aptariamas kultūros paveldas ir supažindinama su įvairiais istorinių Lietuvos žemių aspektais.  

Kviečiame susipažinti su naujomis knygomis. 

Atlas Kresów / Adam Dylewski. – Bielsko-Biała: Wydawnictwo Dragon, 2023. – 367 p.: iliustr.

Adamo Dylewskio gausiai iliustruotas istorinis atlasas skirtas buvusių rytinių Abiejų Tautų Respublikos žemių istorijai, geografijai ir kultūros paveldui pažinti. Leidinyje pristatomi šio regiono miestai, istorinės vietovės, architektūros paminklai ir kiti kultūrinę atmintį liudijantys objektai. Atlasą sudaro istoriniai žemėlapiai, fotografijos ir informacija apie dvarus, rūmus, sakralinius pastatus, kapines bei kitus istorinio paveldo objektus. 

Leidinys ypač aktualus besidomintiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos istorija, istoriniais vietovardžiais, architektūra bei buvusių rytinių valstybės žemių kultūriniu kraštovaizdžiu. Atlasas padeda geriau pažinti šio regiono istorinę raidą, atskleidžia jo kultūrinę įvairovę ir leidžia įvertinti iki šių dienų išlikusio istorinio paveldo reikšmę.

Litwa w roku 1812 / Janusz Iwaszkiewicz. – Leszno: Prawda, [2024]. – 423 p.: iliustr.

Lenkų istoriko Januszo Iwaszkiewicziaus monografijoje „Litwa w roku 1812“ („Lietuva 1812 metais“) nagrinėjama Lietuvos politinė, visuomeninė ir administracinė padėtis Napoleono žygio į Rusiją laikotarpiu. Pirmą kartą 1912 m. išleistoje studijoje atskleidžiamos Lietuvos visuomenės viltys, sietos su Napoleono kariuomenės atėjimu 1812 m. vasarą, ir siekis atkurti Abiejų Tautų Respubliką. 

Autorius išsamiai analizuoja Napoleono įkurtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikinosios vyriausybės veiklą, jos pastangas organizuoti krašto administravimą, rinkti mokesčius ir telkti išteklius kariuomenei. Aptariami ne tik karo įvykiai, bet ir įvairūs kasdienio valstybės gyvenimo aspektai: valdžios institucijų veikla, bajorijos padėtis, finansai, policija, maisto tiekimas, teismai, švietimas ir Bažnyčios vaidmuo. 

Leidinys suteikia galimybę išsamiau pažinti Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo ypatumus vienu dramatiškiausių XIX a. pradžios laikotarpių, atskleidžia Napoleono laikų Lietuvos valstybingumo atkūrimo siekius ir jų įgyvendinimo aplinkybes.

Najbliższe kresy: ostatnie polskie lata / Sławomir Koper. – Warszawa: Fronda, 2024. – 558 p.: iliustr.

Knygoje pasakojama apie lenkų kultūrinį, visuomeninį ir politinį gyvenimą buvusiose rytinėse Lenkijos žemėse, daugiausia dėmesio skiriant dabartinės Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoms bei tarpukario laikotarpiui, kai gyvavo Antroji Lenkijos Respublika. 

Regiono istorija atskleidžiama per žymių kultūros ir visuomenės veikėjų biografijas, jų gyvenimo aplinkybes ir mažiau žinomus faktus. Pristatomi kompozitoriaus Stanisławo Moniuszkos, rašytojų Józefo Ignacy Kraszewskio, Melchioro Wańkowicziaus ir Zofios Nałkowskos, poeto Władysławo Broniewskio bei estrados atlikėjos Hankos Ordonównos gyvenimo pasakojimai. 

Autorius siekia patraukliai perteikti praeitį, todėl istorinis pasakojimas papildomas asmeninėmis istorijomis, meilės dramomis, politiniais konfliktais ir to meto visuomenės skandalais. Leidinyje gausu iliustracijų, pateikiamas naudotos literatūros sąrašas ir asmenvardžių rodyklė. 

Rzeczpospolita powstancza: insurekcja kosciuszkowska i jej tradycje / redakcja naukowa Richard Butterwick, Michal Bąk. – Warszawa : Muzeum Historii Polski, 2025. – 265 p.: iliustr.

Mokslinių straipsnių rinkinyje „Rzeczpospolita powstańcza: insurekcja kościuszkowska i jej tradycje“ nagrinėjama 1794 m. Tado Kosciuškos vadovauto sukilimo reikšmė Abiejų Tautų Respublikos istorijai. 

Leidinio autoriai analizuoja politines ir karines sukilimo prielaidas, jo eigą, visuomeninius aspektus bei vietą XVIII a. pabaigos politiniame ir socialiniame gyvenime. Taip pat aptariama, kokią įtaką sukilimo idėjos turėjo vėlesnėms laisvės kovų ir patriotizmo tradicijoms. 

Ypatingas dėmesys skiriamas sukilimo atminčiai – jo interpretacijoms, įamžinimui ir reikšmei kolektyvinėje istorinėje sąmonėje. Įvairūs tyrimų aspektai leidžia pažvelgti į šį įvykį ne tik kaip į karinę kampaniją, bet ir kaip į reikšmingą Lenkijos bei Lietuvos istorijos ir politinės kultūros reiškinį. 

Stosunki dyplomatyczne między Polską a Litwą, 1938–1940: zbiór dokumentów / Polski Instytut Spraw Międzynarodowych; opracowanie Algimantas Kasparavičius, Paweł Libera; współpraca Marcin Furdyna; tłumaczenie dokumentów litewskich Kamil Pecela. – Warszawa: Polski Instytut Spraw Międzynarodowych, 2024. – 506 p.

Šiame dokumentų rinkinyje nagrinėjama 1938–1940 m. Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių raida – nuo jų užmezgimo iki Lietuvos nepriklausomybės praradimo 1940 m. vasarą. Abiejų valstybių santykiai buvo sudėtingi, o diplomatiniai ryšiai užmegzti 1938 m. kovo mėn., Lenkijai pateikus Lietuvai ultimatumą. 

Leidinyje chronologiškai pristatomos diplomatinių santykių užmezgimo aplinkybės, tolesnė jų raida, svarbiausi pokyčiai ir lūžiai. Dokumentai atskleidžia abiejų valstybių politinius interesus, diplomatines pozicijas ir pastangas veikti sparčiai besikeičiančioje tarptautinėje aplinkoje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. 

Tyrimas apima laikotarpį iki 1940 m. birželio–liepos mėn., kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes. Leidinio pradžioje pateikiami santrumpų ir dokumentų sąrašai, o pabaigoje – asmenvardžių rodyklė su trumpais biografiniais paaiškinimais. 

Šis dokumentų rinkinys yra vertingas šaltinis istorikams, diplomatijos tyrėjams ir visiems, besidomintiems Lietuvos užsienio politika, Lenkijos ir Lietuvos santykiais bei Lietuvos valstybės likimu XX a. pirmojoje pusėje.

Stare Kiejdany: historia i ciekawostki / Algirdas Juknevičius; [tłumaczenie na język polski i redakcja: Beata Piasecka]; [opracowanie map: Aira Dubikaltienė]. – [Vilnius]: Inter Se; [Kėdainiai]: Kėdainių krašto muziejus, [2025]. – 215 p.

Algirdo Juknevičiaus knygoje „Stare Kiejdany: historia i ciekawostki“ pristatoma Kėdainių miesto istorija, urbanistinė raida ir svarbiausios istorinės vietos. Kėdainiai išsiskiria turtinga ir savita praeitimi, kurią formavo įvairių tautinių bei religinių bendruomenių gyvenimas ir kultūrinis palikimas. 

Leidinyje apžvelgiamos miesto ištakos, istorinis planavimas, skirtingų laikotarpių architektūra ir Kėdainiuose gyvenusių bendruomenių istorija. Skaitytojai supažindinami su miesto legendomis, įdomybėmis ir mažiau žinomais praeities faktais, atskleidžiančiais išskirtinį Kėdainių charakterį. 

Ypatingas dėmesys skiriamas Kėdainių apylinkių dvarams ir vietovėms, susijusioms su Nobelio premijos laureato, Kėdainių krašto garbės piliečio Česlovo Milošo gyvenimu bei kūrybine aplinka. 

Fotografijomis ir istorine ikonografija iliustruotame leidinyje pateikiama vertingos informacijos apie miesto kultūros paveldą ir svarbiausius jo istorijos šaltinius. Knygos pabaigoje skaitytojai ras asmenvardžių, geografinių pavadinimų ir Kėdainių vietovardžių rodykles, padedančias lengviau orientuotis leidinio turinyje. 

Ši knyga skirta visiems, besidomintiems Lietuvos miestų istorija, architektūra, kultūros paveldu ir Kėdainių krašto praeitimi. Tai vertingas leidinys, kviečiantis iš naujo pažinti senąjį Kėdainių miestą, jo istoriją ir daugiakultūrį paveldą.

W Suzanskiej stronie: z dziejów Sużan, Jęczmieniszek, Niemenczyna i Wilna: powieść krajoznawczo-biograficzna / Roman Lachowicz; [recenzja: Stanisław Majewski]. – Wilno : [Standart Impressa], 2026. – 272 p.

Vilniaus istoriko Romano Lachowicziaus knygoje „W Sużanskiej stronie: z dziejów Sużan, Jęczmieniszek, Niemenczyna i Wilna“ pristatoma Vilnijos krašto praeitis, vietos gyventojų kasdienybė ir iš kartos į kartą perduodamos tradicijos. Istoriniai tyrimai čia derinami su memuariniais pasakojimais ir kraštotyriniais bei biografiniais aprašymais. 

Autorius apžvelgia Sužanų, Ječmeniškės, Nemenčinės ir kitų Vilnijos gyvenviečių bei parapijų istoriją, jų raidą ir kultūros paveldą. Daug dėmesio skiriama vietos gyventojų likimams, gyvenimui sovietmečiu, pokario ekonominiams sunkumams ir kolektyvizacijos poveikiui kaimo bendruomenėms. 

Knygoje aptariamos ir įvairios pasipriešinimo sovietų valdžiai formos, įskaitant Armijos Krajovos veiklą, taip pat vietos gyventojų patirtys istorinių permainų laikotarpiais. Autorius nagrinėja šiuolaikinės Lietuvos lenkų bendruomenės visuomeninę veiklą, tautinės tapatybės išsaugojimo klausimus ir dabartinės geopolitinės situacijos vertinimus. 

Šis leidinys padeda geriau pažinti Vilnijos krašto žmonių istorines patirtis, kultūrinę atmintį ir bendruomenių tapatybės raidą. Jis ypač aktualus skaitytojams, besidomintiems Rytų Lietuvos istorija ir vietos gyventojų gyvenimu XX–XXI amžiais.