Viešųjų ir mokyklų bibliotekų bendradarbiavimo patirtis ir gerosios praktikos mainai

Spalio 10 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko seminaras „Viešųjų ir mokyklų bibliotekų bendradarbiavimo patirtis ir gerosios praktikos mainai“. Gerosios patirties pavyzdžiais dalinosi Molėtų, Utenos ir Skuodo viešųjų bibliotekų vadovai, diskutavo Lietuvos Vyriausybės, Kultūros bei Švietimo ir mokslo ministerijų atsakingi specialistai, bibliotekininkų, mokymo ir švietimo įstaigų bendruomenė.

Įžanginėje kalboje Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas perdavė kultūros ministrės ir švietimo ir mokslo ministrės sveikinimus seminaro dalyviams, taip pat pasidžiaugė, kad ši svarbi diskusija vyksta pagrindinėje šalies bibliotekoje. „Tai gera įžanga į procesus, kurie laukia mūsų artimiausioje ateityje. Man džiugu paminėti, kad Nacionalinė biblioteka, sėkmingai įvykdžiusi ambicingus projektus „Bibliotekos pažangai“ ir „Bibliotekos pažangai 2“, sukaupė pakankamai turtingos patirties apie tai, kas vyksta regionuose. Esu tikras, kad viešosios ir savivaldybių bibliotekos gali būti labai stiprios partnerės bendradarbiaujant su mokyklomis. Tikiu, kad seminare ir diskusijose sulauksime tokių įžvalgų ir siūlymų, kurių reikia proveržiui šioje srityje“, – sakė prof. dr. R. Gudauskas.

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas teigė esąs įsitikinęs, kad nuo mokyklos bibliotekos gali pradėti keistis visa mokykla. Ministerija turi aiškų politinį prioritetą – mokyklų savarankiškumą, ir nesieks unifikuoto modelio, todėl pačios mokyklos, būdamos labai skirtingos, gali pasirinkti joms tinkamą variantą. Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, pritariantis patirties sklaidai, sakė manąs, kad reikia geriau išnaudoti esamą infrastruktūrą ir specialistų kompetencijas. Unė Kaunaitė, Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais, pirmiausia minėjo, kad bibliotekos turi kalbėtis tarpusavyje, kaip geriau išnaudoti turimus išteklius siekiant poveikio tiek kultūrai, tiek švietimui. Jai teko sutikti žmonių, kurie nori supažindinti vaikus su kitokiu mokymosi būdu ir formomis, įdomiai įtraukti juos į literatūros pasaulį. Nuo 2015 metų prasidėjo Kultūros ministerijos bendradarbiavimas su Švietimo ir mokslo ministerija, sudaryta specialistų darbo grupė 3–5 bendradarbiavimo modeliams parengti. Savivaldybės ir mokyklų bibliotekos galės pasirinkti joms priimtiniausią bendradarbiavimo formą. Bibliotekų bendradarbiavimas leistų geriau koordinuoti fondų komplektavimą, kelti bibliotekininkų kvalifikaciją ir užtikrinti, kad mokyklos biblioteka neliktų nuošaly nuo inovacijų. Mokyklų bibliotekos – ugdymo erdvė, ne tik knygų išdavimo vieta. Apskričių bibliotekos turi gerosios bibliotekininkų kvalifikacijos kėlimo patirties, o mokyklų bibliotekininkai, kaip kartą buvo minėta, yra palikti nuošaly nuo mokymų.

Utenos rajone, kaip prisiminė viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė, jungti bibliotekas buvo palankus metas, nes tuomet tebuvo viena Kultūros ir švietimo ministerija. Procesas, prasidėjęs 1991 metais, vyko etapais ir tęsiasi iki šiol. Pirmiausia buvo sujungta miesto biblioteka su progimnazija – savivaldybė skyrė nemažai lėšų bibliotekos remontui, ir taip mokykla turėjo puikią biblioteką. Teigiamos šio proceso pusės: taupomi viešieji finansai, teikiamos geresnės paslaugos gyventojams, atsiranda didesnių erdvių renginiams. Trūkumai: suaugusieji jaučia diskomfortą dėl triukšmo, socialinių problemų turintys gyventojai nedrįsta lankytis bibliotekoje. Ši problema išspręsta įrengus atskirą įėjimą į biblioteką. Kaimo bibliotekos veikia pagal jungtinės veiklos sutartis – mokykla atsakinga už komunalines paslaugas, bibliotekininkas nors vieną valandą dirba mokyklos bibliotekoje, užsako programinę literatūrą, o viešoji biblioteka užsako periodinę spaudą, komplektuoja grožinę literatūrą. Bibliotekos darbo laikas derinamas su mokyklos administracija. Bibliotekininkas yra viešosios bibliotekos darbuotojas. Pirmajam susijungimui priešinosi pedagogai, bet, pamačiusiosios turtingą biblioteką, to panoro ir kitos kaimo mokyklos.

Molėtų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Virginija Raišienė taip pat dalijosi ilgamete patirtimi. Rajone bibliotekų jungimo procesas pradėtas 1992 metais – visos kaimo bibliotekos sujungtos su mokyklomis. Ilgiausiai užtruko sutvarkyti mokyklų bibliotekų fondus, daug spaudinių buvo nurašyta. Knygų fondai sujungti, o fonduose palikta tiek mokyklai, tiek visiems skaitytojams reikalingos literatūros. Didesnėse bibliotekose, kaip antai gimnazijų, dirba du bibliotekininkai, o mažesnėse – vienas 0,5 etato. Bibliotekos dirba ir šeštadieniais.

Skuodo rajone 1999 metais visos mokyklų bibliotekos sujungtos su viešosiomis. Pasak viešosios bibliotekos direktoriaus Jono Grušo, būta visokių patirčių – ir atskyrėme, ir vėl sujungėme. Nors nuo 2008 metų teko atskirti bibliotekų ir mokyklų finansus, bet komplektavimo modelis išliko. Visoms švietimo įstaigoms spauda užsakoma iš viešosios bibliotekos lėšų. Prie viešosios bibliotekos veikia fondų komplektavimo taryba, kurią sudaro ir mokyklų, ir filialų specialistai. Taryba sprendžia, kiek ir kokių knygų užsakyti mokyklai iš mokinio krepšelio lėšų, kiek iš ministerijos ir kiek iš savivaldybės lėšų. Mokyklų bibliotekos gauna jau pagal LIBIS sistemą sutvarkytas naujas knygas ir joms telieka sustatyti leidinius į lentynas. Visose bibliotekose įdiegta LIBIS skaitytojų aptarnavimo posistemė, kurią prižiūri sistemos administratorius. Mokyklų bibliotekininkai kviečiami į organizuojamus mokymus, pažintines keliones po kitus rajonus. Viešosios bibliotekos specialistai tikrina mokyklos bibliotekas, o ir su rezultatais supažindinamas savivaldybės švietimo skyrius.

Diskusijoje prašyta sutelkti dėmesį į vieną temą: partnerystės galimybes rajonuose ir regionuose. Jonavos savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Ragelienė akcentavo neišnaudotą mokyklų bibliotekininkų potencialą ir būtinybę kalbėti apie žmogiškuosius išteklius. Jos manymu, mokyklos bibliotekoje labiau reikia ne bibliotekininko specialisto, bet bibliotekininko mokytojo-ugdytojo. Mokyklų bibliotekos dirba atskirai, neturi bendros vizijos. Lietuvos mokyklų bibliotekų asociacijos vadovės Rimos Noreikienės nuomone, reikia stiprinti visų mokymo įstaigų bibliotekas, rūpintis žmogiškaisiais ištekliais, kalbėti apie medijų raštingumą, skaitymo skatinimą, glaudų bendradarbiavimą ir kvalifikacijos kėlimą.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kultūros ir švietimo klausimais Jonas Mickus buvo tos nuomonės, kad pagrindinė problema šios diskusijos kontekste – nėra susitarimo tarp viršūnių, t. y. ministerijose. Kiekviena savivaldybė darytų kitaip, jeigu būtų kitokia teisinė bazė. Valstybei reikia nustatyti, kaip efektyviau naudoti turimas lėšas, o tik paskui galima kalbėti apie bendradarbiavimą. Mokyklų bibliotekos neturi atstovo ministerijoje jų problemoms spręsti. Projektas „Bibliotekos pažangai“ buvo skirtas tik viešosioms bibliotekoms, mokyklų bibliotekos liko nuošaly. J. Mickaus teigimu, Nacionalinės bibliotekos specialistai turėtų rūpintis visomis bibliotekomis.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Laura Juchnevič išsakė nuomonę, kad pirmiausia pačios mokyklų bibliotekos turi atsakyti, kuo jos nori būti – edukacijos centrais ar mokyklos bendruomenės kultūros židiniais.

Kultūros ministerijos Muziejų, bibliotekų ir archyvų skyriaus vedėja Rūta Pileckaitė, apibendrindama diskusiją, akcentavo, kad pasigendama didesnio savivaldybių indėlio į knygų fondo komplektavimą. Taip pat labai reikalinga nedviprasmiška mokyklų bibliotekininkų pozicija ir aiškus Švietimo ir mokslo ministerijos požiūris į mokyklų bibliotekas. Neatsakius į šiuos klausimus, negalima judėti toliau. Be to, dėl skirtingo viešųjų bibliotekų ir mokyklų bibliotekininkų kompetencijų lygmens labai svarbu išsiaiškinti, kokias kompetencijas reikia tobulinti.

Kviečiame žiūrėti renginio vaizdo įrašą Nacionalinės bibliotekos „Youtube“ kanale ›