Tyrėjai apie skaitymą

2017 m. rugsėjo 27–29 dienomis Vilniuje vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Knygos, ekranai ir skaitančios smegenys“ (angl. Books and Screens and the Reading Brain), skirta skaitymo tyrimams. Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas, bendradarbiaudamas su tarptautiniais partneriais: Europos leidybos studijų asociacija (EuroPub), Pasauline moksline autorystės, skaitymo ir leidybos istorijos draugija (SHARP) ir Europos Tarybos remiamu mokslininkų tinklu E-READ (Evolution of Reading in the Age of Digitization), veikiančiu vykdant programą COST (Cooperation between Science and Technology). Tris dienas Lietuvos mokslų akademijos salėje vyko diskusijos apie įvairius skaitymo aspektus.

Konferencijos dalyviai lankėsi ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Vizito metu kalbinome tarptautinio mokslininkų tinklo E-READ atstovus prof. Anną Mangen, Stavangerio universiteto (Norvegija) Skaitymo edukacijos ir tyrimo centro vadovę, ir prof. Arturą Jacobsą, Berlyno laisvojo universiteto (Vokietija)  Eksperimentinės ir neurokognityvinės laboratorijos vadovą. Mokslininkus kalbino E-READ tinklo narė, Nacionalinės bibliotekos Informacijos mokslų departamento Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė dr. Daiva Janavičienė.

Prof. A. Jacobso pranešimo santrauka:

Esu Arturas Jacobsas iš Berlyno laisvojo universiteto, neurokogintyvinės psichologijos mokslininkas. Viena esminių mano tyrimų krypčių yra siekis suvokti tą nenatūralią žmogiškajai prigimčiai veiklą – skaitymą. Tiesa sakant, tai – stebuklas, nes mūsų smegenys nėra pritaikytos mokytis skaityti. Vykstant smegenų evoliucijai, žmogaus smegenyse neišsivystė struktūros, atsakingos už mokėjimą skaityti. Kiekvienas iš mūsų suprantame, kad skaitymo mokomasi ilgokai. Tas pats vykta ir kalbant apie visą žmoniją, ir apie kultūrą.

Apie 150 metų skaitymo moksliniai tyrimai buvo koncentruoti į pažintinius aspektus. Kaip pasireiškia atmintis skaitant, kaip galima vaikus lengviau išmokyti skaityti ir pan.? Klausimai apie jausmus, kuriuos žmonės jaučia skaitydami, nebuvo keliami. Tačiau kiekvienas žino, kad skaitant jausmingą tekstą galima pravirkti. Arba galite pasijusti laimingas ar labai patenkintas, ar įaudrintas, arba pajausti baimę, – visą emocijų spektrą. Mokslinių šios srities tyrimų nebuvo atlikta. Jie pradėti tik prieš dešimtmetį, kai susitikau su Rauolu Schrottu ir mes drauge publikavome knygą „Brain and Poetry“ (Smegenys ir poezija). Šioje knygoje ieškojome atsakymo į klausimą, kodėl toks visiškai nenatūralus žmogui elgesys – žiūrėjimas į taisyklingai puslapyje išdėstytus ženklus – gali priversti verkti arba juoktis.  Vertinant iš neuromokslo pozicijos, niekas negalėjo rasti atsakymo į šį klausimą.

Esu dėkingas Anos Mangen suburtam tarpdisciplininiam mokslininkų tinklui, kur skaitymą galima analizuoti įvairių sričių aspektais. Tai padeda lengviau suprasti, kodėl daugelis taip lengvai susižavi „Hariu Poteriu“ arba jaučia aitrą, skaitydami Marselį Prustą, kaip tekstai sužadina emocijas. Mane, kaip neuromokslo atstovą, visada domina klausimas, o kas vyksta mūsų smegenyse skaitant vieną ar kitą autorių, tekstų konstrukcijas. Laboratorijoje tiesiog tiriame žmogaus smegenis skeneriu tuo metu, kai jis skaito „Harį Poterį“, poeziją ar ką nors kita. Mes stebime atpažįstamas smegenų sritis ir žiūrime, kaip ten plinta signalai, kaip teksto atpažinimas yra susijęs su jaučiamomis emocijomis.

Mūsų tyrimų rezultatai skirti visiems besidomintiems, tikiuosi, kad jie bus naudingi ir bibliotekininkams. Didžiausias mūsų siekis, kad visuomenė suvoktų, koks fundamentalus reiškinys yra skaitymas, koks svarbus jis mūsų gyvenime. Akivaizdu, kad bibliotekos ir bibliotekininkai yra labai svarbūs kultūros puoselėtojai. Žinoma, skaitymas yra itin svarbus kiekvieno asmeniniam tobulėjimui. Ir aš negaliu įsivaizduoti visuomenės, kurioje mažėtų skaitymo mastas, o mes visi tik žiūrėtume į vaizdus. Juk skaitymas tiesiogiai stimuliuoja mūsų smegenų veiklą. Taigi, šiuo metu negaliu tiksliai nusakyti, kokius mūsų tyrimo rezultatus galėtų panaudoti bibliotekininkai. Savo knygoje, kuri, deja, kol kas nėra išversta į lietuvių kalbą, kaip ir į anglų, beje, – mes pateikiame akivaizdžius argumentus, kodėl skaitymas yra toks svarbus žmonijos vystymosi procese. Juk tai – viena iš žmonių tarpusavio komunikacijos formų. Žinoma, priklausomai nuo to, ką skaitote, skaitymas daro įtaką kiekvieno asmens vystymuisi ir per skaitymą kiekvienas iš mūsų gali tapti geresniu visuomenės nariu. Nėra svarbiausia, kokias medijas naudojame skaitydami – ar tai popierinės, ar elektroninės knygos. Tiesą sakant, gal derėtų į mūsų tyrimus įtraukti daugiau bibliotekininkų. Štai planavome atlikti skaitymo natūralioje aplinkoje tyrimus, juk tai tikrai svarbu. Žmonės įprastai neskaito laboratorijoje, apraizgyti laidais, jie skaito natūralioje aplinkoje. Viena iš tokių vietų – biblioteka. Tikiuosi, kad dar atliksime nemažai tarpdisciplininių tyrimų, bendraudami su skirtingų sričių specialistais, tarp jų – ir su bibliotekininkais. 

Prof. A. Mangen pranešimo santrauka:

Esminis E-READ mokslininkų tinklo tikslas – pradėti registruoti skaitymo proceso tyrimus, susijusius su besikeičiančiomis technologijomis. Kaip skaitymą veikia besikeičiančios technologijos? Šiame tinkle sutelkti daugelio sričių specialistai – tai pedagogai, bibliotekininkai praktikai, informacijos ir komunikacijos mokslų atstovai, knygų leidėjai, platintojai ir kiti. Rezultatai yra svarbūs ne tik mokslininkams ir praktikams, bet ir plačiajai visuomenei. Mes ieškome atsakymų į klausimus, kas vyksta, kai intensyviai keičiasi skaitymo technologijos, juk gana ilgą žmonijos raidos laikotarpį skaitymui buvo naudojamos tik popierinės medijos. Šiuo metu yra itin didelė įvairovė prietaisų, kuriuos galime pasirinkti skaitymui – tai skaityklės, planšetės, tiesiog kompiuterio ekranas ir kt. Dabar vyksta daug pasikeitimų ir todėl mokslininkų tinklo veikla – tai didelė galimybė kartu sujungti žinojimą. Juk skaitymą tiria daugybė mokslininkų, bet jie yra iš skirtingų sričių ir todėl nežino vieni apie kitus. Štai, pavyzdžiui, psichologai dirba savo laboratorijose, taiko savo tyrimų metodus, kurie gali būti labai įdomūs ir naudingi ir kitų sričių specialistams. Jų pasiekti rezultatai papildo ir paaiškina kitų sričių specialistų tyrimus. Taigi, esminis mokslininkų tinklo tikslas – susirinkti drauge ir keistis savo žiniomis, dalintis ir papildyti vieniems kitų žinias, organizuoti ir atlikti tarpdisciplininius empirinius tyrimus, kokią  įtaką skaitymo procesui daro elektroniniai skaitymo prietaisai. Pavyzdžiui, kas vyksta, kai vietoj popierinių knygų mokymo procese pradedame naudoti tik skaitmeninius vadovėlius? Ar skiriasi pats skaitymas, kai keičiame prietaisus? Gal keičiasi suvokimas, laikinoji atmintis ir kt.? Šiame procese daug nežinomųjų, todėl įvairių sričių mokslininkų susijungimas teikia gerų perspektyvų.

Šiuo metu E-READ tinklas vienija apie 180 mokslininkų iš 33 šalių, jis apima ne tik Europos šalis, bet ir kai kurias gretimas kaimynes. Tinklas veikia jau treti metai ir mums liko maždaug vieneri metai veiklos. Šiuo metu planuojama projektinė tyrimų finansavimo veikla, jai kuriame atskirus projektus.

Rugpjūtis
P A T K Pn Š S
29 30 31 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31 1

Parodos

2019 m. rugpjūčio 20 d. – rugsėjo 22 d.
Baltijos kelio 30-mečiui skirta fotografijų paroda „(Ne)lokali istorija“
2019 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2019 m. rugpjūčio 7 d. – rugsėjo 29 d.
N. Dirvianskytės tapybos paroda „Naivusis menas – pilnas gyvybės“
2019 m. liepos 1 d. – rugpjūčio 31 d.
Paroda „Atrask ir išgirsk Stanislovą Moniušką“
2019 m. rugpjūčio 2 d. – rugsėjo 22 d.
Paroda „Konstruoti Niujorką“
2019 m. sausio 7 d. – rugsėjo 22 d.
Pasaulio lietuvių bendruomenės leidinyje paskelbtos „Lietuvių chartijos“ paroda
2019 m. rugpjūčio 16 d. – rugpjūčio 31 d.
Piešinių konkurso „Svajoju... skraidyti!“ paroda

Kinas

2019 m. rugpjūčio 21 d.
18:00
Filmo „Baltijos kelias. 30 metų“ premjera