Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2018 m. vasario 7 d.

Vasario mėnesio Kino salės repertuaras

Istorinį vasario mėnesį, kai Lietuva mini atkurtos nepriklausomos valstybės šimtmetį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė įspūdingą kino filmų ir renginių programą.

Jūsų pamėgtose Kino popietėse laukia susitikimas su režisieriumi, rašytoju Vytautu V. Landsbergiu. Žiūrėsime jo dokumentinį filmą „Partizano žmona“ ir sužinosime svarbiausias naujienas, kaip sekasi kurti naują kino juostą apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Kviečiame ir į dokumentinio muzikinio filmo premjerą. Ilgametražiame filme „Lietuva – tai jėga“ žymių roko muzikantų lūpomis pasakojama apie 1984–1992 metų neformalaus jaunimo judėjimą ir istorinius įvykius Lietuvoje. Stiprių įspūdžių žada ir režisieriaus, aktoriaus Rimo Morkūno filmų retrospektyva ir susitikimas su autoriumi. Menininkas pristatys savo dokumentinius filmus apie garsųjį lietuvių keliautoją ir fotografą Paulių Normantą, vieną ryškiausių XX a. antros pusės Vilniaus alternatyviosios kultūros asmenybių Artūrą Barysą-Barą, Lietuvos muitinės pareigūną, vienintelį likusį gyvą Medininkų tragedijos liudininką Tomą Šerną. Neabejojame, kad jūsų dėmesio sulauks ir pašėlusi komedija „Šventa karvė“, pasakojanti apie du draugus, išvykusius į Indiją ieškoti „nušvitimo“, taip pat „kelio filmu“ vadinama vaidybinė kino juosta „Pakeliui“ apie muzikanto Panko (Mantas Jankavičius) pilną nuotykių kelionę su mažąja Gerda. Be to, Kino salėje vyks  Tomo Mitkaus ir Vaidos Nedzinskaitės-Mitkės knygos „Komiksai: pažink ir kurk“ sutiktuvės, dr. Rimgaudo Virgilijaus Kazakevičiaus knygos „Medicinos atradimų istorijos“ pristatymas ir filmo apie lietuvių liaudies mediciną „Pašnekink žolę, akmenį, vandenį“ peržiūra. Sekite vasario mėnesio Nacionalinės bibliotekos Kino salės repertuarą ir dalyvaukite.

PROGRAMA

Vasario 2 d. 12 val.: kino popietėje – vaidybinis filmas „Pakeliui“ (2014). Trukmė 94 min.

Sekite naujienas socialiniame tinkle „Facebook“ ›

„Tai nei drama, nei komedija. Mes jį vadiname „kelio filmu“, – sako filmo režisierius Ričardas Marcinkus. Po nenusisekusio koncerto viename iš Vilniaus barų Pankas atsibunda ir prieš save pamato mažą, mielą mergaitę, ši teigia, kad yra jo dukra. Nepriėmęs rimtai mergaitės žodžių, vyras tampa jos persekiojimo objektu. Galiausiai, supratęs, kad niekaip neatsikratys mažos įkyruolės, muzikantas nusprendžia ją nuvežti pas jos mamą. Taip prasideda ilga, pilna nuotykių kelionė, pakeisianti jo ir mažosios Gerdos gyvenimą.

Pagrindinius vaidmenis atlieka Mantas Jankavičius, Džesika Vienažindytė, Leonardas Pobedonoscevas, Janina Matekonytė, Jurgita Jurkutė ir kt. Filmas sukurtas „Tauras films“.

Vasario 2 d. 17 val.: dokumentinio muzikinio filmo „Lietuva – tai jėga“ (2017) premjera. Trukmė 67 min.

Sekite naujienas socialiniame tinkle „Facebook“ › 

„Lietuva – tai jėga“ – ilgametražis dokumentinis filmas, kuriame pasakojama apie 1984–1992 metų neformalaus jaunimo gyvenimą ir istorinius įvykius Lietuvoje: disidentų mitingus, KGB persekiojimą, pankroką, protesto koncertus. Apie tai liudija roko muzikantai. Dokumentiniame filme  skamba grupių „Genocidas Raudonajam Interventui“, „WC“, „Už Tėvynę“, „Hidroelektra“, „Foje“ dainos. Pagrindinis filmo herojus – Vikintas Darius Šimanskas-Varveklis, jau penkiolika metų gyvenantis Londone. 1983 metais jis sudegino savo komjaunuolio bilietą, buvo įskųstas ir atsidūrė KGB. 1984 metais planavo pabėgimą į Vakarus. Vėl buvo įskųstas. 1986 metais jis sukūrė pankroko grupę „WC“. Įsisiūbavus „perestroikai“, Varveklis dalyvavo daugybėje istorinių mitingų, roko muzikos festivalių ir buvo tikras sovietų valdžios priešas, ryškus Vilniaus jaunimo lyderis. 1988 metais Vikintas Darius Šimanskas sukūrė naują roko grupę, kuri vadinosi „Genocidas Raudonajam Interventui“, ir nemažai koncertavo. Filme „Lietuva – tai jėga“ papasakota istorija baigiasi 1991 m. sausio 13-ąją, kai Vikintas Darius Šimanskas atsidūrė Gedimino pilyje, kur kartu su savo tėvu Romualdu Šimansku ir kitais savanoriais šauliais saugojo trispalvę – Lietuvos nepriklausomybės simbolį. Filmo režisierius – Vincas Grigas.

Vasario 8 d. 17 val.: Tomo Mitkaus ir Vaidos Nedzinskaitės-Mitkės knygos „Komiksai: pažink ir kurk“ pristatymas

Sekite naujienas socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Kas yra komiksas? Paprastai sakant – tai įvykis ar istorija, papasakota piešiniais. Dabartinį savo pavidalą jie įgavo XX amžiuje. Komiksai priskiriami medijų kategorijai, kadangi iš esmės atlieka tą pačia funkciją, kaip ir kitos medijos, t. y. saugo ir perduoda informaciją. 

 „Geras komiksas yra kaip geras filmas – nėra vieno universalaus atsakymo, koks filmas yra geras“, – sako animatorius, komiksų kūrėjas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) dėstytojas Tomas Mitkus, ir priduria, kad šiuo metu komiksų žanras išgyvena atgimimą. „Priežastis įvardinti sunku, galbūt tai susiję su interneto įsigalėjimu, galbūt dėl to, kad žmonės daug keliauja ir parsiveža naujų idėjų. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos komiksų kūrėjai išleido daugiau komiksų nei per ankstesnius du dešimtmečius.“

Knyga „Komiksai: pažink ir kurk“ – tarsi komiksų mokomasis vadovėlis, kuriame sudėta viskas: pradedant komiksų istorija, baigiant gamybos etapais, jų suvokimu, stiliais, ryšiais ir t. t. Čia rasite ne tik instrukciją, kaip juos kurti, bet ir kaip suprasti, kad galėtumėte įvairiapusiškiau mėgautis komiksais. Knygą pristatys autoriai. Renginio metu ją bus galima įsigyti leidyklos kainomis. Knygą „Komiksai: pažink ir kurk“ išleido VGTU leidykla.

Vasario 9 d. 12 val.: kino popietėje – dokumentinis filmas „Partizano žmona“ (2011). Trukmė 50 min.

Sekite naujienas socialiniame tinkle „Facebook“ ›

2011 metais sukurtas režisieriaus Vytauto V. Landsbergio ir režisierės Agnės Marcinkevičiūtės dokumentinis filmas pasakoja apie tragišką partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto ir jo žmonos Nijolės Bražėnaitės meilės istoriją, nušviestą jųdviejų laiškais. Jaunavedžius Tiubingeno (Vokietija) bažnyčioje sutuokė prelatas Mykolas Krupavičius. Kartu sutuoktiniai tepabuvo savaitę, nes bijodamas, kad nebūtų demaskuotas, J. Lukša turėjo slapstytis, dažnai keisti gyvenamąją vietą. Jo slapyvardis tuo metu buvo Adamas Mickiewiczius. Vienintelė galimybė palaikyti ryšius su žmona J. Lukšai liko laiškai. Praėjus mėnesiui po vestuvių, jie buvo priversti išsiskirti visam laikui, nes Juozas anglų žvalgybos lėktuvu buvo parskraidintas atgal į Lietuvą. Žuvo J. Lukša 1951 m. rugsėjo 4 d., ieškodamas kontaktų su buvusiu bendražygiu J. Kukausku. Šis, ruoštas toje pačioje Vakarų žvalgų mokykloje ir parskraidintas anksčiau, jį išdavė. Filmas sukurtas „Studio A PROPOS“.

Šiuo metu režisierius Vytautas V. Landsbergis ruošiasi filmuoti naują kino juostą apie partizaną A. Ramanauską-Vanagą. Jau parašyta pirma scenarijaus versija, vyksta aktyvios konsultacijos, pakalbinta Vanago dukra Auksė Ramanauskaitė. Kuriamas lydintis dokumentinis filmas, animatoriai ir dailininkai jau darbuojasi prie apipavidalinimo, netrukus prasidės montažas, savo „Facebook“ paskyroje rašo režisierius. Apie naujo filmo kūrimą režisierius plačiau papasakos šioje Nacionalinės bibliotekos kino popietėje.

Vasario 21 d. 18.30 val.: Rimgaudo Virgilijaus Kazakevičiaus knygos „Medicinos atradimų istorijos“ pristatymas

Sekite naujienas socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Medicinos istorija yra žmonijos istorija. Ji atspindi žmogaus pastangas palengvinti kito žmogaus kančias, slaugyti, gydyti, siekti amžinos jaunystės ir sveikatos. Savimi žmogus pradėjo domėtis dar žiloje senovėje. Šioje knygoje chronologiškai aprašoma medicinos raida – pradedant gentine bendruomene ir baigiant mūsų dienomis. Skaitytojai čia ras ir žymių medicinos atradimų autorių, įvairiose medicinos srityse neišdildomų pėdsakų palikusių tyrėjų ir pasiaukojusių gydytojų vardus, trumpas jų biografijas. Paminėti ir svarbiausi Lietuvos medicinos istorijos faktai, daugiausia nusipelniusių lietuvių medikų darbai, pasaulinių medicinos atradimų diegimas, inovacijų kūrimas mūsų šalyje.

Knygą pristatys Lietuvos mokslo istorikas ir filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras Juozas Algimantas Krištopaitis ir knygos redaktorė Donata Linčiuvienė. Pristatyme dalyvaus knygos autorius R. Virgilijus Kazakevičius ir svečiai. „Medicinos atradimų istorijas“ išleido Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

Po knygos pristatymo renginio svečiams bus demonstruojamas liaudies medicinos tyrinėtojos,etnologės Ritos Balkutės ir režisieriaus Juozo Javaičio filmas „Pašnekink žolę, akmenį, vandenį“ (2012 m., 47 min.). Pasak legendų, Dievas, sukūręs augalus, kiekvienam iš jų paskyrė ką nors gydyti, todėl kiekviena žolė pagelbsti vis kitai žmogaus kūno daliai. Filme supažindinama su lietuvių žiniomis apie augalus, jų ypatybes, pasakojama apie rinkimo ir naudojimo būdus, žoliavimo tradiciją.

Vasario 23 d. 12 val.: kino popietėje – režisieriaus Donato Ulvydo filmas „Šventa karvė“ (2014). Trukmė 90 min.

Sekite naujienas socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Pašėlusi komedija „Šventa karvė“ pasakoja apie du draugus, kurie išvyksta į Indiją ieškoti „nušvitimo“. Netikėtai įsivėlę į konfliktą su įsiutusių vietinių minia, bičiuliai yra priversti bėgti per visą šalį, kur veši keisti papročiai, o keliuose šeimininkauja karvės, briedžiai, asilai ir išprotėję sunkvežimių vairuotojai. Tik įveikę tūkstančius kilometrų ir atsidūrę ant bedugnės krašto, draugai atranda visą tiesą apie gyvenimo prasmę ir savo draugystę.

Pagrindinius vaidmenis filme atlieka Martynas Starkus, Vytaras Radzevičius, Mohitas Agarwalas. Filmavosi Mėta Starkutė, Lina Rastokaitė, Toma Vaškevičiūtė, Marijus Mikutavičius, Andrius Bialobžeskis ir kt. Filmą kūrė UAB „Acme Films“. Režisierius – Donatas Ulvydas, prodiuseriai – Žilvinas Naujokas, Nipunas Sabharvalas.

Vasario 23 d. 17 val.: režisieriaus Rimo Morkūno filmų retrospektyva

Sekite naujienas socialiniame tinkle „Facebook“ ›

Rimas Morkūnas – režisierius, aktorius, prodiuseris. Jo vaidmenis, sukurtus filmuose „Sūnus palaidūnas“ (1984), „Paskenduolė“ (1986), „Žalčio karūna“ (1987), „Gyvenimas po klevu“ (1988), dar pamena vyresnės kartos žiūrovai. R. Morkūnas nusifilmavo daugiau nei 20 vaidybinių filmų.

1984 m. apdovanotas už geriausią metų vyro vaidmenį režisieriaus Marijono Giedriaus filme „Sūnus palaidūnas“. Nuo 1992 m. R. Morkūnas pradeda kurti dokumentinius filmus, kaip režisierius dirba televizijoje, Lietuvos kino studijoje, teatre.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre R. Morkūno pastatytas spektaklis „Dienos ir dainos“, skirtas garsiai prancūzų dainininkei Edith Piaf, pelnė gausą apdovanojimų Lietuvoje ir svetur. Jo režisuotas spektaklis „EQUUS“ Lietuvos kamerinių spektaklių festivalyje 2009 m. buvo pripažintas geriausiu spektakliu. Nacionalinė biblioteka kviečia susipažinti su dar viena režisieriaus kūrybos sritimi – dokumentiniu kinu.

17 val. susitikimas su režisieriumi

17.30 val. dokumentinis filmas „Paulius“ (10 min.)

Šiemet sausio mėnesį sukako metai, kai anapilin iškeliavo garsus lietuvių keliautojas orientalistas ir fotografas, Gedimino Didžiojo ordino ir Vengrijos riterio kryžiaus kavalierius Paulius Normantas.

P. Normantas labai domėjosi Azijos kultūromis, yra dalyvavęs daugybėje ekspedicinio pobūdžio kelionių po Tibetą, Himalajus, Indiją, Tailandą, Mianmarą, Butaną ir kitas valstybes. Išleido daug fotoalbumų, kalendorių.

Kviečiame žiūrėti 1996 metais režisieriaus R. Morkūno sukurtą filmą „Paulius“, kuriame užfiksuota pirmosios ekspedicijos į Tibetą pradžia. Išvykstant keliautoją P. Normantą palaimino šviesaus atminimo Tėvas Stanislovas.

17.45 val. dokumentinis filmas „Ar pasaulis turi savo dvynį?“ (47 min.)

1991 m. liepos 31 d. Lietuvą apskriejo kraupi žinia – naktį Medininkų pasienio kontrolės poste šaltakraujiškai nužudyti iš viso septyni pareigūnai: Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ policininkai Mindaugas Balavakas ir Algimantas Juozakas, Policijos departamento Kelių policijos valdybos policininkai Juozas Janonis ir Algirdas Kazlauskas, Muitinės departamento Vilniaus muitinės inspektoriai Antanas Musteikis ir Stanislovas Orlavičius. Laikrodis ant Algirdo Kazlausko rankos sustojo 3 val. 40 min. Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2 dieną. Vienintelio Tomo Šerno, sunkiai sužeisto muitinės pareigūno, gyvybę medikams pavyko išgelbėti. Per Medininkų pasienio posto užpuolimą T. Šernui šautiniu ginklu buvo peršauta galva, pažeistos smegenys. Tomas išgyveno, tačiau dėl patirtų sužalojimų kurį laiką negalėjo kalbėti ir savarankiškai judėti. 2002 m. sukurtas dokumentinis filmas „Ar pasaulis turi savo dvynį?“ apie Lietuvos muitinės pareigūną, vienintelį likusį gyvą Medininkų tragedijos liudininką Tomą Šerną.

18.35 val. dokumentinė apybraiža (epitafija) Artūrui Barysui atminti (19 min.)

Artūras Barysas-Baras – viena ryškiausių XX a. antros pusės Vilniaus alternatyviosios kultūros asmenybių – avangardinio kino kūrėjas, režisierius, aktorius, melomanas, antikvaras-bibliofilas, avangardinės grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ vokalistas.

„Šiuolaikine kalba – jis buvo žvaigždė, nepažįstu nė vieno profesionalaus režisieriaus, kuris būtų gavęs tiek prizų ir įvairiausių gairelių, kiek yra gavęs Artūras. Visi tie prizų raštai stovėjo stirtomis kampe; jei būtų vykę varžybos, kas gavo daugiausia prizų kino srityje, tai, kertu lažybų, Artūras būtų absoliutus čempionas. Nesu naivus, žinoma, atsiras kietakakčių, kurie primins, kad jo filmai buvo mėgėjiški, bet, man regis, tai visai nesvarbu. Man vienas esminių ir svarbiausių elementų yra tai, kad Artūras užfiksavo laiką. Tą laiką, kurį aš atpažįstu žiūrėdamas jo filmus“, – sako režisierius Rimas Morkūnas.

19 val. dokumentinis filmas „Už devynių jūrų“ (30 min.)

2005 metais sukurtas dokumentinis filmas pasakoja apie vienišą, seną moterį, gyvenančią keistos nuojautos išsipildymo laukimu. Jos dienos panašios viena į kitą – pusryčiai, televizorius, kraujo spaudimo matuoklis. Net Kalėdos – su tokia pat vieniša pensininke kaimyne ankštame tarybinio penkiaaukščio butelyje. Bet vieną dieną atsitinka tai, ko ji bijojo labiausiai, – po klastingos ligos jai lieka gyvenimas ant lovos, kai negali pats pasiversti ant šono. Įjungtas televizorius ir toliau guodžia senutę rodydamas Holivudo ir Lietuvos žvaigždžių pasiekimus.

Filmus pristatys režisierius Rimas Morkūnas. Renginio metu bus parodytos naujų filmų vaizdo dokumentacijos.

Trumpai apie filmus

Data
Laikas
Vieta
Filmas
Vasario 2 d.
 12 val. Kino salė, V a. „Pakeliui“, 2014 m., vaidybinis, 94 min., rež. R. Marcinkus
Vasario 2 d. 17 val. Kino salė, V a.

„Lietuva – tai jėga“, 2017 m., dokumentinis muzikinis, 67 min., rež. V. Grigas
Vasario 8 d. 17 val. Kino salė, V a.

Knygos „Komiksai: pažink ir kurk“ pristatymas
Vasario 9 d. 12 val. Konferencijų salė, V a. „Partizano žmona“, 2011 m., dokumentinis, 50 min., rež. Vytautas V. Landsbergis, A. Marcinkevičiūtė
Vasario 21 d. 18.30 val. Kino salė, V a. Knygos „Medicinos atradimų istorijos“ pristatymas, filmo „Pašnekink žolę, akmenį, vandenį“ peržiūra, 2012 m., 47 min.
Vasario 23 d. 12 val. Kino salė, V a. „Šventa karvė“, komedija, rež. D. Ulvydas 
Vasario 23 d. 17 val. Kino salė, V a. Režisieriaus Rimo Morkūno filmų retrospektyva