Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2018 m. sausio 31 d.

1918 metų vasario 16 d. spaudos apžvalga

Vis trumpėja laiko atstumas iki dienos, kai švęsime atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės šimtmetį. Viešojoje erdvėje vis gausėja įdomių renginių, parodų, liudijimų apie to istorinio meto faktus, įvykius, dalyvius ir pagrindinius veikėjus. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorė Jolita Steponaitienė kviečia visus, neabejingus mūsų valstybės istorijai, susipažinti su 1918 metų vasario 16 d. spaudos apžvalga.

„Buvo šeštadienis, kai 20 didžiavyrių šaltuose Štralio namuose Lietuvos šalpos komiteto biure kūrė, derino, redagavo dokumentą ir paskelbė, kad Lietuvos Taryba „atstatanti nepriklausomą ir demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi, ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“, tačiau laikraščiuose nebuvo jokių užuominų apie tai, prie ko artėjama. Vasario 16 d. laikraščiai „Lietuvos aidas“, „Dabartis“ ir „Dziennik Willenskňski“ rašė apie to laikotarpio aktualijas. Pagrindinė žinia juose buvo karas“, – pažymi departamento direktorė.

Kaip pranešė Vokiečių karo štabas: „Vakarų fronte kai kur šaudė armotomis ir mėtė minų [...], sausio mėnesį priešininkas nustojo vokiečių fronte 20 balionų ir 151 aeroplano, kurių 67 buvo nutrenkti šiapus, kiti gi anapus priešininko linijų. Mes netekome sausį 68 aeroplanų ir 4 balionų.“ Tokią žinią skelbė „Lietuvos aidas“.

Didžioji Vilniaus naujiena buvo ta, kad „Med. D-ras Pranas Mažilis“ (profesoriaus Liudo Mažylio, radusio Nepriklausomybės Aktą, senelis), grįžęs iš Krokuvos į tėviškę ir apsilankęs Vilniuje, ketina „įsikurti Panevėžyje ir ten gydytojauti“.

Kaip rašė korespondentas Dėde Antanas, „Kretingoje sausio 6 d. vietinių lietuvių inteligentų būrelis surengė čia lietuvių vakarą. Artistai mėgėjai suvaidino 4 aktų dramą „Kristaus užgimimas“ su tautinėmis dainomis ir deklaracijomis.“

Tautiečiai galėjo paskaityti Juozo Senkaus „Apysaką iš baudžiavos gadynės“, susipažinti su lietuvių tipu pagal Vydūną, kuris teigė, kad „tikras lietuvių tipas – tai yra laibas, vidutinio ir kiek aukštesnio stuomens asmuo. Akys žydros (mėlynos), plaukai geltoni, odos spalva skaisti sveika. Lietuvaičių veidas labai ypatingas. Oda labai liauna, balta su gražia rausva varsa ant skruostų. Lupos esti nepaprastai šviežios. Tokios ypatybės visų, saikių ištekėjusių ir netekėjusių moteriškių esti iki senatvės. Aistringų (geidulingų ir nesveikų moterų) jis veikiai išnyksta“. (Apie tamsiaplaukius ir žaliaakius pasiskaitykite patys „Dabartyje“).“

Paskutiniuose laikraščių puslapiuose buvo siūloma nusifotografuoti Vilniuje vienintelėje „A. Jurkšaičio fotografijoje ir cinkografijoje“, išsinuomoti „butą su virtuve ir elektra“, įsigyti „Hoeltke“ ir „Borman“ firmos mėsos malūnėlį, pasimėgauti „Garbáty“ cigaretėmis ir apsilankyti keturiuose Vilniaus kino teatruose: „Helios“, „Minatura“, „Lux“, „R.Stremer“.

„Tačiau žinia apie atsikūrusią valstybę, gerbiančią ir puoselėjančią savo simbolius bei istoriją, mylinčią savo tautiečius, kurioje pasaulio vietoje jie bebūtų, greitai pasklido po visą pasaulį. Apie tai buvo rašoma, piešiama, eiliuojama ir dainuojama“, – kviečia domėtis autentiškomis šimto metų senumo  publikacijomis Nacionalinės bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorė J. Steponaitienė.

1918 metų leidinių ieškokite svetainėje epaveldas.lt ar Nacionalinėje bibliotekoje.