Nacionalinėje bibliotekoje gimnazistų debatai „Emigracija – grėsmė valstybei?“

„Pagaliau jūs pas mus atvažiavote“, – taip balandžio 18 d. į gimnazistus iš Tauragės apskrities kreipėsi nuo rudens vykusio projekto „Pokalbiai apie emigraciją 3“ iniciatorė ir vadovė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė Jolanta Budriūnienė. Prieš baigiamuosius debatus „Emigracija – grėsmė valstybei?“ ji priminė, kad projektu nesiekta nei paskatinti, nei sumažinti emigracijos: „Kuo daugiau žinai, tuo daugiau turi galimybių rinktis.“

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento vadovas, buvęs Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas gimnazistams akcentavo, kad valstybė pirmiausia yra žmonės, mes visi: „Kai sako, kad šita valstybė neturi ateities, jums sako, kad esate „lūzeriai“. Aš taip nesakau. Aš tikiu, kad galite susitvarkyti šitą valstybę: kad kažkada amerikiečiai pildys žalias kortas ir norės atvažiuoti į Lietuvą.“ Debatus moderavęs Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pabrėžė, kad debatai yra svarbus pilietinės visuomenės ginklas „fake news“ (t. y. netikrų naujienų) amžiuje. Pasidalijęs prisiminimais apie keblią pirmąją pažintį su debatais devintoje klasėje Panevėžyje, jis vylėsi, kad projekto dalyviai, kaip ir jis, ilgainiui pamėgs diskusijų meną.

Poziciją, kad emigracija yra grėsmė valstybei, palaikantys gimnazistai dėstė mintis apie emigracijos žalą ekonomikai (darbingo amžiaus žmonių išvykimas, protų nutekėjimas), didėjančias demografines problemas, emigracijoje prarandamą lietuviškąjį tapatumą, užsienyje formuojamą „vagių ir banditų“ šalies įvaizdį. Poziciją, kad emigracija nėra grėsmė valstybei, palaikantys projekto dalyviai atkreipė dėmesį, kad šalies BVP pastaraisiais metais auga, emigracijoje uždirbti pinigai ir įgyta patirtis grįžta į Lietuvą per paramą artimiesiems ir buvusių emigrantų čia kuriamus verslus, naujas darbo vietas, o užsienyje gyvenantys lietuviai plačiai skleidžia žinią apie mūsų šalį, taip skatindami turizmą. Debatuose kelis kartus pasitelktas ilgai JAV gyvenusio prezidento Valdo Adamkaus pavyzdys, skirtingais aspektais paliesta aktuali dvigubos pilietybės tema.

Antrojoje baigiamojo renginio dalyje režisierė Agnė Zalanskaitė ir istorikė dr. Aistė Petrauskienė gimnazistams pristatė dokumentinį filmą „Nenugalimas“ apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą. Jis gimė 1918 m. JAV, praėjus vos kelioms savaitėms po Lietuvos Nepriklausomybės Akto pasirašymo. Šeima į laisvėjančią Lietuvą grįžo, kai A. Ramanauskui buvo treji. Istorikė gimnazistams teigė, kad ne partizanų pavardės, datos ir apygardų pavadinimai yra svarbiausi: pradžioje pakanka žinoti, kad partizanas yra laisvės kovų dalyvis. Vienas ketvirtokas mokykloje jai atsakęs: „Tai yra tie, kurie kovojo miškuose 1944–1954 metais.“ Pagalvojęs pridūrė: „Dėl galutinės datos aš galiu klysti.“ Tiek A. Zalanskaitė, tiek A. Petrauskienė sakė ateinančios padirbėti į Nacionalinės bibliotekos erdves. Renginį vedusi dr. Dalia Cidzikaitė išreiškė viltį, kad projekto dalyviai, jeigu studijuos Vilniuje, taip pat užsuks į Nacionalinę biblioteką.

„Pokalbiai apie emigraciją 3“ – tai Nacionalinės bibliotekos edukacinių renginių ciklas, kuriuo siekta plėsti mokinių žinias apie emigraciją ir taip prisidėti prie jaunimo pilietiškumo ugdymo, tautinės savivokos puoselėjimo. Projektas pradėtas 2015 m. ir vyko Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. Sėkmingą pirmąjį projektą lydėjo platesnio masto projektas „Pokalbiai apie emigraciją 2“, apėmęs penkias Utenos apskrities gimnazijas. „Pokalbiai apie emigraciją 3“ persikėlė į Tauragės apskritį, jame dalyvavo Tauragės rajono Žygaičių, Tauragės „Žalgirių“ ir „Versmės“, Šilalės Simono Gaudėšiaus, Šilalės rajono Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus, Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijų mokiniai. Gimnazistai klausėsi Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojų parengtų paskaitų apie lietuvių diasporos istoriją, kūrybinėse dirbtuvėse susipažino su sakytinės istorijos metodu, mokėsi daryti interviu, nes gavo užduotį pakalbinti emigracijos ragavusius kraštiečius.

Logotipas

Lapkritis
P A T K Pn Š S
29 30 31 1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 1 2

Parodos

2018 m. gegužės 9 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2018 m. spalio 22 d. – lapkričio 19 d.
Paroda „Asmuo ir dokumentas: 1918–1940 m.“
2018 m. lapkričio 8 d. – gruodžio 5 d.
Paroda „Atspindžiai suskilusiame veidrodyje“
2018 m. lapkričio 5 d. – lapkričio 29 d.
Paroda „Kryždirbystės paveldo ikonografija Nacionalinėje bibliotekoje“
2018 m. lapkričio 12 d. – gruodžio 3 d.
Paroda „Mes norime būti laisvi – ir mes būsime laisvi!“
2018 m. spalio 18 d. – lapkričio 30 d.
Prof. Vytautui Landsbergiui sukurtų ekslibrisų paroda
2018 m. lapkričio 19 d. – gruodžio 9 d.
Paroda „Ilgiausių metų Ą ir Ę! Sto lat Ą i Ę!“