2018 m. rugsėjo 10 d.

Ką aukštas žmogaus socialinės raidos indeksas byloja apie realią piliečio socialinę padėtį mūsų valstybėje

„Visos Jungtinių Tautų Organizacijos šalys narės, kurių yra apie 190, suskirstytos į keturias kategorijas. Pirmai kategorijai priklauso labai išsivysčiusių šalių grupė, antrai – išsivysčiusių šalių, trečiai – besivystančių šalių ir ketvirtai – silpnai išsivysčiusių šalių grupė. Lietuva pagal sąlygas pažangai patenka į labai išsivysčiusių šalių grupę. Išsivysčiusių šalių grupėje mūsų šalis yra nuo 2005 m., labai išsivysčiusių šalių – jau 5 metus“, – mūsų valstybės padėtį JTO Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje komentavo Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros docentė dr. Vita Karpuškienė. Ją kalbino Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojas Arūnas Brazauskas.

Kas lėmė tokį aukštą Lietuvos socialinio išsivystymo įvertinimą (37 vieta tarp 187 šalių)?

 Lietuvos socialinio išsivystymo vieta tarp kitų pasaulio šalių nustatoma pagal bendrą rodiklį, kuriuo matuojama visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo lygis, švietimo lygis ir pragyvenimo lygis, – žmogaus socialinės raidos indeksą (angl. Human Development Index, toliau – HDI). Pasaulyje HDI socialiniam valstybių išsivystymui nustatyti naudojamas nuo 1990 m., Lietuvoje – nuo 1994 metų. Pabrėžtina, kad 2011 m. Lietuva užėmė 40-ą vietą tarp 187 valstybių ir pirmą kartą buvo priskirta prie itin aukšto socialinio išsivystymo lygio šalių. „HDI iš tiesų parodo, ar šalis turi ekonomines galimybes, kvalifikacijos, žinių, išsilavinimo galimybes ir sąlygas siekti pažangos, ar joje yra galimybė sveikai gyventi“, – paaiškino dr. V. Karpuškienė.

„Geroji žinia“ ir esminių HDI rodiklių vaidmuo vertinant Lietuvos socialinį išsivystymą

„Kiek aš suprantu, tas indeksas stovi tarsi ant trijų kojų, ir kažkuri viena kojytė gal stipresnė, kitos gal šiek tiek silpnesnės?“ – svarstė A. Brazauskas. Mokslininkė dar kartą priminė, kad pirmoji indekso komponentė – ekonominis išsivystymas yra matuojamas bendromis nacionalinėmis pajamomis, tenkančiomis vienam gyventojui, pakoreguojant pagal perkamąją galią. „Jeigu mes matuotume tik pagal šį rodiklį, Lietuva nebūtų 36-oje vietoje, o žemiau“, – teigė dr. V. Karpuškienė. Apskritai, palyginti su kitais rodikliais, šis vertintinas kaip vidutinis. Stipriausioji indekso komponentė yra išsilavinimas, kuris matuojamas dviem aspektais: kiek vidutiniškai metų mokėsi suaugę (25 metų ir vyresni) šalies gyventojai, ir antrasis: kiek vidutiniškai metų mokosi jaunimas (dr. V. Karpuškienės nuomone, pagal švietimo rodiklius Lietuva galėtų būti kokioje 25-oje vietoje, nes švietimo potencialas yra labai stiprus). Toli gražu ne taip sklandžiai atrodo mūsų sveikatos ir gyvenimo trukmės rodikliai. Jie patys silpniausi. „Pagal gyvenimo trukmę Lietuva jau yra arčiau tų vietų, iš kurių žmonės bėga“, – sutaria pašnekovai.  

Socialinis skurdas Lietuvoje: statistika ne visuomet atspindi tiesą

2018 m. rugpjūčio antrojoje pusėje paskelbti naujausi tyrimai, kuriais nustatyta, kad Lietuva skursta dar labiau negu prieš metus, t. y. 2016 m. (naudotasi 2017 m. duomenimis). Remiantis šiais duomenimis, Lietuvoje skursta 23 procentai žmonių. „Ar Lietuvoje iš tikrųjų 2017 m. skurdo daugiau žmonių negu 2016 m. – labai tuo abejoju“, – teigė dr. V. Karpuškienė. Pašnekovė priminė, kad statistiniai skurdo rodikliai tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos lygio ir gyventojų pajamų. Paradoksalu, kad 2008–2009 m. sunkmečiu skurdas buvo mažiausias. Tačiau tai statistikos teikiamas vaizdas, kadangi skurdo riba laikomos pajamos, sudarančios 60 proc. medianinių pajamų (tokių, kurios dalija gyventojų pajamų skalę perpus). Augant vidutinei ir viršutinei algų ribai, pajamų mediana didėja, todėl didėja ir skurdo ribos reikšmė. Pavyzdžiui, 2017 m. skurdo riba buvo 307 eurų pajamos vienam asmeniui, o 2016-aisiais jos buvo 282 eurai, taigi žmonės, kurių pajamos keletą metų nesikeitė ir sudarė, pavyzdžiui, 300 eurų, pernai pateko tarp skurstančiųjų.

Kiek galima didinti minimalioji mėnesinė alga  nesukeliant negatyvių pasekmių visai ekonomikai?

„Jeigu pažvelgsime į duomenis, statistiką ir tai, kas vyko per pastaruosius trejus ar ketverius metus, matysime, kad nuo 2008 m. minimalioji mėnesinė alga (MMA) padidėjo dvigubai. Ar didinant minimaliąją algą pavyko išvengti skurdo, sumažinti nelygybę? Ne, per tuos metus skurdas ir nelygybė tik padidėjo. Aš jokiu būdu nesu prieš, kad būtų didinama minimalioji mėnesinė alga, tik kad minimaliosios algos didinimas greičiau yra politinis aktas, nesusietas su ekonomika. Galbūt nuo 2018 m. MMA augs taip pat greitai kaip ekonomika, bet kol kas kalbant apie ją kaip apie nelygybės mažinimo priemonę pastarųjų metų praktika šiuo atveju nuvylė“, – mano ekonomikos mokslų daktarė. 

A. Brazausko teigimu, minimaliosios algos didinimas visaip veikia skurdo ir nelygybės dalykus, jo supratimu, nepamatuotas minimaliosios algos didinimas mažina užimtumą, pavyzdžiui, daugėja automatinių kasų prekybos centruose ir panašiai. Dr. V. Karpuškienė pritaria, kad galbūt kai ekonomika auga taip pat kaip darbo našumas, tai tada puiku, kad auga ir minimalioji mėnesinė alga. Bet jeigu ekonomika auga lėčiau, o minimalioji alga – gana sparčiai, tada iš tiesų gali atsirasti nepageidaujamų pasekmių.

Grįžkime prie skaudžiausių Lietuvai HDI rodiklių – nesveiko gyvenimo būdo, alkoholio vartojimo

Anot A. Brazausko, ypač opi alkoholizmo problema. Pakeitus alkoholio įsigijimo laiką Lietuvoje, kaimynai (turime omenyje latvius ir estus) prekybos alkoholiniais gėrimais valandų nepakeitė. Ar nepasitvirtins nuogąstavimai, kad būtent ten važiuosime nusigerti? Kaip čia iš tiesų yra?

„Aš pati dalyvauju tokiame tyrime, kur stebime, kaip keičiasi alkoholio vartojimas ir ne tiek konkrečius PSO deklaruojamus išgerto alkoholio kiekius kvestionuojame, kiek stebime, tikriname vartotojų elgseną.

Tyrimus vykdo bendrovė „Baltijos tyrimai“. Jau buvo atliktos dvi apklausos, žiūrime, kaip keičiasi alkoholio vartojimas. Tiesa yra ta, kad šios apklausos atliktos 2017 m., o prevencinės priemonės įvestos nuo 2018 m. Kaip pasikeis vartojimas dėl tų konkrečių priemonių įvedimo, tai yra pardavimo laiko, pirkėjų amžiaus apribojimo, bus galima pasakyti po 2018 m. lapkričio apklausos. Aš galiu pasakyti apie alkoholio vartojimo pasikeitimą dėl to, kad buvo stipriai padidintas akcizas. 2017 m. alkoholio kainos dėl naujo akcizo įvedimo stipriai padidėjo, o legaliai parduoto vidaus rinkoje alkoholio vartojimas sumažėjo. Lietuvos alkoholio vartotojų elgsenai būdinga skirtinga vartojimo kultūra. Mes išskyrėme tris vartotojų grupes: grupę, kuri geria daug ir dažnai, grupę, kuri geria reguliariai ir ne po daug, ir grupę, kuri geria tik progomis. Šiuo metu įvyko šioks toks persiskirstymas: ta grupė, kuri geria daug ir dažnai, keičiasi visai mažai, reguliariai geriantys geria mažiau, „proginiai“ išgeria panašų kiekį, bet geria rečiau, – naujas alkoholio vartojimo tendencijas 2018 m. išdėstė dr. V. Karpuškienė.

A. Brazauskui iškėlus klausimą, kad į Lietuvos suvartojimo rodiklius įtrauktas kontrabandinio alkoholio suvartojimas gerokai padidina alkoholio suvartojimo rodiklį, svarstyta, kad gal galima laukti kokių korekcijų, diskusijų su Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ar panašiai.

„Iš pradžių tarsi buvo tokių abejonių dėl PSO skaičių, bet kyla klausimas, kas būtų kitaip, jei Lietuva nebūtų išskirta kaip labiausiai gerianti pasaulio šalis. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiką, Lietuva iš 180 šalių suvartoja daugiausia alkoholio vienam gyventojui. Tai, kad ji pripažinta statistiškai daugiausia gerianti šalis, mano manymu, yra gerai: šito skaičiaus fone rimtai susirūpinta dėl padėties, įvairių priemonių taikymo. Aš manau, kad su alkoholiu bus taip pat kaip su rūkymu: Lietuvoje rūkėme gana daug, dabar rūkome nedaug. Tad po šio Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimo, kai mes visi susirūpinome, ir valdžia taip pat, aš manau, kad praeis kokie penkeri–šešeri metai ir jau gersime mažiau. Nebūtinai tai bus ribojančių priemonių rezultatas, greičiau pačių žmonių sąmoningumo išraiška. Vis dėlto nuolat girtaujančių grupė, kurią sudaro 7 proc. alkoholio vartotojų, išgeriančių labai didelę dalį alkoholio, vargu ar pasikeis, ar kada nors apskritai liausis gėrusi. Svarbu iš tos aplinkos ištraukti vaikus ir jaunimą“, – savo prognozėmis ir apmąstymais pasidalijo dr. V. Karpuškienė.

Norėtųsi palinkėti magiškų impulsų mūsų valdžiai

„Na, tai reikėtų kažkokio magiško poveikio, kokio rodiklio arba signalo tiems, kurie mažiausia linkę keistis. Aš dar linkėčiau kokio nors magiško impulso tiems žmonėms, kurie nustato algas unikalių profesijų, unikalios kvalifikacijos žmonėms. Tai kaip čia buvo paminėta, skurdo riba – 307 eurų vienam asmeniui, 634 eurai – šeimai. Aš prisiminiau algas žmonių, išmokusių retų kalbų, dėstančių jas, žinau, kokias algas jie gauna. Tada nesistebi, kad kai kuriuose apsišvietusių žmonių sluoksniuose sklinda labai niūrios nuotaikos. Juk tai absurdiška situacija, kai žmogui, skyrusiam visą gyvenimą, kad ugdytų, lavintų unikalią gebą, mokama juokingai mažai. Tad mūsų valstybei, mūsų valdžiai linkime magiškų impulsų“, – akcentavo A. Brazauskas.

Grįžusi prie Lietuvai priskirto žmogaus socialinės raidos indekso, dr. V. Karpuškienė teigė, kad juo remiantis vis dėlto galima atsakyti, kurioje šalyje gera gyventi – tie paskutiniai skaičiai iš esmės ir rodo, kad Lietuva yra šalis, kuri turi daug galimybių ir kurioje gera gyventi.

„Tai aš su tuo sutikčiau: tik labai nedaug tereikia ir Lietuva bus pati geriausia šalis pasaulyje“, – pokalbį apibendrino A. Brazauskas.    

Beje, doc. dr. V. Karpuškienė informavo, kad 2018 m. rugsėjo 15 d. JTO pateiks naujus HDI duomenis.

Pokalbio vaizdo įrašas ›