2019 m. sausio 24 d.

Sausio 24 d.: sakralūs pasaulio tekstai. Toros „biografija“

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“. Juo mokslininkai pristato pamatines pasaulio tradicijas apimančių tekstų „biografijas“, mėgindami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir interpretuojami šie įvairių kultūrų tekstai, koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos tiek tradicinės teologinės, tiek akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

Pirmoji paskaita buvo skirta knygos „Gilgamešo epas“ „biografijai“. Dabar kviečiame į antrąjį susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos katedros docentė dr. Aušra Pažėraitė pasakos apie Torą.

Tora yra viena iš tų retų knygų, kurios dalys istorijos tėkmėje taip atsiskyrė vienos nuo kitų, kad susiformavo skirtingos pačios knygos „biografijos“. Žydų tradicija vienareikšmiai teigia, kad Tora per Mozę buvo dovanota Izraeliui, kuris ją surašė, o tikrasis jos kilmės šaltinis yra pats Pasaulio Kūrėjas. Tačiau toji užrašytoji Tora buvo tik kaip konspektas, kuriam suprasti reikia papildomų paaiškinimų, perduodamų per kartų kartas iš pirmųjų gavėjų, kurie esą buvo lemiamų įvykių liudininkai.

Kritiniai biblistikos ir senovės izraelitų istorijos tyrinėjimų religinės tradicijos (ar tradicijų) atsakymai šiandieninių Toros skaitytojų jau netenkina. Siekiant išsiaiškinti istorinius faktus, paslėptus po tikėjimo faktais, formuluojamos pačios „beprotiškiausios“ hipotezės: neva Tora, tai – nuo XIX a. formuluotos dokumentų hipotezės, dominavusios daugiau nei šimtmetį, išskaidžiusios Torą į skirtingais laikotarpiais skirtingų autorių rašytus (ar žodžiu perduotus) „dokumentus“; šiandien diskutuojamos ir hipotezės apie jos rašymą Aleksandrijos bibliotekose, prieš akis turint Platono Įstatymus“, ir pan.

Taigi kas buvo tie žmonės, kuriuos istorikai laiko galimais pretendentais į tikruosius Toros autorius, kokios buvo istorinės aplinkybės, kokiai auditorijai jie rašė, koks buvo jų tikslas? Ar įmanoma šiandien atsakyti į šiuos klausimus? Atsakymus sužinosite apsilankę mokslininkės dr. A. Pažėraitės paskaitoje.

Viso renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai: knygos „biografija“ kuratorius – prof. habil. dr. Audrius Beinorius (VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas).

Numatomos tolesnės paskaitos (seka gali keistis) apie šias knygas:

• Egipto mirusiųjų knygą (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
• Talmudą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė); 
• Rigvedą (pranešėjas lekt. Vytis Vidūnas);
• Upanišadą (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• „Bhagavad Gita“ („Viešpaties giesmė“) (pranešėjas lekt. Vytis Vidūnas);
• Patandžalio „Yoga sūtra“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• „Dao De Jing“ (Liao Zi „Knyga apie kelią ir dorą“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
• „Lun Yu“ (Konfucijaus „Apmąstymai ir pašnekesiai“) (pranešėjas dr. Vytis Silius);
• „I-Ching“ („Permainų knyga“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
• „Kojiki“ (Nihon shoki) (pranešėja dr. Jurgita Ignotienė);
• „Pali kanonas“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
• „Lotoso sūtra“ (pranešėjas Gediminas Giedraitis);
• „Bardo Thodol“ („Tibetiečių mirusiųjų knyga“) (pranešėjas dr. Vladimiras Korobovas);
• Naująjį Testamentą (pranešėjas prof. habil. dr. Vytautas Ališauskas);
• Koraną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
• Suną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
• „Masnavi“ (Rūmi) (pranešėjas lekt. Algimantas Litvinas).

Trumpai apie renginį

Data	sausio 24 d.
Laikas	18 val.
Vieta	Renginių erdvė, III a.
Dalyvavimas	įėjimas laisvas
Trukmė	2 val.
Partneris	VU Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas
Daugiau informacijos	socialiniame tinkle „Facebook“