2019 m. kovo 7 d.

Nematoma „Lituanicos“ pusė su Gražina Kristina Sviderskyte

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje kovo 1 d. pristatyta dr. Gražinos Kristinos Sviderskytės knyga „Lituanica. Nematoma pusė“ (Aukso žuvys, 2019). Autorė kartu su istoriku doc. dr. Nerijumi Šepečiu, žurnalistu Dovydu Pancerovu apžvelgė septynerius metus trukusį tyrimą, kuris apėmė virš dvidešimties archyvų trijose šalyse, tūkstančius anksčiau netyrinėtų ir neskelbtų dokumentų. Tai pirma tokia išsami „Lituanicos“ istorijos studija Lietuvoje ir pasaulyje.

G. K. Sviderskytės pasakojimo herojai – lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, taip pat daugelis kitų žinomų ar pirmąkart įvardijamų asmenų: politikų, diplomatų, karininkų, policininkų, funkcionierių, Lietuvos laisvės kovotojų.

Knyga išsklaido daugelį populiarių mitų apie didvyrišką skrydį. Kai kuriuos mitus tikslingai kūrė sovietų ideologai ir skleidė pasitelkę kolaborantus. Taip atsirado pasakojimai apie kulkų žymes lėktuvo nuolaužose, šautines žaizdas lakūnų kūnuose.

Vokiečiai lėktuvo nepašovė – tokia G. K. Sviderskytės ir N. Šepečio žinia auditorijai. Platesnį istorinį kontekstą nušvietė N. Šepetys: 1933 m. vasarą nacių valdžia vengė bet kokių tarptautinių konfliktų – ypač tokių, kurie galėtų sukiršinti nacių rėmėjus vokiečius už Vokietijos ribų. Vokietijos valdžia bijojo, kad „Lituanicos“ tragedija gali išprovokuoti Klaipėdos krašto nacius kokiems nors veiksmams. Tokio vokiečių nuosaikumo priežastis, be viso kito, buvo šalies silpnumas – pavyzdžiui, 1933-iaisiais Lenkija galėjo be didelio vargo užpulti Vokietiją, okupuoti jos dalį, kadangi Vokietija praktiškai neturėjo kariuomenės.

Žurnalistė ir istorikė G. K. Sviderskytė yra kelių knygų ir dvidešimties dokumentinių filmų autorė. Pastarasis jos darbas įvertintas Lietuvos mokslo tarybos stipendija ir Lietuvos mokslų akademijos premija.

Visą knygos pristatymo įrašą galite rasti čia ›