Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2019 m. gruodžio 19 d.

Gruodžio 19 d.: sakralūs pasaulio tekstai: „Avesta“

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiamas praėjusią žiemą pradėtas išskirtinis viešų paskaitų ciklas „Sakralūs pasaulio tekstai“ – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto dovana Lietuvai Vilniaus universiteto 440-ojo jubiliejaus proga. Šiame cikle mokslininkai pristato sakralių, pamatinių pasaulio tekstų „biografijas“, bandydami atsakyti į šiuos klausimus: kaip buvo kuriami, atrandami, verčiami ir aiškinami šie įvairių kultūrų tekstai? Koks buvo jų vaidmuo istorinėje religijų raidoje? Paskaitose atskleidžiama kultūrinė ir socialinė, meninė ir politinė šių knygų įtaka nuo seniausių laikų iki mūsų dienų; aptariamos ir tradicinės teologinės, ir akademinės tekstologinės konkrečių tekstų suvokimo perspektyvos.

Kviečiame į paskutinį dvidešimtąjį ciklo susitikimą, kuriame Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto iranistikos ir islamo studijų lektorius Algimantas Litvinas pristatys vienos seniausių pasaulio religijos – zoroastrizmo – šventraštį Avestą.

Nors dauguma Avestos tekstų, arba knygų, neišlikę, ugnies garbintojų zoroastriečių tradicija teigia, kad Avestą kadaise sudarė 21 knyga, kurių paskirtis buvo ir liturginė, ir teisinė. Seniausioji knygos dalis datuojama apie 1000-uosius metus prieš mūsų erą ir priskiriama pačiam Zoroastrui. Šventraščio tekstų rinkinio kalba yra vadinama Avestos kalba, kuri kartu su senąja persų kalba kadaise sudarė iranėnų pogrupį indoiranėnų kalbų grupėje. Chronologiškai skiriamos senoji Avesta ir naujoji Avesta, kurias skiria keli šimtmečiai. Neabejojama, kad kai kurios zoroastrizmo religinės idėjos – Paskutinio teismo, mirusiųjų prisikėlimo, dangaus ir pragaro, angelologija ir kt., tapo sudedamąja vėlesnių abraomiškųjų religijų teologijos dalimi. Daug amžių gyvavęs vien dėl žodinės perdavos Avestos tekstas buvo užrašytas Sasanidų laikotarpiu, veikiausiai 4-ame amžiuje, kai zoroastrizmas buvo valstybinė religija Irane.

Paskaitoje sužinosime, kokia yra Avestos struktūra ir turinys? Apie kokią religinę pasaulėžiūrą byloja šios knygos? Kas žinoma apie Zoroastrą ir kokie yra pamatiniai religiniai zoroastrizmo principai. Ką reiškia fravašis ir faravaharas? Kada vakariečiai sužinojo apie šį tekstą ir kada pasirodė pirmi jo vertimai?

Renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ kuratorius – Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų instituto profesorius habil. dr. Audrius Beinorius.

Ankstesni renginių ciklo „Sakralūs pasaulio tekstai“ vaizdo įrašai.

Skaitytos paskaitos apie šias knygas:

  • Rigvedą (pranešėjas lekt. Šarūnas Šimkus);
  • Gilgamešo epą (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
  • Torą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
  • „Egipto mirusiųjų knygą“ (pranešėjas dr. Tadas Rutkauskas);
  • Upanišadas (prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
  • „Bhagavadgytą“ („Viešpaties giesmė“) (pranešėjas lekt. Vytis Vidūnas);
  • Talmudą (pranešėja doc. dr. Aušra Pažėraitė);
  • Naująjį Testamentą (pranešėjas prof. habil. dr. Vytautas Ališauskas);
  • Patandžalio „Joga sūtrą“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
  • „Pali kanoną“ (pranešėjas prof. habil. dr. Audrius Beinorius);
  • Koraną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
  • Suną (pranešėja lekt. Maritana Larbi);
  • „I-Ching“ („Permainų knyga“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
  • „Dao De Jing“ (Liao Zi „Knyga apie kelią ir dorą“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
  • „Lun Yu“ (Konfucijaus „Apmąstymai ir pašnekesiai“) (pranešėja doc. dr. Loreta Poškaitė);
  • „Lotoso sūtrą“ (pranešėjas Gediminas Giedraitis);
  • „Kojiki“ („Nihon shoki“) (pranešėja dr. Jurgita Ignotienė);
  • „Bardo Thodol“ („Tibetiečių mirusiųjų knyga“) (pranešėjas dr. Vladimiras Korobovas).

Trumpai apie renginį

Data gruodžio 19 d.
Laikas 18 val.
Vieta Renginių erdvė, III a.
Trukmė 2 val.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Organizatoriai Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių tyrimų institutas
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“