Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras pradėjo diskusijų apie atminties kultūrą ciklą

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras pradėjo atminties kultūrai skirtą ciklą, kurio diskusijose nuo vasario iki gegužės bus svarstomi svarbiausi istorijos politikos klausimai.

Pirmoje diskusijoje „Tautiniai simboliai: kaip ateina naujieji ir įsitvirtina istoriniai“ kalbėta apie tai, kaip nauji simboliai (ne)išplinta Lietuvoje, kas lemia jų populiarumą arba kontroversijas, taip pat apie nevienodą istorinių simbolių išpopuliarėjimą.

Šiuos ir kitus klausimus svarstė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas, Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos departamento analitikas, istorikas Karolis Zikaras ir viešųjų ryšių specialistas, politologas, agentūros „Neue Unica“ strategijos vadovas ir partneris bei įmonės „Fipra Lithuania“ konsultantas dr. Darius Udrys. Diskusiją moderavo visuomenininkė, istorikė, pilietinių projektų sumanytoja ir įgyvendintoja Luka Sinevičienė.

Politologas A. Medalinskas išskyrė penkis simboliui svarbiausius dalykus. Daugumą žmonių simbolis turi vienyti, o ne skaldyti, kilti iš istorinės tradicijos ir sąryšio su valstybe, būti kuo mažiau kontroversiškas dėl prasmės. Simbolis neturi būti primestas grupės žmonių visiems kitiems ir privalo atspindėti savo žinutę. Be to, A. Medalinskas daro skirtį tarp ženklų vienai konkrečiai progai ir universalių. Jis teigia, kad pirmieji dabar nelygiavertiškai konkuruoja su universaliais – „Neužmirštuolę“ įsigyti gerokai lengviau negu ženklelį su Vyčiu.

K. Zikaras teigia, kad nereikia vaikytis naujų simbolių, kai egzistuoja jau nuo seno naudojami tradiciniai. Dažnai Vilniaus simbolikoje šv. Kristoforą keičia naujasis Vilniaus logotipas, nors Vilniaus herbas ir turi senas tradicijas. K. Zikaras pabrėžė, kad tikrai neverta konfliktuoti dėl ženklų tinkamumo ar netinkamumo, geriau stengtis, kad kiekvienas egzistuojantis simbolis turėtų prasmę ir vietą.

D. Udrys pastebėjo, kad žmonės labiausiai simboliais susidomi tada, kai valstybė jaučia grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl ir Lietuvoje dabar tautinė simbolika išgyvena tam tikrą renesansą, panašų į Jungtinių Amerikos Valstijų patirtį po rugsėjo 11-osios. Mūsų ženklai yra gana ypatingi – pavyzdžiui, Vytis išsiskiria iš tradicinės heraldikos. Tačiau D. Udrys pabrėžė, kad, be įprastų heraldinių simbolių, reikalingi ir logotipai, kaip miestų ar valstybių prekės ženklai.

Daugiau nuotraukų ›

Rugpjūtis
P A T K Pn Š S
27 28 29 30 31 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6

Parodos

2020 m. gegužės 25 d. – rugpjūčio 30 d.
Bežodžių knygų kolekcija
2020 m. liepos 28 d. – spalio 4 d.
Inos Budrytės paroda „Sapnai kiekvienai dienai“
2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2020 m. rugpjūčio 3 d. – rugpjūčio 16 d.
Leidinių ekspozicija „Aš–beržas. Lietuviškas beržas...“
2020 m. liepos 14 d. – rugpjūčio 25 d.
Paroda „Lietuvos šimtmetis fotografijoje“
2020 m. liepos 1 d. – rugsėjo 13 d.
Paroda „Mėlynų gelmių gėlės“
2020 m. rugpjūčio 3 d. – rugsėjo 6 d.
Paroda „Pirmasis hebrajiškas romanas ir jo kūrėjas“
2020 m. birželio 1 d. – rugpjūčio 10 d.
Respublikinė vaikų piešinių paroda „Tautodailės lobynai“

YouTubeFacebookLinkedInInstagram