Pokalbis apie knygą „Lietuvos partizanų valstybė“

Gegužės 14-ąją minima Pilietinio pasipriešinimo diena. Prieš 48 metus, 1972 m. gegužės 14 d., didelį rezonansą Lietuvoje sukėlė devyniolikmečio Romo Kalantos pasirinkta drastiška politinio protesto forma – politinė savižudybė. R. Kalanta tapo pilietinio pasipriešinimo okupacinei santvarkai simboliu.

Pilietinį pasipriešinimą taip pat įkūnija pokario partizaninio karo, pasipriešinimo sovietinei okupacijai, laisvės kovų istorija. Ne mažiau svarbus ir šių dienų visuomenės pilietiškas susitelkimas, atsakomybė ir budrumas, vienijantis ne tik grėsmės akivaizdoje, bet ir kasdien. Šią ypatingą dieną Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje surengtas knygos „Lietuvos partizanų valstybė“ pristatymas. Pokalbyje dalyvavo autoriai archeologas prof. dr. Vykintas Vaitkevičius ir istorikė dr. Aistė Petrauskienė bei literatūrologas, kultūros tyrinėtojas doc. dr. Darius Kuolys.

Partizaninio karo istorija sulaukia didelio tyrėjų, mokslininkų, taip pat visuomenės susidomėjimo. Leidžiamos moksliniais tyrimais paremtos knygos, partizaninis karas atsispindimas grožinės literatūros kūriniuose, kino filmuose, taip pat viešose diskusijose. Knygoje „Lietuvos partizanų valstybė“ pateikiama nauja 1944–1953 m. Lietuvos partizaninio karo interpretacija, kalbama apie šio karo ištakas, eigą, atskleidžiama daug iki šiol nežinomų istorijos faktų; piešiami laisvės kovos vadų portretai ir braižomas reikšmingų laisvės kovos vietų žemėlapis.

Prof. dr. Vykintas Vaitkevičius ir dr. Aistė Petrauskienė vaizdingai parodo, kas yra partizanai ir kokie buvo jų kovos tikslai. Knyga kupina naujų faktų, nežinomų gyvenimo istorijų, unikalių nuotraukų, niekada nelankytų paveldo vietų žemėlapių su koordinatėmis. Pasakojimas iš esmės paremtas partizanų archyvais: įsakymais, pranešimais, apyskaitomis, laiškais, nuotraukomis, į kuriuos žvelgiama kaip į visumą – pogrindžio valstybės kanceliariją ir kroniką. Ginkluoti kovotojai iškyla kaip valstybininkai.

Pristatydama knygos idėją ir siekius istorikė A. Petrauskienė atkreipė dėmesį, kad šiuo leidiniu norėta kalbėti kitaip nei iki šiol. „Ilgą laiką kalbėjome apie tai, kad imame kitus šaltinius, kitą prieigą, remiamės pačiais partizanais. Mano nuomone, kai atsigręžiame į partizanus, jų šaltinius, dokumentus, išryškėja būtent pilietinis pasipriešinimas. Šiuo atveju visų pirma žvelgiame ne į ginklus, iššautas tūteles, ne į įvykusius mūšius, bet jie mums yra piliečiai, stojantys ginti savo valstybės“, – kalbėjo mokslininkė.

Archeologas V. Vaitkevičius akcentavo, kad knygoje siekta atspindėti partizaninio karo vadų pasaulėžiūrą, pasirengimą, patirtį, kaip klostėsi jų likimas: kam buvo palankus, o kam negailestingas. Anot jo, ši knyga gali būti viena iš galimų interpretacijų ir kalbėjimas apie partizanus kaip valstybininkus yra tik vienas iš siūlomų požiūrių.

Aptardamas knygos aktualumą ir išskirtinumą kultūros tyrinėtojas literatūrologas D. Kuolys teigė, kad leidinyje išryškėja svarbus apsisprendimas į įvykius žiūrėti iš partizanų pozicijų, žvelgti į jų apsisprendimus, motyvus, atskleisti, ką jie gynė, kas jiems buvo egzistenciškai svarbu. Pasak D. Kuolio, knygoje atsiveriantys partizanų archyvai, kasinėjamų mūšių vietų, bunkerių tyrimai, kai kurie atradimai įspūdingi ir sukrečiantys. Mokslininko teigimu, svarbu ir tai, kad knygoje taip pat išryškėja glaustai, jautriai pertektos partizanų vadų biografijos, o svarbiausi dalykai vaizdžiai pateikti ir gimnazistams, ir mokytojams, ir besidominčiai visuomenei.

Kviečiame žiūrėti vaizdo įrašą, kuriame pristatymo dalyviai aptaria knygos idėjos gimimą, tyrimo išskirtinumą, apžvelgia partizaninio karo bruožus, pilietinio pasipriešinimo apraiškas ir sąsajas su nepriklausomybę atkūrusia Lietuva, šalies valstybingumo raidą ir ypatumus, šių dienų visuomenės pilietiškumo matus, partizanų valstybės organizaciją ir kitas temas.

Rugpjūtis
P A T K Pn Š S
27 28 29 30 31 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6

Artimiausi renginiai

2020 m. rugpjūčio 11 d.
17:00–18:30
Meno edukacijų ciklas | Pleneras  mieste. I pamoka

Parodos

2020 m. gegužės 25 d. – rugpjūčio 30 d.
Bežodžių knygų kolekcija
2020 m. liepos 28 d. – spalio 4 d.
Inos Budrytės paroda „Sapnai kiekvienai dienai“
2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2020 m. rugpjūčio 3 d. – rugpjūčio 16 d.
Leidinių ekspozicija „Aš–beržas. Lietuviškas beržas...“
2020 m. liepos 14 d. – rugpjūčio 25 d.
Paroda „Lietuvos šimtmetis fotografijoje“
2020 m. liepos 1 d. – rugsėjo 13 d.
Paroda „Mėlynų gelmių gėlės“
2020 m. rugpjūčio 3 d. – rugsėjo 6 d.
Paroda „Pirmasis hebrajiškas romanas ir jo kūrėjas“
2020 m. birželio 1 d. – rugpjūčio 10 d.
Respublikinė vaikų piešinių paroda „Tautodailės lobynai“

YouTubeFacebookLinkedInInstagram