VIENI IŠ DAUGELIO: 1918 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarai – valstybės kūrėjai

Vasario Šešioliktosios aktas nebuvo vienų dvidešimties vyrų pasirašyta patraukli deklaracija. Aktas buvo visos tautos, pasiryžusios eiti savos nepriklausomybės keliu, krauju bei darbu paliudytas žodis.
Algimantas Mackus, 1960 m.

Ši paroda skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, visiems Lietuvos valstybės kūrėjams ir moderniojo Lietuvos parlamentarizmo šimtmečiui, kuris minimas 2020 metais. Paroda pirmą kartą pristatyta 2018 m. vasario 16 d. 

Politinį Europos žemėlapį pakeitęs Pirmasis pasaulinis karas į Europos valstybių gretas grąžino ar naujai įrašė nemažai valstybių, pasirinkusių demokratinės respublikos raidos kelią. Jį įprasmino steigiamieji parlamentai (konstitucinės asamblėjos). Apie Lietuvą kaip demokratinę respubliką, tai yra kaip apie piliečių valstybę, kalbėta dar iki Lietuvos valstybės atkūrimo. Lietuvos valstybės viziją puoselėjo ištisos lietuvių kartos, tačiau tik „Aušros“ ir „Varpo“ kartai ši vizija tapo ne vien tolima svajone, bet ir realia viltimi. Šiai ir tautinio atgimimo šviesoje išaugusiai kartai teko ir realus Lietuvos valstybės atkūrimo darbas. Pirmas garsus lietuvių pareiškimas apie siekį patiems lemti savo likimą buvo išsakytas 1905 m. lietuvių suvažiavime, istorijoje išlikusiame Didžiojo Vilniaus seimo vardu. Jame pirmą kartą 2000 atstovų garsiai pareikalavo „Lietuvai autonomijos su Seimu Vilniuje“, demokratiškai išrinktu visų jos piliečių. Ši programinė nuostata lyg gija sujungė lietuvius, Pirmojo pasaulinio karo metais atsidūrusius Vakarų Europoje, išblaškytus Rusijos imperijos platybėse ar gerovės ieškojusius Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir buvo atkartota lietuvių susirinkimuose Europoje, Amerikoje, Rusijos imperijoje. Tačiau realų žingsnį Lietuvos valstybės atkūrimo link žengė 1917 m. rugsėjo 18–22 d. Vilniuje posėdžiavusi 222 lietuvių atstovybė – Lietuvių konferencija. Joje ir buvo išrinkta dvidešimties narių Lietuvos Taryba, kurią konferencijos nariai įpareigojo siekti nepriklausomos demokratiškai sutvarkytos valstybės, sudarytos iš etnografinių Lietuvos žemių. Netrukus užsienio lietuviai taip pat pripažino Lietuvos Tarybą politine visų lietuvių atstovybe ir „nepriklausomos Lietuvos valdžios branduoliu“. Šis politinis lietuvių branduolys 1918 m. vasario 16 d. istorinėje Lietuvos sostinėje Vilniuje pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, kuriuo deklaravo dvi didžiąsias pamatines Lietuvos valstybės politines vertybes – demokratiją ir parlamentarizmą. Nuo šios akimirkos Lietuva įžengė į realaus Lietuvos valstybės kūrimo laikotarpį, kurį turėjo užbaigti demokratiškai visų piliečių išrinktas Steigiamasis Seimas. Tai buvo Lietuvos valstybės institucijų kūrimo laikas. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo sudarytas Ministrų Kabinetas ir išrinktas Lietuvos valstybės prezidentas. Per šį laikotarpį Lietuvos valstybę teko įtvirtinti įstatymu ir apginti ginklu bei diplomatinėmis priemonėmis, o svarbiausia – suburti piliečių bendruomenę. Ši piliečių bendruomenė išrinko Steigiamąjį Seimą. Susirinkęs 1920 m. gegužės 15 d. laikinojoje sostinėje Kaune, Steigiamasis Seimas proklamavo Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvą paskelbė demokratine respublika, o 1922 m. rugpjūčio 1 d. priėmė Lietuvos Valstybės Konstituciją ir taip įgyvendino 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto priesakus.

Iš laiko perspektyvos vertindamas 1918–1940 m. Lietuvos laimėjimus, poetas Algimantas Mackus 1960 m. emigracijoje rašė: „Nepriklausomybė kuriama be atvangos ir neretai be poilsio“ ir pabrėžė, kad „Vasario Šešioliktosios aktas nebuvo vienų dvidešimties vyrų pasirašyta patraukli deklaracija. Aktas buvo visos tautos, pasiryžusios eiti savos nepriklausomybės keliu, krauju bei darbu paliudytas žodis.“ Nors pasakojimuose apie Vasario 16-osios Lietuvą dažniausiai skamba 20-ties signatarų pavardės, tačiau jie buvo vieni iš daugelio Lietuvos valstybės kūrėjų. Likimo aplinkybių suvesti Vasario 16-osios Akto signatarai žengė pirmuosius žingsnius į Lietuvos nepriklausomybę, tačiau valstybę kartu su jais įtvirtino įvairių profesijų, pažiūrų, tautybių ir konfesijų Lietuvos piliečiai – vyrai ir moterys, kurių pavardžių šiandien nė neprisimename. Tai jie – Lietuvos piliečiai – atsiliepė į kvietimą kurti ir ginti Lietuvos valstybę, jie stojo į besikuriančios Lietuvos kariuomenės savanorių gretas ir krauju apgynė Lietuvos laisvę nepriklausomybės kovose (2019–2020 m. minėsime šių garbingų įvykių šimtmetį), jie, garbingai atlikdami kasdienį darbą, įtvirtino Lietuvos valstybingumą ir puoselėjo Lietuvos laisvę, o ją dramatiškame XX amžiuje teko ne kartą ginti.

Lietuvos Respublikos kūrimo ir įtvirtinimo istorija parodoje pasakojama pristatant XX a. pradžios moderniosios lietuvių tautos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, atskleidžiant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kolektyvinį portretą: pristatoma informacija apie jų gimimo vietas, amžių, išsilavinimą, profesiją, supažindinama su Lietuvos Tarybos narių politine karjera atkurtoje Lietuvos valstybėje. Parodoje apžvelgiama svarbiausių Lietuvos valstybės institucijų kūrimosi istorija atskleidžiant, kaip Lietuvos valstybė tapo Lietuvos Respublika. Daugiau dėmesio skiriama devyniems Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams – Lietuvos Respublikos Seimo nariams. Kiekvienas iš jų pristatomas glausta anketa, kurioje pateikiami duomenys apie jų darbo Seime trukmę, rinkimų apygardas, priklausymą frakcijoms, einamas pareigas Seimo prezidiume ir komisijose, taip pat šių signatarų tolesnę veiklą ir likimus.

Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai saugomi Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Kauno miesto muziejuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius

Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktoriai Rimvydas Petkevičius, Andrius Petrulevičius, dizainerė Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorė Jurgita Kelpšienė.

Trumpai apie parodą

Data birželio 3 d. – liepos 5 d.
Laikas bibliotekos darbo laiku
Vieta Valstybingumo erdvė, II a.
Dalyvavimas įėjimas laisvas
Organizatorius Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius
Daugiau informacijos socialiniame tinkle „Facebook“
Rugpjūtis
P A T K Pn Š S
27 28 29 30 31 1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31 1 2 3 4 5 6

Artimiausi renginiai

Parodos

2020 m. gegužės 25 d. – rugpjūčio 30 d.
Bežodžių knygų kolekcija
2020 m. liepos 28 d. – spalio 4 d.
Inos Budrytės paroda „Sapnai kiekvienai dienai“
2020 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Jolitos Vaitkutės instaliacija „Pabudę iš knygų“
2020 m. rugpjūčio 3 d. – rugpjūčio 16 d.
Leidinių ekspozicija „Aš–beržas. Lietuviškas beržas...“
2020 m. liepos 14 d. – rugpjūčio 25 d.
Paroda „Lietuvos šimtmetis fotografijoje“
2020 m. liepos 1 d. – rugsėjo 13 d.
Paroda „Mėlynų gelmių gėlės“
2020 m. rugpjūčio 3 d. – rugsėjo 6 d.
Paroda „Pirmasis hebrajiškas romanas ir jo kūrėjas“

YouTubeFacebookLinkedInInstagram