Telefonas Klaustukas Gestu kalba Sitemap
2020 m. liepos 29 d.

Petras Pirmasis – Martos Skowrońskos palydovas

Kristinos Sabaliauskaitės romano „Petro imperatorė“ pirma dalis pasirodė beveik prieš metus. Knygos tęsinio laukimas – geras laikas prisiminti istorinį ir literatūrinį kontekstą, kuris gaubia Martą Skowrońską (1684–1727), tapusią caro Petro Pirmojo (1672–1725) sutuoktine, o po jo mirties – Rusijos valdove. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos erdvėse apie „Petro imperatorę“ kalbasi Tomas Čepaitis, Vaiva Sapetkaitė ir Arūnas Brazauskas.

V. Sapetkaitė primena K. Sabaliauskaitės romano siužetą, o vertėjas T. Čepaitis ir Nacionalinės bibliotekos darbuotojas A. Brazauskas svarsto apie Petrui Pirmajam skirtą grožinę literatūrą, kurią, beje, daugiausia rašė vyrai. Pasak T. Čepaičio, rašytojai maždaug kas 100 metų parašo ką nors reikšminga apie Petrą Pirmąjį. Aleksandro Puškino (1799–1837) kūryboje Petras Pirmasis pasirodo poemose „Varinis raitelis“, „Poltava“, apysakoje „Petro Didžiojo negras“. Dmitrijus Merežkovskis (1865–1941) romane „Antikristas“ narplioja Petro Pirmojo ir jo sūnaus caraičio Aleksejaus (1690–1718) dramą. Aleksejus nepritarė tėvo reformoms, pabėgo į užsienį, buvo parviliotas į tėvynę, suimtas, teismo nuteistas mirti. Jis mirė ar buvo nužudytas kalėjime. Aleksejaus Tolstojaus (1883–1945) romanas „Petras Pirmasis“ – bene ryškiausias kūrinys, skirtas Petro Pirmojo epochai. Kiek mažiau žinomas mažesnės apimties Danijilo Granino (1919–2017) kūrinys „Vakarai su Petru Didžiuoju“. Šis darnios kompozicijos, informatyvus pasakojimas apie carą ir jo laikus, pasak T. Čepaičio, liudija, kad „literatūra dar nemirė“.

T. Čepaitis ir A. Brazauskas daug dėmesio skiria Jurijaus Tynianovo (1894–1943) apysakai „Vaškinė figūra“ (1931). Rašytojas, literatūros ir kino teoretikas J. Tynianovas priklausė vadinamajam rusų formalistų sąjūdžiui, susibūrusiam į Poetinės kalbos tyrimų draugiją. Formalistai, taip pat ir J. Tynianovas žavėjosi Laurence’o Sterne’o (1713–1768) romanu „Tristramo Šendžio, džentelmeno, gyvenimas ir nuomonės“. Šio britų rašytojo įtaka jaučiama ir „Vaškinėje figūroje“, kurioje aprašomos Petro Pirmojo mirties valandos. T. Čepaičio vertinimu, J. Tynianovas bene giliausiai prasiskverbė į Petro sielą, raiškiausiai, įdomiausiai atskleidė valdovo charakterį.